Viva „VIVA VOCE“! arba „to dar nėra buvę ant Lietuvos!!!“

„Viva VIVA VOCE!“ Šie visoms kalboms suprantami žodžiai skambėjo istorinėje Bratislavos miesto aikštėje suręstoje scenoje, kur vyko XII tarptautinio chorų konkurso SLOVAKIA CANTAT 2018 baigiamasis akordas – laureatų paskelbimas ir apdovanojimų įteikimas. Skambėjo žodžiai Lietuvos chorui, pelniusiam penkis garbingiausius konkurso apdovanojimus. Daugiau pelnyti tiesiog nebuvo įmanoma! O pasak mūsų vadovo Raimondo Katino – “to dar niekad nėra buvę ant Lietuvos!!!”.


Tarptautinis chorų konkursas SLOVAKIA CANTAT 2018 vyko balandžio 26 – 29 d. prabanga ir auksu tviskančioje Bratislavos universiteto salėje. Vien įžengus į jos sceną apimdavo pakilus, didingas jausmas. Bet tik iki tol, kol pakeldavai akis į konkurso vertinimo komisiją, su kurios narių kūrybinėmis biografijomis ir nuopelnais buvome susipažinę iš puikiai išleistų konkurso bukletų.


Komisijai vadovavo prof. Benedykt Blonski iš Lenkijos. Šalia jo prof. Elžbieta Wtorkowska, taip pat iš Lenkijos. Itin dėmesingai chorų klausė Europos Chorų Asociacijos EUROPA CANTAT viceprezidentas prof. Jan Schumacher iš Vokietijos bei vienas daugiausiai šiuo metu koncertuojančių Europos dirigentų prof. Jirži Petrdlik iš Čekijos. Šeimininkams slovakams atstovavo prof.Ondrej Šaray. Matant juos “kitąpus stalo”, susidarė įspūdis, kad nė vienas netikslumas neliko nepastebėtas, nepažymėtas jų užrašuose. O meniškai atlikti kūriniai, fragmentai, šiltai atsispindėjo jų veiduose tarsi veidrodyje (komisija sėdėjo tokioje vietoje, kad jos nematyti buvo tiesiog neįmanoma).  


Konkursui choras paruošė tris skirtingų muzikinių žanrų programas, konkursuose dar vadinamas kategorijomis. Viso 15 įvairiausių stilių kūrinių. Programų pasirodymų trukmė buvo griežtai ribojama iki 15 minučių, todėl repetuojant viską teko ne kartą skaičiuoti sekundėmis.


Pirmasis konkursinis pasirodymas, mūsų vadinamas klasikiniu, o pagal konkurso taisykles – “Vaikų chorai, kurių narių amžius iki 16 metų”. Varžovai tituluoti, patyrę, žinomi Europoje chorai. Pradedame greitu, technišku Renesanso laikotarpio chorvatų (dabar kroatų) kūrėjo Ivan Lukačič EX ORE. Pagal konkurso sąlygas, chorai į salę iki konkursinių pasirodymų neįleidžiami… Todėl vadovės Virginijos Katinienės dėka labai greitai “perprantame” salės akustiką, pajuntame savo skambėjimą. Skambame. Ypač pianissimo.


Toliau – linksmas sutapimas. Minėtai programai paruošėme du nuostabius, sudėtingus, bet lenkams iki kiekvienos natos gerai žinomus kūrinius: Piotr Janczak MISERERE bei Josef Swider POLONEZ. Kai vadovai sužinojo komisijos sudėtį, ką nors keisti jau buvo negalima, visos programos jau buvo išsiųstos… Bet konkurso aptarime vertinimo komisijos pirmininkas prof. B.Blonski, pasak vadovų, pasakė trumpai: „Lenkijoje taip atliekant šių kūrinių (!) nesu girdėjęs…“. Suprantama, tai lėmė mūsų vadovų didžiulė muzikinė erudicija, muzikos stilų pažinimas ir išpuoselėtas muzikinis skonis. Beje, nemažą indėlį įnešė ir praeityje garsi Lietuvos baleto solistė, dabar pedagogė Nelli Beredina, savo choreografijos konsultacijomis mūsų chorą pavertusi klasikinio polonezo šokėjomis.


Atsakingiausią choro pasirodymą vainikavo du Vytauto Miškinio kūriniai – TU ES ir nuolat chorui sėkmę nešantis, bet visur atliekamas visiškai skirtingai, vis naujai, OI ŠĄLA, ŠĄLA. Atliekant pirmąjį kūrinį choras užėmė visą galimą salės erdvę, puikiai išnaudojo akustiką. Auksinė salė suskambo visa savo pilnatve, o netikėtas varpelių orkestras – Alleliuia – visus pakerėjo.


