„Vox juventutis‘18“ – kūrybinis susitelkimas tobulėjimui

Ingrida Alonderė

Šiais metais Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje birželio 6 d. įvyko baigiamasis „Vox juventutis‘18“ koncertas. Jame choras „Jauna muzika“ atliko 12-kos kompozitorių kūrinių premjeras: Patriko Balsio, Jolantos Grinevič, Beatos Juchnevič, Vyginto Kisevičiaus, Jurgio Kubiliaus, Agnės Mažulienės, Adomo Morkūno – Budrio, Ievos Parnarauskaitės, Mato Šablauskio, Mykolo Treščenkino, Danieliaus Tuitos ir Blake Wilson (JAV). Konkurso dalyviai yra LMTA kompozicijos katedros studentai, išskyrus Adomą Morkūną – Budrį, šiuo metu studijuojantį VDU MA (fortepijono specialybė) ir Blake Wilson – JAV kompozitorių iš Luisvilio universiteto. Kūrėjų darbus vertino muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli, kompozitorės Vaida Beinarienė ir Jurgita Mieželytė, dirigentas Egidijus Kaveckas bei Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) vadovas Gediminas Gelgotas.


„Vox juventutis“ – kasmet, nuo 2006 m., choro „Jauna muzika“ rengiamas projektas, bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga. Sumanymas organizuoti tokį chorinės muzikos konkursą buvo inicijuotas „Jaunos muzikos“ meno vadovo profesoriaus Vaclovo Augustino. Šie metai yra paskelbti Vydūno, todėl konkurso dalyviams buvo pasiūlyta kūrybą sieti su autoriaus filosofija ir gyvenimu, tačiau savo kūrybai šį siūlymą taikė ne visi kompozitoriai. Formatas išlieka tas pats: kūriniai buvo atlikti anonimiškai (neskelbiant autorių pavardžių), choro „Jauna muzika“ artistai, vertinimo komisijos nariai ir publika nežinojo konkrečių kūrinių autorių. Jie buvo atskleisti koncerto pabaigoje, vertinimo komisijai išrinkus nugalėtojus. Tradiciškai už savo favoritus galėjo balsuoti choro dainininkai bei klausytojai.

 

 


Taigi, pasibaigus 2018 m. „Vox juventutis“ konkursui, apdovanojimai buvo išdalinti taip: 2 vieta – Blake Wilson „Recordare, Virgo Mater Dei“, 2 vieta – Beata Juchnevič „Miegančiojo alsavimas“, 3 vieta – Jolanta Grinevič „Lauda anima“, 3 vieta – Ieva Parnarauskaitė „Ateiki“, 3 vieta – Danielius Tuita „Sparneliais skrisčiau Lietuvon“. Publikos simpatijos prizas atiteko Patrikui Balsiui su kūriniu „In Paradisum“, o choro – Ievai Parnarauskaitei ir jos darbui „Ateiki“.


Koncerto pradžia – „Vox juventutis“ šaukiniai – tradicinis ritualas, palaikantis konkurso tęstinumą. Po jų, atrodė, jog choras rikiuojasi atlikti žymųjį V. Augustino kūrinį „Anoj pusėj Dunojėlio“, tačiau pasigirsta Agnės Mažulienės „O luce eterna“ pirmosios gaidos. Nors anotacijoje parašytos mintys iš Vydūno raštų „Pasaulio šviesa ir žmogus“, kūrinio žodžiai yra iš paskutinės „Dieviškoji komedija“ poemos dalies „Rojus“, parašytos Florencijos poeto Dantės Alighieri. Tiek minėta Vydūno, tiek Dantės „Rojus“ tematika atspindi beribės erdvės, šviesos ir darnos vienovę. Kalba apie mūsų, paklydėlių, patirtis, vedusias tamsiomis pakampėmis, tačiau šviesos akistatoje atveria mums viltį, leidžia atsiskleisti begalybėje bei patirti ramybės būseną. Visgi tokią būseną vargu ar buvo galima patirti klausantis „O luce eterna“. Pasirodė, jog kūrinys skamba kaip neužbaigtos kompozicijos nuotrupos, neišbaigtas ir tiesiog nepatraukiantis dėmesio darinys. Dėmesį labiau traukė choristai, kurie pradedant temai pakeldavo ranką. Kompozicijos muzikinis audinys pagrįstas kanoniškumu. Pradedant sopranams ir baigiant bosams, besipinantys tarpusavyje balsai kartoja vieną motyvą. Viduryje – muzika stabteli, tačiau ir toliau medžiaga vystoma tokiu pačiu principu, kol vėl sugrįžta pirmosios dalies turinys.


