Pagerbiame iškilias Lietuvos kultūros asmenybes – Juzeliūną, Vydūną, Bretkūną: paroda NDG, konferencijos

Šiais metais minime iškilių Lietuvos kultūros asmenybių – kompozitoriaus prof. Juliaus Juzeliūno, filosofo Vilhelmo Storostos Vydūno, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjo ir giesmynų leidėjo kun. Jono Bretkūno – sukaktis. Jų kūrybai ir gyvenimui skirti renginiai – konferencijos, koncertai ir net Šarūno Nako kuruojama paroda Nacionalinėje dailės galerijoje. Džiaugiamės, kad chorai – nuolatiniai šių renginių dalyviai (nuotr. – J. Pamarnackienės vadovaujamas jungtinis Vilniaus ev. reformatų „Giesmės“ ir „Pagirių dainorių“ choras).

 

Paroda NDG: „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“

imagegenVilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, Konstitucijos pr. 22), lapkričio 10 d. atidaryta paroda „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“, skirta kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms.

Julius Juzeliūnas (1916-2001) – viena ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių kultūros ir politikos asmenybių. Šiandienos požiūriu, jis būtų tarsi tarpdisciplininis menininkas: įtakingas kompozitorius, tautinio modernizmo ideologas, profesorius, daugiau nei 50 lietuvių kompozitorių mokytojas, habilituotas daktaras, originalios teorijos kūrėjas, vienas iš Sąjūdžio steigėjų, aktyvus Nepriklausomybės atstatymo procesų dalyvis.

Lietuvių muzikos kraštovaizdyje Juzeliūnas išsiskiria nepriklausoma laikysena ir nepaprastu iniciatyvumu. Juzeliūnas tapo svarbiausiu M. K. Čiurlionio prieš šimtmetį pradėtos ir Juozo Gruodžio tarpukariu puoselėtos nacionalumo tradicijos modernizuotoju. Jam įtaką darė ne tik už geležinės uždangos vykę reiškiniai ar tų laikų lietuvių menininkams neįprastos kelionės po tolimus kraštus (Nigeriją, Birmą, Tunisą, Kongą, Mauricijų, Madagaskarą), bet ir mokslinės muzikinio folkloro studijos, domėjimasis lingvistika.

Paroda „Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas“ rengiama J. Juzeliūno 100-ųjų metinių proga. Ekspozicija sudaryta pagal meninio ir mokslinio tyrimo rezultatus, dalyvaujant įvairių sričių menininkams ir mokslininkams. Joje pristatomi filmai, instaliacijos, fotografijos, komiksai, objektai, muzika ir tekstai.

Parodos kuratorius – Šarūnas Nakas

 

Lietuvos mokslų akademijoje bus prisimintas Vydūnas

daugialypis-tautos-talentas-vydunas_articlethumbfull2016 m. lapkričio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje  vyko Vydūno palaikų perlaidojimo 25-mečio minėjimas.

Vyko dokumentinio filmo „Tamsoje būti šviesa“ fragmento peržiūra; Vydūno draugijos Garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius perskaitė pranešimą „Vydūno grįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas“; Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovas Vytautas Gocentas – pranešimą „Į Bitėnus lietuvininkų atminimo pagerbti“, Miroslavas Danys (Detmoldas, Vokietija) –  „Vydūnas Lipėje šiandien“.

Ištraukas iš Vydūno knygos „Rožės ir lelijos“, straipsnio „Tautos laisvė ir reikšmė“, prof. Viktoro Falkenhahno atsiminimų straipsnio, kalbų, pasakytų 1991 m. spalio 19 d. Bitėnų kapinėse perlaidojant Vydūno palaikus, fragmentus, Bitėnų kapinių vartų statytojų laišką ateities kartoms skaitė aktoriai Rita Juodelienė,  Tomas Šečkus, publicistė Irena Tumavičiūtė.

Renginyje dalyvavo solistė Aušra Liutkutė, solistas Rolandas Vilkevičius, Vydūno draugijos dainininkai (vadovė Eglė Burkšaitytė). Renginį vedė akademikas Domas Kaunas.

Vilniuje paminėta kun. Jono Bretkūno sukaktis

BretkunasŠiais metais minimos 480-osios Jono Bretkūno gimimo metinės. Mažosios Lietuvos liuteronų kunigą, pirmąjį Biblijos vertėją į lietuvių kalbą, giesmynų leidėją prisiminti pakvietė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Minėjimo vakaras rugsėjo 13 d. surengtas Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje. Jį pradėjo jungtinis Vilniaus ev. reformatų „Giesmės“ ir „Pagirių dainorių“ choras (vad. Janina Pamarnackienė).

Susirinkusiuosius pasveikino Reformacijos draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, trumpu Dievo žodžio apmąstymu pasidalijo parapijos kunigas Raimondas Stankevičius. Apie kun. J. Bretkūno gyvenimą ir kūrybinį palikimą pranešime „Jono Bretkūno kelias į XXI amžių“ išsamiai papasakojo ir į vakaro dalyvių klausimus atsakė habil. dr. Ona Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas). Minėjimas baigtas vargonų muzika (Aušra Pačegonytė). 

J. Bretkūnas (1536–1602) gimė Bambliuose, netoli Frydlando (dab. Pravdinskas, Kaliningrado sritis.). Nuo vaikystės mokėjo prūsų kalbą. Tiksli gimimo data nėra žinoma, tik gimimo metus biografijos tyrinėtojams pavyko išsiaiškinti iš Karaliaučiaus universiteto imatrikuliacijos įrašo. Teologiją studijavo Karaliaučiaus ir Vitenbergo universitetuose. 1562 m., paties kunigaikščio Albrechto pakviestas, sugrįžo į Prūsiją ir 25-erius metus kunigavo Labguvos (dab. Poleskas) parapijoje. Čia, šalia kitų darbų, pradėjo į lietuvių kalbą versti Bibliją. Nuo 1587 m. kunigavo lietuviškoje Karaliaučiaus Šteindamo šv. Mikalojaus parapijoje, čia ir mirė (veikiausiai maru) 1602 m. spalį.

J. Bretkūnas laikytinas produktyviausiu XVI a. lietuviškosios raštijos darbininku. Remdamasis M. Mažvydo raštais, 1589 m. išleido giesmyną „Giesmės duchaunos“, didžiosioms šventėms skirtą giesmių rinkinį su gaidomis „Kancionalas“ ir pirmąjį maldų rinkinį lietuvių kalba „Kolektas“. 1591 m. išleistas itin reikšmingas originalus J. Bretkūno pamokslų rinkinys „Postilė“, plačiai naudotas tikinčiųjų. 2005 m. Lietuvių kalbos institutas išleido O. Aleknavičienės parengtą šio veikalo studiją su faksimilėmis ir kompaktine plokštele. Nacionalinėje lietuviškų knygų ir rankraščių bibliografijoje J. Bretkūnui priklauso 12 pozicijų. Deja, ne visi jo darbai buvo išspausdinti, taip pat ir jo reikšmingiausias darbas – Biblijos vertimas į lietuvių kalbą (baigtas 1590 m.).

 

Parašykite komentarą