“Oi šąla, šąla” vadovas Raimondas šiame konkurse pateikė kaip iš praeities per amžių laiką į mus sugrįžusias pagoniškas emocijas – savo istorijoje ir, net nenujausdami, savyje turime tą mažą, per laikmečius mumyse rusenančią krivių ir vaidilų kurstomą aukuro liepsnelę. Kūrinio pabaigoje, tarsi nerimu, galingai suskambo bažnyčių varpų įrašas. Tai kitas tikėjimas ateinąs… Bet kas mes giliai savyje…? Kūrinį mes atlikome visiškai pilnai žinodamos jo prasmę ir dvasią kiekviename muzikos takte, akių žvilgsnyje.


“Oi šąla, šąla” pabaigoje lėtai nusisukame nuo publikos, tarsi užsiskleisdamos istorijoje. Ištirpsta paskutiniai solisčių garsai. Tyla. Stovim, galvos nuleistos, laukiam. Salėje spengianti tyla. Visos sekundės prailgsta lyg valandos. Nė viena nekvėpuojame, net širdžių plakimas girdisi. Ir pagaliau tyla sutartinai sprogsta galingais plojimais. Koks tai nuostabus jausmas!


Konkurse, reta, pajutome nepaprastą dainavimo ir scenos laisvumą. Turbūt todėl, kad visos vienodai gerai žinojome kiekvienos frazės, kartais net atskiro akordo, žodžio reikšmę, prasmę. Niekada dar taip “aiškiai” nebuvome pasiruošę. Kiekvieną akimirką puikiai jautėme viena kitą. Gal todėl, kad niekada taip ir tiek nedirbome, kreipėme dėmesį į kiekvieną, kad ir mažiausią smulkmeną. O gal tryškome ypatingu noru?!


Pasibaigus pasirodymui, prasidėjo, kaip vėliau pavadinome, “linksmasis pusvalandis” – tiek laiko skyrė pirmąjį pasirodymą nuo antrojo. Konkurso rengėjai nė vienam chorui neskyrė jokių patalpų pasiruošimui, persirengimui. Visi iš anksto buvo informuoti, jog balsus apšildo viešbutyje, o į konkursinius pasirodymus atvyksta jau su sceniniais drabužiais ir, po keliolikos minučių – į sceną. Nedidelėje erdvėje susikaupdavo po kelis laukiančius chorus.


Nežiūrint į nieką, per tą pusvalandį pasikeitėme drabužius, o svarbiausia – šukuosenas. Iš labai aristokratiškų panelių tapome Harlemo ir Pietų Afrikos zulusų mergaitėmis.


Taigi, choras pradėjo “Spiritual, gospel, jazz” programą. Dainavom, šokom, mušėm būgnus vedamos vyriausiojo zulusų būgnų ir timpanų virtuozo . Dainuodamos spiričiuelį “Swing Low, Sweet Chariot” matėme, kai keliose kūrinio vietose komisijos nariai neišlaikė, neparodę muzikantiško susižavėjimo. Pačios jautėme, kad, svarbiausia, išlaikėme stilių tiek balso tembruose, tiek ir sceniniame judesyje. Kiek buvo dirbta šia linkme! Beje, mūsų varžovais šioje kategorijoje buvo vien tik suaugusiųjų chorai.


Pavakary turėjome dviejų valandų ekskursiją pėsčiomis po Bratislavos senamiestį, nedidelį, bet jaukų. Ir nors ekskursijos gidas gyvai pasakojo įvairias istorijas, daugelis mūsų lyg ir įdėmiai klausėme, bet mintys buvo kitur. Labiausiai tai matėsi mūsų vadovų Virginijos ir Raimondo veiduose – kiekvienas savaip jau buvo rytojaus dienoje.


Antrosios konkurso dienos rytas. Apšylam balsus, paskutinė “proto” (be balso) repeticija ir einame… pintis kasų. Choras gyveno viename didžiausių (ir geriausių) miesto viešbučių tuo pačiu pavadinimu BRATISLAVA, kuriame nuolatos aktyvus viešbučio svečių judėjimas. Sutartu laiku į recepsiją nusileidžia bemaž penkiasdešimt lietuvaičių tautiškais drabužiais, supintomis kasomis. Visų, kas tai matė, akys tryško nuoširdžiu susižavėjimu, klausimais “kas mes”, “iš kur mes” ir t.t.


