Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro DAGILĖLIS meno vadovą ir vyr. dirigentą
REMIGIJŲ ADOMAITĮ
Gimimo Dienos proga!
|
|
| "Dobilo" viešnagė Kavarske |
Kada tik keliu važiuosime pro Kavarską, šiluma nuolat užlies mūsų, dobiliečių, širdis
 Kavarskas dar vienas nuostabaus grožio ir įdomaus likimo bei istorijos Lietuvos kampelis įaugs į mūsų atmintį ir širdį, nuolat kvies sugrįžti, jeigu ne tiesiogiai, tai nors gražiais prisiminimais, mintimis ar sapnuose, nes tai pasakiško grožio vieta šalia Šventosios, į kurią miesteliu pavėsyje skuba vėsi šaltiniuota Pienia
Jau vien Šventosios upės pavadinimas kelia asociacijų, kad gyvenimas šalia jos turėtų sukurti ypatingą aurą ir dovanoti pasauliui dvasingų žmonių
Tuo įsitikinome birželio 10 d., sekmadienį, atvykę pagiedoti parapijiečiams jų Šv.Jono Krikštytojo bažnyčion, per Devintinių iškilmes. Čia pirmieji mus pasitiko seni choro bičiuliai dabartiniai kraštą garsinantys darbštūs ūkininkai Paulina ir Albertas Grigaliūnai, Aleknavičiai, taip pat kiti Kavarsko bendruomenės aktyvūs nariai, kultūrinio gyvenimo organizatoriai, Kavarsko senjorų galva Jonas Dumčius. Vėliau, baigęs bažnytinį tarnavimą, prie jų prisijungė ir parapijiečių gerasis jaunasis Ganytojas klebonas kunigas Norbertas Martinkus ir įteikė chorui šv.Mergelės Marijos paveikslą. Sako, kad jau tiek daug apie ją giedojot
bus prisiminimui apie Kavarską. Visiems jiems esame be galo dėkingi už labai šiltą jausmą ir dėmesį mūsų kolektyvui.
Sunku žodžiais perteikti tą nuostabią atmosferą, kurią visi kartu kūrėme tą muzikos valandą Bažnyčioje: pradedant giesmėmis ir vargonų gaudimu po vėsiais Bažnyčios skliautais, kada švelnus šiltas birželio vėjelis pro atdaras bažnyčios duris įnešdavo svaigų vasaros žydinčių pinavijų ir jazminų, vystančių Sekminių berželių, nokstančių uogų dvelksmą, ir baigiant sužavėtais, tiesiog pakerėtais, o gal ir pakylėtais dvasioje parapijonimis
Širdį suspaudžia, kai žvelgi tas į lonkose palinkusias žilas kaip obelis žmonių galvas, į jų senatvinius, bet muzikos ir išminties nuskaidrintus veidus, akis, į tarsi maldai sudėtas besiilsinčias pavargusias rankas, ir kaip tada giesmėje gali nesiverti mūsų širdys, kaip gali nesuskambėti balsas, kai lūpos taria, pavyzdžiui, Agnus Dei
, Maria Gracia
, Ave Maria.. ar iš Nabuko Skrisk, svajone, sparnuotoji
Šituos jausmus dar pakylėjo nepakartojamas Aušros Liutkutės balsas ir nepaprastai subtilus pianistės Renatos Milašiūtės-Drungilienės grojimas. Ir skrendi, ir virpi, atiduodamas save, o gal imdamas dievišką palaimą
Kunigui ir bendruomenei dėkojant už nuostabią, reto grožio muziką po Bažnyčios skliautais, vieną akimirką pamatai, kaip senolės lūpos be garso irgi taria ačiū. Deja, dabar bažnyčiose ne tiek jau ir daug išvysi jaunų veidų
Gal ne visur, o gal kad šienapjūtė?
Po koncerto dar ilgai svečiavomės pas kavarskiečius. Gerdami Šv.Jono Krikštytojo versmės gyvąjį vandenį (pav.), juo gaivindamiesi karštą dieną, klausėmės Jono Dumčiaus įdomių pasakojimų ir apie tą šaltinį, ir apie miestelio istoriją (o jo pavadinimas susijęs su Kavarskio vardu) ir daug kitų dalykų. Norintieji (o gal laimingieji?), tiksliau, toli nepasitraukę nuo mūsų gido Jono, o jo įdėmiai klausę, gavo progą paragauti ir vietinio Kavarsko senjorų klubo originalaus medaus gėrimo
Tiesa, p. Jonas sakė, kad Kavarsko senjorų klubo nariu gali tapti kiekvienas norintysis iš Lietuvos... Kai kuriems iš mūsų buvo atskleistos vietinio midaus receptas!
Vėliau mus globojo (ir pavaišino iki soties savo išaugintomis braškėmis!) minėtieji krašto darbštuoliai, seni vadovės Gražinos bičiuliai ūkininkai Paulina ir Alfredas Grigaliūnai. Papasakojo apie savo ūkį, savo svajones, aprodė net garsiuosius hidrotechninius Kavarsko įrenginius, bet tai jau specialios žinios, o gal ir istorija.  Vaikštinėjome virš įspūdingos ties Kavarsku Šventosios užtvankos-krioklio (pav.), kur upę įkinkęs į elektros gamybą p. Lubys (būtų neblogai turėti tokią elektrinaitę ir mums, choristams: mes sau koncertuotume po svietą, o ji mums pinigėlius gastrolėms kaip miltus maltų!).
Pakeliui į Vilnių Jonas Dumčius pasišovė parodyti dar vieną Kavarsko apylinkių įžymybę monsinjoro A.Svarinsko savo žemėje įsteigtą parką. Ta vieta yra visai netoli, tik pravažiavus Vidiškius nuo Kavarsko pusės (gaila, jokios nuorodos prie kelio nėra). Parke gražiai sutvarkyti takai palei didžiulį tvenkinį, kuris atsirado užtvenkus Mūšios upelį. Palei takus pastatyti 16 kryžių, stebinančių ne tik savo dydžiu, bet ir grožiu. Visi jie dovanoti Lietuvos kryžiadirbių įvairiomis progomis ir intencijomis. Beje, monsinjoras trejus metus klebonavo Kavarske ir nepaprastai daug padarė bažnyčios ir miestelio labui. Ir šiandien kavarskiečiai vis jį prisimena ir pasakoja apie jo gerus darbus.
Nepastebėjome, kaip saulė ėmė ristis vakarop, artėjo laikas namo. Atsisveikinę Vidiškiuose su ponu Jonu, kupini malonių įspūdžių pasukom į Vilnių.
Dabar lauksim pačios gražiausios choristų šventės Dainų šventės.
Danutė Griniūtė,
Rimantas Kaulakys
|
|
|
Prisijunkite, norėdami parašyti komentarą.
|
|
Reitinguoti gali tik nariai.
Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.
Nėra reitingų.
|
|
 Svečių prisijungta: 1
Nėra prisijungusių narių
Registruoti nariai: 415
Neaktyvūs nariai: 87
Naujausias narys: Vilija
|
|
