Vilniaus liuteronų bažnyčioje pristatytos Lauryno Vakario Lopo išplėtotos „Septynios liuteronų giesmės mišriam chorui ir vargonams“

 

Birželio 16 dieną, sekmadienį, Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje buvo pristatytas naujas gaidų rinkinys – Lauryno Vakario Lopo išplėtotos „Septynios liuteronų giesmės mišriam chorui ir vargonams“.

 

Teologė Vilma Sabutienė (nuotr.) leidinio pratarmėje rašo:

„Leidinyje pateiktos septynios lietuviškos liuteroniškos giesmės iš Tauragės krašto vargonininko Jurgio Palioko (1923-2008) natų sąsiuvinio. Chorui ir vargonams jas pritaikė vilnietis kompozitorius ir dirigentas Laurynas Vakaris Lopas. Šie žmonės nebuvo susitikę, bet dėl savito pašaukimo abu tapo susieti meilės muzikai […].

Mano senelis Jurgis Paliokas sovietmečiu buvo Sartininkų, o prireikus padėti –  ir Tauragės bei kitų to krašto parapijų vargonininkas; šias pareigas ėjo lygiagrečiai su sandėlininko ir kitomis kolūkio pareigomis. Gyveno Urvinių, vėliau Šikšnių kaime. Visą gyvenimą daug skaitė, švietėsi, mokėsi. Būdamas jaunas šeimos vyras ir tėvas išmoko groti vargonėliais – jį vargonuoti pamokė kartą į jų namus prieglobsčio keletui dienų užklydęs vokietis vargonininkas, traukęsis iš Karaliaučiaus ir su savimi turėjęs fisharmoniją. Ir to užteko. Taip ir liko liuteroniška muzika visam gyvenimui. Tada – patarnavimas bažnytėlėje, apėmęs ir natų paieškas, giesmių persirašymą. Dabar jau sunku pasakyti, kada ir iš ko senelis kurią giesmę nusirašė; jo sąsiuviniuose užrašyta ir klasikinių, visame pasaulyje skambančių šedevrų, ir liturgijos su papildomais elementais, ir savitų, tik tuose rankraščiuose randamų giesmių. Būtent iš pastarųjų ir parinktos septynios šiame leidinyje publikuojamos giesmės. Negaliu tvirtinti, bet spėju, kad bent kelios giesmės galėjo būti persirašytos iš Jurgios Dikšaičio […].

Tos rankraštinės giesmių kopijos, tos savitos natos atspindi varganą sovietmetį, kai veikė tik dalis bažnytėlių ir parapijų su vos keliais kunigais ir vargonininkais. Tačiau dž-iugu, kad atėjo laikas, kai laisvai atrandame ir pamilstame savo Bažnyčios tradiciją, kai prie jos suvokimo ir puoselėjimo vėl gali jungtis profesionalai.

Prieš 20 metų, 1999-ųjų vasarą, dar nenuėjus į užmarštį ir priespaudos metams po pamaldų Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje susipažinome su kompozitoriumi Laurynu Vakariu Lopu – choro, tą sekmadienį apsilankiusio ir giedojusio pamaldose, vadovu. Pietaujant ir diskutuojant apie muzikos reikšmę ir kokybę Liuteronų bažnyčioje, nuskambėjo tarsi retorinis klausimas: „Štai mano savamokslio Senelio ranka perrašytos gaidos, tik kas imtųsi?…“ ir… netikėtaistaigus kompozitoriaus: „Aš!“ Taigi nuo tos pirmos minties iki dabartinio leidinio, pasirodo, prabėgo net du dešimtmečiai. Kita vertus – kiek per tą laiką nuveikta, kiek atrasta, kiek sukurta!

Ir štai – turime dar vieną liuteroniškų giesmių rinkinį. Giedokime, grokime, skleiskime.“

Rinkinį išleido Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandrauga (LEBMS). LEBMS vadovė Laura Matuzaitė Kairienė (nuotr.) pratarmėje rašo:

„[…] Svarbi […] muzikos sandraugos veiklos sritis – muzikos literatūros leidyba, repertuaro plėtimas ir naujos evangeliškosios muzikos kūrybos skatinimas. […] Sąsiuviniai chorams praturtina ir papildo evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų bažnyčių choro repertuarą ir pamažu užpildo sovietmečiu atsiradusią didžiulę spragą (paskutinis prieškariu pasirodę bažnytiniams evangeliškiems chorams skirtas leidinys buvo „Evangelijos giesmės“, 1938). Iki tol Lietuvoje senosiomis liaudiškomis liuteronų giesmėmis rūpinosi ne viena ryški asmenybė – Tilžės vargonininkas Mikelis Genys, Vydūnas, kompozitoriai Vladas Jakubėnas, Valteris Kristupas Banaitis; visi jie padėjo svarbų pagrindą lietuvių liuteroniškos muzikos plėtotei. Pirmas bandymas užpildyti repertuaro tuštumą po sovietinio draudimo laikotarpio buvo 1998 m. išleistas LELB jaunimo centro giesmynas „Teskamba giesmės“. Muzikos sandraugos rūpesčiu vėliau buvo išleista Gustavo Gusenheimerio kantata „Saulės giesmė“ (Pranciškaus Asyžiečio ž., 1999), chorinės muzikos rinkiniai „Viešpatį liaupsink“ (2000), „Jėzus ir mokiniai (2001), „Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums Viešpats Dievas“ (2003) ir kt. Iškilmingai minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, 2017 m. buvo išleistas reikšmingas natų leidinys „Tvirčiausia apsaugos pilis“ (kartu su kompaktine plokštele), kuriame pateiktos Reformacijos laikų giesmės Liturginiams metams ir amžinybei skirtos giesmės.

Šuo leidiniu – „Septynios liuteronų giesmės mišriam chorui ir vargonams“, išplėtotos kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo, – siekiama „restauruoti“ ir išsaugoti ateities kartoms mūsų senąsias lietuvių liaudyje giedotas, vien rankraščiuose išlikusias liuteroniškas liaudies giesmes.“

Šią vasarą „Septynias liuteroniškas giesmes“ repetuos ir koncertuose atliks LELBMS chorinės muzikos seminaro dalyviai. Seminaras vyks rugpjūčio 12-18 dienomis Jurbarke. Seminaro chorui diriguos L.V. Lopas.

 

   

 

 

Parašykite komentarą