Programa “Liaudies dainos a cappella”. Pirmasis kūrinys – choras “apsupa” visą salę ratu, palikdamas viduryje garbiąją komisiją. Liejasi lyriška lietuviška sutartinė. Komisija tarsi pasikeitusi. Lyginant su vakar, beveik nieko nerašo, visi klauso ir šypsosi. O kai pradėjome kūrinį – siurprizą, R. Katino harmonizuotą ir savaip inscenizuotą vieną žinomiausių slovakų liaudies dainų “Anička, dušička”, iš salės pajuntame dar scenoje nepatirtą kažkokią ypatingą šilumą. Buvo akimirkų, kai jautėme tarsi susiliejame su visais esančiais salėje. Vien dėl to vertėjo tiek dirbti!
Toliau – bene pati gražiausia antrosios dienos dalis. Vilkėdama nuostabaus grožio tautinius drabužius į sceną žengia vadovė Virginija Katinienė. Su ja atliekame dvi išplėtotas sutartines: Nijolės Sinkevičiūtės „Čiūto ta-ta-to“ ir Artūro Noviko „Sodauto“. Čia choras žaižaruoja nuotaikomis, sceniniu „nenustygimu vietoje“. Pirmame kūrinyje mes pasirodome ir kaip liaudiško šokio šokėjos. Mūsų dainininkės Augustės mama, liaudies šokio žinovė p. Daiva sukūrė labai skoningą choreografiją, pati repetavo. Muzikinėje srityje, specialiai konkursui prie kūrinių gerokai ranką pridėjo ir Raimondas Katinas. Skambėjo ir aštuoni, ir devyni choro balsai, chorinė partitūra labiau priminė orkestrinę. Per šiuos abu kūrinius dainininkės dar ir grojo dvylika įvairių instrumentų: skudučiais, įvairiausiais barškučiais, švilpynėmis ir tarškynėmis. Scenoje buvo Lietuva!


Pasirodymo, o ir viso konkurso pabaigai atliekame kūrinį, kurį labai sunku kaip nors tiksliai įvardinti. Gal tai tiesiog „Liaudiška vaidybinė humoristinė scenelė dainuojant „Pempel, pempel“, kuri baigiasi dviejų choro grupių įnirtingu apsimėtymu batais konkurso scenoje“. Laimė, iki komisijos nė vienas batas nenuskrido, nors buvo arti. Daugiau nenupasakosiu, visa tai reikia tiesiog pamatyti. O varžėmės mes ir vėl – vien tik su suaugusiųjų chorais.


Pagaliau – mūsų maratonas baigtas. Nieko nesitikime, tai blogas prietaras. Nors po poros valandų ir vėl į sceną. Konkurso dalyviai buvo prašomi koncertuoti miesto visuomenei įvairiose Bratislavos salėse ir bažnyčiose. Mums teko garbė dainuoti šv. Klaros vienuolių ordino Šventojo Kryžiaus bažnyčioje.


Pagaliau apsivilkome savo mielus koncertinius „Viva Voce Vilnius“ marškinėlius, užsirišome lietuviškas trispalves juosteles ir pajutome, kad įtampa pamažu tolsta. Pasak vadovų, tai buvo vienas nuostabiausių choro pasirodymų. Dainavome kitus nei konkurse kūrinius, dainavome laisvai, be konkursinių „virpesių“. Muzikavimas buvo neapsakomas. O atliekant „pasiilgtas“ Bob Chilcott – Nidaros Jazz Maas (Nidaros džiazo mišios) nei mes, nei vadovai nesitikėjome, kad galime TAIP muzikuoti ir tuo čia pat scenoje džiaugtis. Publika žvilgsniais ir plojimais apdovanojo kiekvieną mūsų dainininkę. Po koncerto – tiesiai į Bratislavos miesto aikštę. Bus skelbiami rezultatai.


Saulėtas šeštadienio pavakarys. Aikštė pilna gerai nusiteikusių konkurso dalyvių, miestelėnų, matėsi ir miesto svečių. Sumontuota didelė pakyla, į kurią kviečiami vertinimo komisijos nariai ir visų konkurso dalyvių vadovai. Aplinkui įvairiausiomis kalbomis šurmuliuoja dar kupini vilčių konkurso dalyviai. Visus pasveikina konkurso pradininkas, jo siela ir pagrindinis variklis, Slovakijos Chorų sąjungos prezidentas, dirigentas, pedagogas ir labai mielas žmogus Milan Kolena.


