XVII tarptautiniame Felikso Novoviejskio chorų konkurse: lietuviai dainavo, dirigavo, vertino ir… nugalėjo !

 

 

Raimondas Katinas

 

 

Feliksas Novoviejskis (Feliks Nowowiejski) – pirmosios praeitojo šimtmečio pusės lenkų kompozitorius, dirigentas, vargonininkas, muzikos pedagogas ir didis lenkų tautos patriotas. Būtent dėl savo sukurtos gausios patriotinės chorinės muzikos jis yra populiarus ir šiandien. Daugelis dainų tapusios pakiliais lenkų liaudies himnais.


Prieš keletą dienų nedideliame Olštyno (Olsztyn) pašonėje esančiame, 10 tūkst. gyventojų skaičiuojančiame kompozitoriaus gimtajame miestelyje Barčevo (Barczewo) baigėsi jau septynioliktasis kasmetinis tarptautinis Felikso Novoviejskio chorų konkursas.


Ne pirmą kartą tenka dalyvauti šio konkurso vertinimo komisijos darbe. Ir vis stebiuosi, kaip nedideliame mieste vos keli prisiekę entuziastai sugeba surengti puikų konkursą, pajungti miesto visuomenę bei dalį ten esančių, kad ir nedidelių įmonių bei organizacijų. Tai kelia lengvą šypseną, bet nuolatiniais konkurso rėmėjais yra ir du mieste esantys… kalėjimai bei keturios bažnyčios. Tris dienas mieste, aplinkui esančiose vietovėse skamba chorų balsai. Pagrindiniai renginio varikliai yra miesto burmistras Lech Jan Nitkowski ir konkurso meno vadovas, gerai tiek Lenkijoje, tiek už jos ribų žinomas dirigentas, pedagogas, Muzikos instituto prie Olštyno universiteto dirigavimo katedros vedėjas prof. Benedykt Blonski. Puikus duetas! Neveltui, sureitingavus visus Lenkijoje vykstančius išties aukšto lygio chorinius konkursus (juos išdėsčius metų bėgyje tikriausiai kas antrą savaitę kažkur prasidėtų vis naujas), F.Novovejskio konkursas pateko į geriausiųjų šalies konkursų šešetuką. Jo Grand Prix laimėtojas gruodyje Poznanės mieste rungsis pirmą kartą vyksiančiame šešių geriausiųjų konkursų „grandprizininkų“ Grand
Prix. F.Novovejskio konkurso nugalėtojui, apie jį kiek vėliau, kvietimas buvo įteiktas apdovanojimų ceremonijos metu.


Šiame konkurse dainų šalį Lietuvą atstovavo Vilniaus kultūros centro moterų choras „LIEPOS“, vadovaujamas Audronės Steponavičiūtės Zupkauskienės, Lietuvos edukologijos universiteto mišrus choras „AVE VITA“ su savo nenuilstančiu vadovu prof. Kastyčiu Barisu priešaky bei mūsuose vienas jauniausių chorų, Varėnos kultūros centro mišrus choras „HARMONIJA“, vadovaujamas choro įkūrėjos Ilonos Zalanskienės.


Nepulsiu į lietuvių chorų pasirodymų smulkesnį nagrinėjimą, o pasidžiaugsiu sėkmingais konkurso rezultatais, tituluotų vertinimo komisijos grandų (neskaitant savęs) nuomonėmis. Juolab, kad bendras konkurso meninis lygis maloniai ir kiek netikėtai nustebino. Visais atžvilgiais buvo labai aukštas: repertuaras, atlikimas, muzikavimas ir kt. Pafantazavus, 3–4 Barčeve dainavusių lenkų chorų dalyvavimas Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse įneštų ženklias korektyvas pirmajame mūsų geriausiųjų chorų penketuke, nekalbant, kad nugalėtojo karūna tikrai surastų kitą karūnuotąjį…


Tad bendrame konkurso fone „Liepų“ laimėtas Aukso diplomas su labai aukštu vertinimo balu, prizas „Už geriausiai atliktą folkloro inspiruotą kūrinį“ – efektingai bažnyčios erdvėje padainuotą V. Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“ – bei „Geriausiai konkurse pasirodžiusio užsienio choro“ prizas džiugina dar labiau. O ir vertinimo komisijos narių šis choras nepaliko abejingais, žavėjo aukščiausia dainavimo bei scenine kultūra.


