VU chorų apklausos analizė (tęsinys): apie Dainų šventę – …kažkaip gražu būna…

 

 

DAINŲ ŠVENTĖ

Nors Vilniaus Universiteto chorų veikla nėra tiesiogiai labai stipriai susijusi su Dainų švente, norėjosi sužinoti choristų nuomonę apie šį bene svarbiausią visos šalies chorinį renginį. Iš tiesų Dainų šventės – Moksleivių, Pasaulio lietuvių ir studentų šventė „Gaudeamus“ yra daugeliui Lietuvos mėgėjų chorų veiklos ašis, apie kurią sukasi visa veikla – vos pasibaigus vienai Dainų šventei, Lietuvos chorvedžiai pradeda galvoti apie kitą. Skelbiamas kūrybinės grupės konkursas, renkamas repertuaras, užsakomi nauji kūriniai, vyksta dainų konkursas ir net keliais etapais per visą Lietuvą praeina kolektyvų perklausos (jose chorai reitinguojami), o galiausiai, metai prieš pačią šventę vyksta didžiausias Lietuvos chorų konkursas, kuriame susigrumia patys stipriausi mūsų šalies chorai.


Visas tas didžiulis procesas įtraukia, palaiko ir skatina daugybės chorinių kolektyvų visoje Lietuvoje judėjimą. Repertuaras tampa pagrindu visų regioninių švenčių programose, o taip pat ir visų chorų koncertuose. Pasaulio lietuviai taip pat gauna impulsą vėl susiburti ir ruoštis atvykimui į Lietuvą.


Didžiules diskusijas visuomet kelia šventės repertuaras. Beje, prieš kiekvieną šventę jis sulaukia daug kritikos – vieniems repertuaras atrodo per sudėtingas, kitiems, priešingai, per lengvas, pernelyg tradicinis ir neįdomus, jaunimas nori smagių jaunatviškų dainų, senjorų kolektyvai purtosi aštrių sinkopuotų ritmų… Kai kurie nauji kūriniai, vis dar nesulaukdami paskutinio kompozitoriaus patobulinimo, vėluoja, kiti, jau daug kartų dainuoti, neišvengia naujų redakcijų ir tai vėlgi įneša sumaišties.


Plačiosios visuomenės nuomonė, dažnai paskatinta mūsų žiniasklaidos noro visur ieškoti sensacijų, irgi prieštaringa. Net įžymūs inteligentiški žmonės kartais išsako labai keistų minčių apie Dainų šventes, pavadindami jas sovietiniu reliktu (nors 2024-aisiais minėsime Lietuvos Dainų šventės 100-metį), tarsi daugiatūkstantinė choristų minia būtų jėga suvaryti į estradą ir darytų tai kieno nors verčiami?


Į klausimus, ar VU choristai yra dalyvavę Dainų šventėse ir ar ketina jose dalyvauti ateityje lygiai 50% yra dalyvavę nuo 1 iki 5 Dainų švenčių, net 29,7% dalyvavo nuo 5 iki 10 švenčių, o nei vienoje Dainų šventėje nėra dalyvavę vos keli procentai iš visų VU chorų narių. Žinoma, kalbama apie visas Dainų šventes – ir moksleivių, ir studentų, ir Pasaulio lietuvių. Taip pat ir ateityje Dainų šventėse ketina dalyvauti didžioji choristų dauguma – net 92,7%. Vos 1% choristų atsakė, kad dalyvauti neketina, o 2% dar nežino.

Apklausos pabaigoje mes paprašėme vienu sakiniu apibūdinti “Kas Tau yra Dainų šventė? Kokia jos reikšmė Tau, žmogui, valstybei?” Čia sulaukėme pusantro šimto frazių, kurios, nors ir pasikartojančios, nors ir dažnai nešančios panašų turinį, vis tik išreiškia individualų, asmenišką, nuoširdų ir atvirą kiekvieno atskiro Vilniaus universiteto dainininko jausmą ir požiūrį į Dainų šventę. Įdedame šias frazes visas iš eilės – įdedame be atrankos, be koregavimo, be menkiausios pataisos.