Trys gražiausi žodžiai VIVA VOCE VILNIUS į Bratislavos padangę kilo penkis kartus:


Kategorija „Vaikų chorai iki 16 metų“: nugalėtojas „Viva Voce“, Vilnius – 98 balai.
Kategorija „Spiritual, gospel, jazz“: nugalėtojas „Viva Voce“, Vilnius – 96,6 balo.
Kategorija „Liaudies dainos a cappella“: nugalėtojas „Viva Voce“, Vilnius – 97,3 balo.
Konkurso SLOVAKIA CANTAT 2018 GRAND PRIX laimėtojas  – „VIVA VOCE“, VILNIUS!!!
Geriausiais konkurso dirigentais pripažinti Virginija Katinienė ir Raimondas Katinas.


Čia merginų rankose pakilo atsivežta mūsų trispalvė ir nuaidėjo per Bratislavą „Lietuva, Tėvyne mūsų!“


XII tarptautiniame chorų konkurse SLOVAKIA CANTAT 2018 dalyvavo 19 įvairių kolektyvų iš Čekijos, Vokietijos, Estijos, Italijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos, Airijos, Švedijos, Slovėnijos, Slovakijos, Turkijos ir Lietuvos.


Toliau dvi dienos nusipelnytų „pokonkursinių“ atostogų nuostabiojoje Vienoje. Saulė Vienos danguje, žydintys parkų gėlynai ir džiugi mūsų nuotaika tarsi susiliejo. Vakare viešbutyje vyko tradicinis, jau penktasis, vadovų iškeltas ledų balius „Valgyk kiek tik širdis geidžia“.


Gegužės 2 d. Pirma valanda nakties. Atvykome namo! Mūsų laimingoji starto – finišo šv. Petro ir Povilo automobilių aikštelė pilna tėvų, draugų. Sveikinimai, gėlės ir galingas „Ilgiausių metų“ mūsų vadovui Raimondui gimtadienio, tiksliau gimtaryčio proga. Atsisveikiname, atsibučiuojame kaip viena darni, vienas kitą labai mylinti šeima. Ir kiekvienai iš mūsų buvo kiek gaila, kad štai ir pasibaigė įtemptas, daug jėgų ir pastangų pareikalavęs, bet begaliniai džiugus ir laimingas laiko tarpsnis. Tikrai nė viena nepagalvojome – „na, pagaliau“… Gal tame ir slypi mūsų laimėjimai, mūsų sėkmės?

Teodora Gerliakaitė
Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muz. m-klos

choro „Viva Voce“ prezidentė

***********


Choro VIVA VOCE tarptautiniai laimėjimai

2008 m. „Il Garda in Coro“ konkursas Italijoje – 2 vieta, 2 specialieji konkurso prizai
„Už geriausią programos dramaturgiją“ ir „Publikos simpatijų“ prizas.

2009 m. Antalya chorų konkursas Turkijoje – GRAND PRIX, 3 specialieji konkurso prizai.
Geriausio konkurso dirigento prizas Raimondui Katinui

2011 m. „Torrevieja habaneras“ konkursas Ispanijoje, Torreviejoje – 1 vieta.
Geriausio konkurso dirigento prizas Raimondui Katinui.

2012 m. Montreux chorų konkursas Šveicarija – 1 vieta moterų chorų tarpe, specialusis konkurso prizas.
2 vieta absoliučioje konkurso įskaitoje.

2015 m. „Kaunas Musica Religiosa“ GRAND PRIX, Publikos prizas, prizas už „Geriausią programą“.

2018 m. „Slovakia Cantat 2018“ GRAND PRIX.
Nugalėtojų aukso diplomai „Vaikų iki 16 metų“ kategorijoje,
„Liaudies dainų a cappella“ ir „Spiritual, gospel, jazz“ kategorijose.
Geriausių konkurso dirigentų prizas Virginijai Katinienei ir Raimondui Katinui.

Komentarai ( 1 ):

  1. Šaunuoliai, sveikinu choristes ir vadovus. Labai patiko skaityti straipsnį, jaučiausi kaip kartu pabuvusi, džiaugiausi su jumis. Facebook (Bratislava music agency) puslapyje peržiūrėjau visus mūsiškių pasirodymus, nes labai sudomino „Liaudiška vaidybinė humoristinė scenelė dainuojant „Pempel, pempel“, kuri baigiasi dviejų choro grupių įnirtingu apsimėtymu batais konkurso scenoje“, kurią norėjau pamatyti 🙂

Parašykite komentarą