Antrasis darbas scenoje – Vyginto Kisevičiaus „Gyvybės ilgesys“, kuris parašytas žymaus indų poeto Rabindranath Tagore žodžiais. Šis kūrinys sukomponuotas ir vystomas iš kelių ritminių figūrų. Statomas muzikinis audinys iš ilgesnės ir trumpesnės trukmės natų, persipinant tarpusavyje balsų grupėms. Tokiu principu pasiekiamas nenustojamas judėjimas, išryškinant skirtingų, bet stabilių ritminių figūrų artikuliaciją balsuose. Sakyčiau, tai atspindi patį pavadinimą – gyvybės ilgesį. Įdomu, jog visas kūrinys parašytas gana žemoje dinaminėje skalėje, verčiant dar labiau pasistengti choristus aiškiai tarti priebalses, kartojamus skiemenis. Manau, tai drąsus kompozitoriaus pasirinkimas ir noras atspindėti savo idėją pasirinktuose žodžiuose: „Tik tai kas tikra, kas spindi savimi, o ne dirbtinumu – yra gražu“.


Jolantos Grinevič „Lauda anima“ laimėjo autorei jaunųjų kompozitorių konkurse 3-čiąją vietą. Kūrinys – negreito tempo, aiškios formos, su, mano nuomone, gerai apgalvota muzikinės medžiagos dėlione. Parašytas 145 (146) psalmės tekstu. Iš visų autorių darbų išsiskyrė savo sakralumu, maldos emocija. Sukomponuotas homofoniškai, ramaus judėjimo ir įtaigaus vedimo, kūrinys leido pajusti anotacijoje išrašytus ir puikiai tinkančius „Lauda anima“ apibūdinimui žodžius – „…siekė gyventi kaip šventasis“.


„Saulėtekis“, parašytas Adomo Morkūno-Budrio, suskambo tą pirmą akimirką įdomiai ir šviesiai. Chorinėje partitūroje parašyti disonansai tarp balsų surezonavo itin įtikinamai bei leido įsivaizduoti kylančią, bandančią prasiveržti iš tamsos saulę. Šiam įspūdžiui sustiprinti padėjo muzikos raiškos priemonės: auganti dinamika, ilgos vertės natos, nuolatinis tolygus, bet intensyvus vystymas, prisijungiant paeiliui vis daugiau balsų, tirštinant chorinę faktūrą. „Saulėtekiui“ atidaviau savo publikos simpatijos balsą. Manau, šviesa šiame kūrinyje rado kelią iš tamsos.


Kompoziciją „V.Y.D.Ū.N.A.S“ sukūrė Mantas Šablauskis. Kūrinys skirtas chorui, nendriniam žiogeliui ir gramofonui. Žodžiai – pagal panteistinį akrostichą „Vidurnaktį Ypatingo Dangaus Ūke Nendrei Atsiveria Siela” (akrostichas – (gr. akros – kraštutinis + stichos- eilutė) – lit. eiliuoto kūrinio eilučių pirmosios raidės, kurios, skaitant iš viršaus į apačią, sudaro žodį ar posakį, dažnai – rašytojo ar poeto vardą ir pavardę (rašoma lietuvių žodyne (nuoroda: http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Akrostichas). Choras paskirstytas į tris grupes (trys skiemenys – vy, dū, nas), kurie „kalbasi“ tarpusavyje traškant gramofonui, dar pradžioje pajungto dirigento. Vystymas ramus, šiek tiek palaipsniui augantis. Visa kompozicija – daugiau įspūdžio ir emocijų perteikimas, erdvės apgaubimas akordais, besipinant balsų grupėms. Paprastai sukomponuotas kūrinys pabaigoje papildomas dar ir skudučiais, kuriais groja patys atlikėjai. Man tai buvo tik proga prisiminti duslų skudučių skambėjimą bažnyčios erdvėje be kažkokio išskirtinio efekto ar bandymo suteikti specialų atspalvį. Galbūt taip ir turėjo būti, tad bendras kompozicijos įspūdis – įdomus akustinis koliažas.


Mykolo Treščenkino „Pater noster“ – dar viena malda ir šviesos ieškojimas, pasitelkiant liturginį tekstą. Kūrinys, pasak autoriaus, buvo sukurtas per vieną dieną. Muzikinė kalba pateikta praturtinta gausiomis alteracijomis ir intensyviais dinamikos svyravimais. Lyginant su koncerte skambėjusiais darbais, „Pater noster“ mažai išsiskyrė, tačiau paskutiniams akordams suvibravus, bažnyčios erdvėje paliko gyvos energijos pojūtį.


Publikos simpatijas susirinkęs Patrikas Balsys sukūrė lengvumo ir susitaikymo pojūčius perteikiantį kūrinį „In Paradisum“. Tokį įspūdį paliko muzikinis judėjimas, suskambęs įtikinamai ir švelniai. Kūriniu autorius norėjo perteikti melancholijos bei neišvengiamumo jausmą, ką turbūt auditorijai pavyko išgirsti puikaus atlikimo metu. Muzikos komponavimas priminė nuolat užgaunamų švelnių gitaros stygų virpėjimą, ramias, ilgesingas emocines bangas. Turbūt kūrinys ne veltui sulaukė daugiausiai žiūrovų dėmesio – lengvas balsų arpeggio, nesudėtinga muzikinė kalba, artimos melancholiškos emocijos leido kūriniui išsiskirti bendrame kontekste.
2 vietos laimėtoja, Beata Juchnevič, anotacijoje apie „Miegančiojo alsavimą“, prieš klausantis nuteikinėjo publiką įsijausti į siūlomas emocijas, įsivaizduoti tam tikrus autorės užmanymus. Galbūt kam nors perskaityti žodžiai padėjo suprasti, aptikti, tačiau man regis, būtų pakakę ir paklausyti. Iš tiesų, įdomiai sukomponuotas ir profesionaliai atliktas choro „Jauna muzika“ artistų, kūrinys įtraukė bei išlaikė dėmesį iki paskutinės frazės „mes vėl jūra“. Bendrai konkurse šis darbas pasirodė vienas stipriausių, įdomiausių ir vertas tapti prizininku, tad džiaugiuosi, jog nuomonė su vertinimo komisija sutapo.