 

Choras “GAUDEAMUS”:


– Tai šventė, suvienijanti visus lietuvius.
– Tai yra vienas svarbiausių kultūrinių renginių, su kuriuo užaugau. Anksčiau tai buvo tiesiog vasaros šventė, dabar tai būna didžiulis džiaugsmas, kad yra tokia nuostabi galimybė jausti muziką su tiek daug žmonių vienu metu.
– Vienybė.
– Gražus visų chorų susibūrimas ir dainos, skirtos žmonėms pasimėgauti akimirka ir pasigrožėti balsais skambančiu vienu ritmu.
– Tradicijų puoselėtojų, patriotų, bičiulių susitikimas. Dainuodama jaučiuosi dainuojanti ne sau, kitiems, o Lietuvai; žmogui – įsikvėpti Lietuvos grožio, valstybei – didžiuotis savo kultūriniu paveldu.
– Man tai didžiulė šventė, kuri leidžia didžiuotis savo valstybe ir žmonėmis. Dainų šventės įprasmina.
– Nors ruošimosi šventei procesas nėra labai įdomus ir kūriniai dažnai būna nuobodoki ir tiesiog klišiniai (tautiniai motyvai), o muzikine prasme dainų šventė nėra kokybiškiausias koncertas, kuriame dainuoji, suveikia bendrumo jausmas, bendruomeniškumas.
– Kūrybingų žmonių sambūris gražiam tikslui.
– Bendrumas.
– Tai yra garbė būti lietuviu ir pasirodyti visam pasauliui su savo tautiečiais.
– Stiprina vienybės jausmą tiek man, tiek ir valstybei.
– Vien galimybė dalyvauti Dainų Šventėje gali suteikti motyvacijos dainuoti chore, didesnio, svarbesnio renginio chorinėje veikloje nėra.
– Manau, kad Dainų Šventę galima apibūdinti vienu žodžiu – vienybė.

– Tai didelė šventė, kurioje muzika suvienija daugybę žmonių.
– Tai parodo mūsų bendrumą, vienybę, man tai labai svarbu, nes jaučiuosi kažko didesnio dalimi.

– Dainų šventė – visų choruose ar ansambliuose dainuojančių žmonių susivienijimas, tradicija tapęs masinis renginys, kuris puoselėja Lietuvos kaip dainų krašto vardą, išsaugo lietuvių kalbą bei kultūrą, džiugina kiekvieną ir verčia didžiuotis savo kraštu bei jo piliečiais.
– Šiuo momentu nežinau, kokia šios šventės istorija, priežastys. Žinau tik tiek, kad jos metu susirenka ypač daug chorų atlikti kelis kūrinius kartu.
– Dainų šventė man yra tautiškumo ir pilietiškumo jėga, ten gali sutikti žmones, kurie vadovaujasi tomis pačiomis idėjomis ir vertybėmis.
– Dainų šventė – tai vienybė, solidarumas, Lietuvos prasmė.
– Vienybė ir bendra meilė dainoms bei Lietuvai.
– Tautos susivienijimas ir meilės Tėvynei išraiška per muziką.
– Visais įmanomais būdais tai yra bendrystė, nuostabių patyrimų dovanojimas sau ir žiūrovams.
– Vienas iš geriausiai juntamų gyvybės (ir gyvybingumo) pulso taškų Lietuvos nacionaliniame gyvenime.
– Ilgos varginančios dienos su perdėtu patriotizmu ir keliais gražiais kūriniais :))
– Dainų šventė yra didžiausia dovana mano gyvenimui, per kurią aš galiu dainuoti Lietuvai kartu su jos žmonėmis, nenustojamai šypsotis bei jausti spindintį laimės krislelį akyse.

– Labai graži tradicija, jungianti chorus.
– Didelė šventė sielai kartu padainuot, pabūt kartu kelias dienas, ruoštis dideliam koncertui ir tada atiduot kitiems visą tą pasiruošimą.
– Tautiškumo motyvacija, magija kai tūkstančiai dainuoja lietuviškas dainas, tai vienybė ne tik balsų, bet ir širdžių
– Šalis vienijasi per muziką.
– Tai vienas įspūdingiausių renginių, kuriuos turi valstybė, lauki nesulauki kad jis vėl įvyks.
– Žmonių vienybė dainoje.

– Tai yra neapsakomai geras jausmas, kuomet vienoje vietoje dainuoja tūkstančiai lietuvių. Tai nuostabus renginys, kurį reikia patirti.
– Viena iš tų retų progų praktiškai, savu kailiu, apčiuopiamai pajusti žodžio „Vienybė“ prasmę.
– Jausmas, kad esu tradicijos ir savo šalies dalis.
– Tai nepakartojamas jausmas tapti dalimi visumos dainuojančių ir besidžiaugiančių žmonių.
– Širdys plakančios vienu ritmu – daininga šalis.