Kiek netikėtai iki Aukso diplomo kelių dešimtųjų balo pristigo chorui „AVE VITA“. Būsimieji pedagogai, kaip įprasta, dainavo skambiai, pasirodymas buvo turtingas kūrinių inscenizacijomis. Tačiau buvo momentų, kurie „sutartinai“ kėlė abejonių žiuri nariams iš Slovakijos, Lenkijos ir JAV dėl, sakykim, „tam tikro kūrinio tam tikro traktavimo“. Mūsuose tai niekam lyg ir nekliūva, o gal ilgainiui tiesiog pripratome prie šiam chorui būdingo kūrinių atlikimo išraiškos…


Konkurso rezultatu, neabejotinai, labiausiai turėtų džiaugtis Varėnos „HARMONIJA“. Jauno choro iškovotas Sidabro diplomas, tokioje rimtoje chorų „kompanijoje“ visiškai keičia savąją vertės prabą ir tampa dideliu laimėjimu. Belieka kartu nuoširdžiai pasidžiaugti ir palinkėti dainininkams, vadovei Ilonai Zalanskienei, vis aukštesnių chorinių viršukalnių užkariavimo.


Prisiminkime, kaip šiame konkurse sėkėsi Lietuvos chorams: 2017 metais gražiai pasirodė Sintautų moterų choras, vadovaujamas Deivido Kerevičiaus, bei mišrus choras „Druskininkai“, vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės. Abu chorai buvo įvertinti aukštais balais, pelnė specialiuosius prizus. Tad mūsų chorų vadovams išties verta pagalvoti apie dalyvavimą kituose Felikso Novovejskio chorų konkursuose. Ir atstumai nedideli, ir pakankamai geras „kokybės ir kainos“ santykis.


Pagaliau konkurso nugalėtojas. Vertinimo komisija (pirmininkas – Slovakijos Chorų sąjungos prezidentas, dirigentas, pedagogas, Bratislavos Menų akademijos profesorius Milan Kolena, nariai – dirigentė, chorų vadovė, Bydgosz muzikos akademijos katedros vedėja, profesorė, kurios „pilna visa Europa“ Elžbieta Vtorkovska (Elžbieta Wtorkowska), po pasaulį gastroliuojantis orkestro dirigentas, su savo stebėtinai įvairių muzikinių stilių choru „Zielinski Singers“, plačiai koncertuojantis lenkų kilmės profesorius iš Oklahomos (JAV) Richard Zielinski bei šių eilučių autorius Raimondas Katinas) buvo visiškai vieninga. Konkurso Grand Prix su 98,5 balo įvertinimu ir dar keliais specialiaisiais prizas paskirtas Varšuvos politechnikos instituto mišriam chorui. Pastebėjau, žiuri nariai, vos tik uždainavo choras, užvertė savo darbinius užrašus, atitraukė akis nuo partitūrų. Klausė ir mėgavosi: K. Pendereckio „Cheruvimskaja“, Josu Elberdino „Cantate Domino“ atlikti su didžiausiu muzikiniu polėkiu. O kad ir mažiausių problemėlių, netikslumų scenoje tiesiog nebuvo.


Prieš prasidedant konkurso perklausoms, pro komisijos „darbo stalą“ praeidamas išvaizdus, aukštas vyras pasisveikino taisyklinga lietuvių kalba. Vėliau, progai pasitaikius, lenkiškai užklausiau, ar jis kalba lietuviškai. Šyptelėjo. Toliau kalbėjom lietuviškai, girdėjau Punsko lietuvių tarmės melodiją. Susipažinome – Varšuvos politechnikos choro vadovas Darius Zimnickas, suprantama, Lenkijoje Dariusz Zimnicki (nuotr.). Habilituotas mokslų daktaras, Varšuvos muzikos akademijos dėstytojas, Varšuvos Arkikatedros choro vadovas, publicistas, virš dvidešimties chorų konkursų nugalėtojas. Gimęs ir augęs Punske, muzikos mokslus pradėjo Vilniaus aukštesniojoje J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dabar konservatorija) dėst. Juozo Talžūno klasėje. Vėliau baigė Varšuvos muzikos akademiją. Kaip rašoma konkurso informaciniame buklete šiuo metu maestro Darius „turi ryšių su penkiais Varšuvos chorais“. O pasak jo paties tuo pačiu aktyviai propaguoja šiuolaikinių lietuvių autorių chorinę kūrybą. Pasijuokė, jog labai tvirtos lietuviškos šaknys… Pakviečiau chorą į Lietuvą. Atsakė, apie tai jau galvojantis. Tikriausiai dar šiais metais – „pas Daugėlą“.


Grįžtant namo nuotaika buvo šviesi. Automobilis lengvai vingiavo tarp gegužės žalumoje tviskančių Mozūrijos ežerų. Pasididžiavimas pritiko prie nuostabaus peizažo. Svečioje šalyje pasirodėme vertais dainuojančios Lietuvos vardo, buvome tarsi mažas jos lopinėlis: dainavome, dirigavome, vertinome ir nugalėjome!

Parašykite komentarą