„Kas tu?“ – klausia Sofija; kalnų vėju skriedamas aidas atliepia: Kas-tu-kas… Salomėjos Neries žodžiais parašytas Jurgio Kubiliaus kūrinys „Sofijos sapnas“ padarė mažiausią įspūdį. Žodžiai apie kūrinį, parašyti anotacijoje, pasirodė stipresni ir prasmingesni nei suskambusi kompozicija. Kas tu?


Danielius Tuita, 3-čios vietos prizininkas, pristatė „Sparneliais skrisčiau Lietuvon“. Kūrinys – puikus programinės muzikos pavyzdys, ryškiai atspindintis pasirinktą literatūrinį tekstą. Nesudėtingos harmonijos, lietuviškų sutartinių motyvų elementų turinti kompozicija, labiausiai dėmesį patraukė savo gaivumu ir šviesiomis intonacijomis. Manau, prie tokio pojūčio prisidėjo ir sustiprino įspūdžius perkusija, kuri, anot autoriaus, simbolizavo apeigų nuotaiką.


Toliau konkurse skambėjo dar vienos 3-ios vietos laimėtoja bei choro simpatijas pasiglemžusi – „Ateiki“. Jos autorė – Ieva Parnarauskaitė. Iš tiesų šis darbas išsiskyrė bendrame vaizde, ypač savo harmonija. Profesionaliai sukomponuota, kartais net į kosmines erdve leidžianti „išeiti“ kompozicija Šv. Kotrynos bažnyčioje suskambo kuom tai labai artimai. „Ateiki“ parašytas pagal Rabindranato Tagorės Aukojimo giesmes. Prasmingi žodžiai tarsi bandė atskleisti slėpiningą mirties grožį, kur žmogaus gyvenimas yra mirties laukimas. Tačiau mirtimi viskas nepasibaigia, tai naujos būties pradžia.


Paskutinis konkurso dalyvis – iš JAV atvykęs studentas Blake Wilson. Jo kompozicija „Recordare, Virgo Mater Dei“ – gaivus muzikinis piešinys, laimėjęs 2-ąją vietą. Jame šventas sakralumas persipina su žmogiškomis, žemiškomis emocijomis ir išgyvenimais. Kūrinio muzikinis audinys pasirodė gerai apgalvotas ir profesionaliai sulipdytas, patogus atlikti chorui. Išties, kompozicija buvo puiki ir tinkama konkurso užbaiga, po savęs palikusi tik gerus potyrius.


Šių metų „Vox juventutis“ konkursas neapsiriboja vien Vilniumi. Dar vienas koncertas, chorinės muzikos mėgėjams bei konkurso fanams, surengtas ir Kaune, birželio 8 d., Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, kaip festivalio „Kaunas Cantat“ baigiamasis koncertas. Konkurso sumanytojas, V. Augustinas pastebi, jog šie metai unikalūs dar ir tuo, jog buvo sulaukta rekordiškai daug paraiškų – net 16, iš kurių baigiamojo koncerto metu galėjome išgirsti 12-ką geriausių. Visi dalyviai, apžvelgiant visą konkursą, pasirodė ganėtinai panašaus lygio: dominavo lėtesnis tempas, melancholiškos nuotaikos, sakralumo, šviesos, žmogaus laikinumo, dvasinių paieškų tematikos, turbūt tiesiogiai kompozitorių susieta su Vydūno metais. Verta pastebėti, jog konkursą išryškino, o publikai muzika mėgautis leido vienas pajėgiausių Lietuvos vokalinių kolektyvų „Jauna muzika“, itin profesionaliai atlikęs visus konkursantų kūrinius.


Jau 12-tus metus gyvuojantis „Vox juventutis“, nuolat patraukia jaunųjų kompozitorių dėmesį. Tokio formato konkursas – turbūt vienas iš geriausių būdų praktikuotis, patikrinti žinias ir gebėjimą rašyti chorines partitūras, kurias koncerto menu atlieka profesionalus choras „Jauna muzika“. Dar tik kelią pradedančiam kompozitoriui – tai galimybė eksperimentuoti, susipažinti su chorinio dainavimo ypatumais, žmogaus balso galimybėmis. „Vox juventutis“ – iššūkis kiekvienam norinčiam išbandyti, pažinti bei atrasti save.

‎Tomo Tereko nuotraukose:

  1. Konkurso vertinimo komisija
  2. „Jauna muzika“ su jaunaisiais kompozitoriais

 

Parašykite komentarą