– Tai lietuvių tautos vienybė per dainas ir geriausi atsiminimai su draugais.

– Dainų šventėse dalyvauju nuo pat mažens, taigi, tai man įaugę į kraują.
– Dainų šventė yra Baltijos valstybių tradicija, kuri mus vienijo ir vienija prieš priespaudą, nelaimes ir neramumus.
– Platus Lietuvos kultūrinis paveldas
– Labai gražus bendrystę muzikoje skatinantis renginys, kartais mažumėlę per daug  idealizuojantis tėvynės istoriją, tėvynės konceptą apskritai.

– Tai masinis dainuojančių žmonių renginys. Masiniai renginiai žmogų veikia neįprastai, tai kasdien nepatiriama būsena (yra teorijų, siejančių tai su tam tikra seksualumo išraiška), todėl masiniai renginiai traukia ir dalis žmonių nesupranta, kodėl, mano, kad tai kažkoks „patriotizmo“ jausmas. Valstybei tai žmonių mobilizacijos ir emocinio „pririšimo“ įrankis per kultūrą; sovietmečiu palaikytas dėl tautinio naratyvo formavimo (pritariu N. Putinaitės mintims), Nepriklausomoje Lietuvoje šis renginys/reiškinys dar nėra iki galo reflektuotas ir ne visi supranta, kokia jo esmė. Yra ir pozityvių aspektų. Deja, dabartinis repertuaras ir šventės  struktūra rodo, kad vis dar puoselėjama „tradicija“, o ne bandoma ugdyti(s), pažinti Lietuvos kultūrą: regionų kolektyvai dažnai susiburia tik šventei, paskui išnyksta, repertuaras neperteikia dabartinės Lietuvos meno ir kultūros tendencijų (atspindi tik pop arba jau nusistovėjusį šventės įvaizdžio šabloną su minimaliais pokyčiais).
– Didelė šventė, sujungianti dainą mylinčius žmones ir skatinanti tautiškumą, lietuviško meno puoselėjimą bei suteikianti daug teigiamų, ilgai išliekančių emocijų.

– Dainavimas kartu su visa šalimi.
– Dainų šventė – tai mūsų, lietuvių, susibūrimas tuo kas labiausia mus jungia – daina.
– Puiki proga, suvienijanti žmones, kurie myli muziką.
– Renginys. Man malonu joje dalyvauti, nes koncerto metu susidaro vienybės įspūdis, kurio kasdienybėje taip ryškiai nepatiri.
– Tautos vienijimas dainuojant kartu, jungiantis ir skleidžiant lietuvišką dainavimą visiems kartu.
– Tai – tradicija, kurią verta ir būtina išsaugoti.
– Tautos šventė, per kurią tauta susivienija dainoje.
– Unikalus pasaulyje fenomenas, suvienijantis lietuvių tautą bendromis dainomis.
– Dainuodama ten – jaučiuosi dalis gražios istorijos. Nepaisant varginančios renginio dienos, viską atperka tas vienybės jausmas, kai dainuodamas žiūri į ašarojančius žmones ir žinai, jog jie tą patį jaučia, ką ir tu.

Choras “VIRGO”:


– Tautiškumo skleidimas, išreiškiama meilė tradicijoms, muzikai.
– Vienybė, galia ir grožis.
– Tai yra geriausią jausmą suteikiantis renginys mylintiems muziką.
– Graži tradicija, kelianti chorinio dainavimo prestižą.

– Tai šventė, kai visa Lietuva dainuoja kaip vienas jungtinis choras.

– Didelis chorų sambūris, kuris džiugina tautą.
– Pirmiausia tai vienybė, kurios, atrodo, niekas nenugalės. Pasididžiavimas, kad galiu būti jos dalimi, dainuoti gražiausius mūsų kūrinius. Jausmas, jog tai yra kažkas ypatingo, ką aš turiu ir ką myliu.
– Dainų šventė – tai muzika, kuri kalba apie kiekvieną atskirai ir visus kartu.
– Tai kažkas nepakartojamo, neapsakomas laimės jausmas, vienybė. Kiekvieną kartą dainuojant Lietuvos himną šventės metu kaupiasi ašaros.
– Vienybė, tautiškumas.
– Dainų švente man yra vienybė, susivienijimas, bendravimas su savimi, kitu žmogumi, visu pasauliu, Dievu.

