Dainuojančių širdžių šeima

 

Kai dainų šventės valandos sieksnio žingsniais artinasi finišo link o kolektyvuose jau paskutinės repeticijos, dažnai aplanko jausmas, kad viskas tuoj tuoj baigsis… ir tai verčia mintimis sugrįžti į save, į kolektyvą ir pasidžiaugt – kiek daug įveikta, patirta, kiek daug bendrystės išjausta. Ta dvasinė euforija neleidžia nutylėt itin gražaus, įkvepiančio pavyzdžio, kokį turi ir mūsų kolektyvas. Ir kuo daugiau tokių pavyzdžių, tuo tvirčiau skambės Lietuva ne tik šimtmečio proga.

Štai jis. 

 

Dvi seserys, brolis, tėtis ir mama – vilniečių Baltrūnų šeimynos penketukas (nuotr.) su muzika susidraugavę neįtikėtinai glaudžiai. Vyriausioji dukra Rusnė, kaip ir jos sesuo Rugilė bei brolis Liutauras, baigė dešimtmetę Balio Dvariono muzikos mokyklą. Maža to, Rusnė turi savo muzikos grupę bei studijuoja Lietuvos muzikos bei teatro akademijoje.

 

Šios trijulės tėvai – architektai Vytautas ir Sigita – taip pat gyvena su muzika: tėvai kolekcionuoja muzikos plokšteles.

 

Ši šeima yra ypatinga tuo, jog visi jos nariai dainuoja viename chore – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos chore „Alumnai“ (vadovė Stasė Skurlskienė – red.) – ir visi drauge dalyvaus Lietuvos 100-mečio Dainų šventės „Vardan tos…“ Dainų dienoje.

Chorinę muziką dar ankstyvoje vaikystėje pamilo Rusnė, vėliau prie jos prisijungė sesuo Rugilė ir jaunėlis brolis Liutauras. Galiausiai, užaugę vaikai į chorą įtraukė ir savo tėvus. Šiųmetė Dainų šventės Dainų diena mamai, kaip dalyvei, bus antroji, o tėčiui – pirmoji. Tiesa, pastarasis iki šiol yra dalyvavęs ir šokių dienoje, ir ansamblių vakare.

 

Į pateiktus klausimus šeimyna, susėdusi kartu, atsakinėjo unisonu – ir vaikai, ir tėvai rado bendrą nuomonę.

 

Kaip architektų šeimoje atsirado tiek daug muzikos? – paklausėme Baltrūnų šeimos.

 

Dėl muzikos niekad nekilo abejonių, ji visuomet su mumis, klausomės įvairios – anksčiau kolekcionavome plokšteles, dabar labiau vertiname gyvai atliekamą. Vis daugiau vietos užima akademinė, klasikinė muzika, juk skonis tobulėja.

 

Vaikų lavinime svarbią vietą užima meninis ugdymas, o muzikos reikia pradėti mokytis anksti, daugelis tėvų pavėluoja, dėl ko vėliau gailisi. Mokykloje, per muzikos pamokas mokoma apie muziką, bet ne muzikos, todėl vaikams reikia padėti pasirinkti kuo groti, o pradėję, jie patys susidomi. Visi turi prigimtinių gabumų, tik ne visi juos atskleidžia. Kitaip tariant – reikia namą statyti ant tvirtų pamatų.

 

Kodėl jus įtraukė chorinė muzika?

 

Žmogaus balsas yra sudėtingiausias ir subtiliausias instrumentas, o grupė suderintų balsų  gali sukurti stebuklą. Mūsų vaikai mokėsi groti fortepijonu, taip pat neapleido dainavimo, nes gero pedagogo įtaka svarbi, ji gali parodyti teisingą kryptį.

 

Puoselėdami tautines tradicijas renkatės sunkesnį – Dainų švenčių dalyvio, o ne žiūrovo – kelią. Kokia magija, kokia paslaptis visą Jūsų šeimą pritraukia į Dainų šventę?

 

Mes renkamės savo kelią, ir mums jis nėra sunkus. Manome, kad žiūrovu būti sunkiau, ir džiaugiamės, kad mūsų nuomonės šiuo klausimu šeimoje sutampa. Visu būriu dainuodami chore, dalyvaudami Dainų šventėje jaučiamės puikiai, visa tai stiprina, praturtina šeimą ir kiekvieną iš mūsų.  Mūsų šūkis – „Gyventi reikia linksmai!“ Tai gyvenimo magija, kai norisi kuo daugiau patirti patiems, būti ne tik žiūrovais.

 

Kuo Jums ši šventė ypatinga? Be to, kad ji proginė?

 

Turbūt svarbiausias dalykas – šioje šventėje dalyvaus visa šeima kartu, jau pats šis faktas mums labai svarbus. O kalbant bendrai, kiekviena šventė yra ypatinga savo nepakartojama nuotaika, kaip ir  kiekvienas koncertas ar spektaklis.

 

Kaip Jūsų šeima vertina šios dainų šventės repertuarą? Gal turite mėgstamiausius kūrinius?

 

Repertuaras renkamas pagal skirtingo skonio kriterijus, todėl gali būti skirtingų vertinimų. Įsijautus į atliekamą kūrinį, kiekviename galima surasti žavesio. Vieną kūrinį išskirti būtų sunku.

 

Turėdami laisvo laiko ar peržiūrite dainų šventės įrašus ar atskirus kūrinius?

 

Daugiau džiaugiamės šia diena, negu praeitimi, kaip ir sceninis menas yra momentinis reiškinys, po įvykio lieka sukurta nuotaika atmintyje. Faksimiles galima atidėti vėlesniam laikui.

 

Kuris etapas ruošiantis ir dalyvaujant dainų šventėje labiausiai patinka?

 

Pasiruošimo dainų šventei nuotaika kyla jai artėjant, dainų šventės dienomis pagyvėjimas jaučiamas visame mieste, ir tai sukuria nuostabią atmosferą.

 

Ar Vingio parkas tampa naujų pažinčių ar su gerais pažįstamais susitikimo vieta?

 

Vingio parkas ir visos vietos, kuriose vyksta šventės renginiai, tampa bendravimo erdvėmis. Visi dainų šventės dalyviai ir žiūrovai tampa draugais. O tai mūsų šeimai ir yra svarbiausia.

Na, o su šauniąja Baltrūnų šeima, kaip ir su VVDG “Alumnais“, susitiksime kitą savaitę vyksiančioje Lietuvos 100-mečio Dainų šventėje.

Visiems linkime fantastiškų sąskambių!

 

 

 

Kolektyvo įpareigotas pasakojimą parengė

choro prezidentas, žurnalistas Marius Naruševičius

 

Parašykite komentarą