– Šventė sielai, o valstybei – susivienijimas dainoje.
– Tai kaip vidinės asmenybės pakylėjimas, nepakartojamas jausmas, kai visi kartu dainuoja ir, manau, jaučia TĄ pakylėjimo jausmą.
– Vienijanti tradicija.
– Viena pagrindinių progų pajausti Lietuvos ir pasaulio lietuvių vienybę.
– Dainų šventė yra galimybė tapti itin didelės dainuojančios grupės dalimi.
– Negaliu atsakyti, nes dar nedalyvavau nė vienoje Dainų šventėje.
– Man Dainų šventė tai yra laisvės ir kultūros šventė, kuri vienija visą tautą. Ši šventė sukelia man labai dideles emocijas, džiaugiuosi turėdama galimybę joje sudalyvauti.
– Tai yra lietuviškumo pajautimas, susijungimas su tėvyne Lietuva.

– Dainų šventė – tai, kas suvienija dainuojančius bei klausančius; istoriją ir dabartį.
– Vienybė.

– Šalis dainuoja, visi kaip vienas.
– Man tai savotiška vienybė, bendrumas, galėjimas išreikšti save, savo jausmus ir emocijas.
– ŠVENTĖ. Laikas vienybei, pakylėjimui.
– Vienybė ir bendrumas visomis prasmėmis.
– Išskirtinis reiškinys, kurio visada laukiu su jauduliu, apmąstydama dainų tekstus, įsiklausydama į dirigentų žodžius per repeticijas, jausdama didžiulę mažos tautos galybę vienybėje.

Choras “PRO MUSICA”:


– JAUNYSTĖ!
– Nesu dalyvavusi, bet tai yra mano svajonė! Man tai yra didžiulė šventė.
– Tautos bendrystė ir stiprybė (be Dainų švenčių ko gero nebūtų buvę ir Dainuojančios revoliucijos), geriausia pilietiškumo mokykla jaunai kartai
– Didelė sutelktis bendrai visus vienijančiai idėjai – muzikavimui.
– Dainų šventė – tai šventė sielai, nes kartu visiems dainuojant apima neapsakomas  pasididžiavimas savo valstybe, širdyje auga meilė Tėvynei ir didėja bendrystės su visa lietuvių tauta jausmas!
– Šventė sielai. Didžiuojuosi, kad Dainų šventės vyksta ir galiu jose dalyvauti. Jaučiuosi tikra lietuve, užburia dalyvių ir žiūrovų vienybė, visi jaučiasi pakylėti!!!
– Turbūt labiausiai visus žmones suvienijantis renginys, kuriame gali išgyventi visą emocijų spektrą 🙂
– Nors Dainų šventės repertuaras man paprastai nepatinka, pats dalyvavimas joje tampa tikra švente. Be abejo, tai vienija tautą, yra puiki tradicija.
– Bendrumo jausmo, kokį sunku patirti kur kitur.
– Oj! Nerealus super jausmas, bendrumas, vienybė, jėga, džiaugsmas.

– Šventinė nuotaika, gražūs kūriniai, bendrumo jausmas, tradicijų palaikymas.
– Dainų šventė pirmiausiai tradicijos ir vienybės pajautimas. Su niekuo nesulyginamas jausmas giedoti „Kur giria žaliuoja“ Dainų šventėje – tikra meilės išraiška muzikai ir tėvynei.
– Kažkaip gražu būna.
– Vienybė ir jungtis.
– Šventė, tautos vienybės išraiška.
– Dainų šventė man yra viena didžiausių ir smagiausių valstybinių švenčių, leidžiančių pajusti su valstybe susijusį emocinį pakilimą ir nacionalinį susitelkimą.
– Man – šventė sielai, kultūringam žmogui – galimybė pasijusti kultūringos bendruomenės dalimi, Valstybei – neįkainojamas kultūringosios visuomenės dalies pagarba ir parama.
– Dainos kaip kultūros atskleidimas.
– Bendrumo jausmas ir visiška euforija dainuoti tokiame dideliame skirtingų žmonių chore.
– Norėčiau sudalyvauti.
– Šventė visiems žmonėms.
– Tai neapsakoma dovana ir bendrystė dainoje!
– Šventė.
– Paveldo saugojimas, žingsnis į protėvių praeitį, būdas labiau suprasti ir pajausti tų laikų gyvenimą, būti vienybėje su tūkstančiais bendraminčių.
– Tradicija ir stipri emocija. Vienybės jausmas.
– Vienybė, geras jausmas būti to dalimi.
– Renginys, kuriame vieną dieną norėčiau sudalyvauti.
– Na, smagu, kai tiek daug žmonių susiburia iš visų kraštų. Idomu ir linksma būna.
– Sunkiai nusakomas visa apimančio džiaugsmo išgyvenimas, pakylėjimas, asmenybės išsipildymo jausmas, pasididžiavimas savo valstybe, jos istorija ir kultūra, vienybė.
– Ypatinga muzikinė ir socialinė patirtis.
– Daina žmogų lydi nuo pat jo gimimo, tai neatsiejama gyvenimo/kultūros dalis. Kol gyva lietuviška daina – tol gyva lietuvių kultūra.
– Nuostabus potyris dainuoti su tokia gausybe žmonių kartu.
– Chorinės tradicijos išlaikymas ir populiarinimas, lietuviškumo skatinimas, lietuvių kūrinių branginimas, galimybė visiems būti kartu muzikos ir dainavimo pagalba.
– Dainavimas vienija, sujungia, bendrina. Dainavimu parodome, kas esame, kokie esame ir ant kiek galingi.
– Visuotinė bendrystė, didžiulis emocinis pakilimas.
– Malonu klausyti.

– Didelė šventė, joje dalyvauti garbė.
– Didžiulis bendrumo jausmas. Niekur kitur netenka pajusti tokiu emocijų, kai keli tūkstančiai žmonių vienu metu darniai dainuoja tą pačią dainą. Tai labai didelė pozityvi energija, muzikinis bendrumas, lietuviškas bendrumas.

– Man tai yra valstybingumo ir tautos vienybės šventė. Tiek aš tiek mano šeima teigiamai atsiliepam apie šią šventę.
– Dainų šventė – visaapimantis VIENYBĖS jausmas.
– Dainų šventė – tai tautiškumo ir dainavimo tradicijas puoselėjantis ir mūsų valstybei kultūriškai vienas svarbiausių renginių.
– Puiki proga visiems susirinkti, kartu atlikti smagius kūrinius, pabendrauti su jaunimu.
– Valstybei – tai kultūrinis įvykis, jungiantis kone visas kartas ir visuomenės sluoksnius.
– Dainų šventė – tai galimybė visiems pajusti vienybę, galią dainuojant kartu.
– Šventė, kurios metu galima pajausti ir išgyventi vienybę, laisvę ir tautiškumą.
– Solidarizuojanti ir padedanti jausti tautinį įdentitetą.
– Nuostabus bendrystės išgyvenimas, euforija, didžiausia gyvenimo šventė nuo pat vaikystės, spėju, kad panašu į tai, kas sportininkui yra Olimpiada.
– Renginys vienijantis tautą, kai visa Lietuva dainuoja viena širdimi.
– Emocijų krūva, kuri nepasimiršta visą gyvenimą!
– Pajusti vienybę su kitais lietuviais pasaulyje.
– Susivienijimas.

– Unikalus mūsų kultūros reiškinys, stiprinantis mus kaip tautą, kaip valstybę.
– Vienybė.
– Džiaugsminga tautą vienijanti kultūrinė šventė, svarbi piliečiui ir valstybei.
– Didelė šventė, neeilinė emocija, įvykis.
– Vienybė.
– Kažkoks didelis koncertas, kuriame nė karto nedalyvavau.
– Tai tautos vienybė muzikoje, šokyje ir dainoje.
– Reikšmė milžiniška, tai kažkas nepaprasto, tai toks įvykis, kurio dalyve būdama, didžiuojuosi, kad esu lietuvė.
– Galimybė švęsti tautą, tautiškumo formavimas, paveldas.

– Šventė visai Lietuvai.
– Puoselėja tautiškumą.
– Laimė ir pareiga kurti kartu.
– n/a
– Galimybė „pabūti muzikoje“ daugiau nei valandą ar dvi vienusyk.
– Vienybė.
– Bendrumas, graži vasaros šventė.
– Tokia diena, kai dainuoji kartu su puse Lietuvos – vienu balsu ir viena širdimi. Tokia tradicija, kuri buvo nuo vaikystės ir, tikiuosi, lydės iki senatvės – gal kada dainuosiu kartu su anūkais (su vaikais jau dainuoju…)? 

 

 

Rasa Gelgotienė

LCHS vadovė, VU chorų  vadovė

Parašykite komentarą