Vilijos Mažintaitės mistinė kantata „Axis Mundi“ Vilniaus „Vaidilos klasikos“ teatre

 


Ieva Kananavičiūtė


Šių metų gruodžio 2 diena ypatinga buvo ne tik krikščionybę išpažįstantiems tikintiesiems, tačiau ir Lietuvos chorinės muzikos klausytojams. Kartu su susikaupimo ir ramybės laikotarpio – advento pradžia, sekmadienio vakarą „Vaidilos klasika“ koncertų salėje įvyko merginų choro „Viva“ meno vadovės Vilijos Mažintaitės mistinės kantatos „Axis Mundi“ (liet. „Pasaulio ašis“) premjera. Koncertas simboliškai pažymėjo ir du gražius jubiliejus – V. Mažintaitės kūrybinį dešimtmetį bei jos ir kantatos teksto autorės Birutės Pernaravičiūtės bendradarbiavimo penkmetį.


Vilija Mažintaitė (nuotr.) – itin plataus spektro menininkė, organiškai jungianti chorvedės ir kompozitorės profesijas. Lietuvos muzikinę kultūrą ji papildė ne vienu stambios apimties chorinės ir instrumentinės muzikos opusu, kuriuos ji skiria savo vadovaujamam chorui „Viva“. 2016 m. chorinės muzikos mylėtojai buvo nustebinti elektroninės muzikos ir Lietuvos folkloro samplaikos palytėta misterija „Saulės dukros“, kurios atlikimas buvo netgi praturtintas sudėtingais choreografiniais elementais. Šiais metais kompozitorė nusprendė susilaikyti nuo novatoriškų sprendimų ir savo kūrinyje įkūnyti religines pasaulio būties nuostatas. Mistinė kantata „Axis Mundi“ – tai septynių dalių religinės tematikos kūrinys lotynų ir lietuvių kalbomis, skirtas moterų chorui, styginių kvartetui, fortepijonui ir skaitovui. Tad apart choro „Viva“ (meno vadovė ir dirigentė Vilija Mažintaitė, chormeisterė Brigita Šakalienė), scenoje pasirodė pianistas Darius Mažintas, styginių kvartetas, kurį sudarė Artūras Šilalė (smuikas), Irma Belickaitė (smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Edmundas Kulikauskas (violončelė) bei skaitovas Modestas Jankūnas, o soprano partiją solo atliko Brigita Šakalienė.


Anot kompozitorės, „Pasaulio Ašis simbolizuoja Dievą – visa ko pradžią, amžitai nekintantį, mylintį, kuriantį ir visad teisingą Visatos Valdovą. Mistinėje kantatoje susipina filosofinis ir teologinis mokymas bei mistinė ir dvasinė pasaulėvoka, išreikšta didinga ir niekad nesenstančia lotynų kalba“. Kantata pasižymėjo tonalia ir programiška muzikine kalba, jungiančia repetityvius, minimalistinius elementus su sudėtingesne harmonija, to reikalaujant kūrinio dramaturginei linijai įkūnyti. Septynios dalys – „Pradžia“, „Pasaulio sukūrimas“. „Dieviškoji žmogaus kilmė“, „Rojus ir Pragaras Žemėje“, „Dievas negailestingas, bet teisingas“, „Amžina, nekintanti Dievo meilė“ ir „Šlovė Tau, Viešpatie“ – įprasmino ne tik didingas ir mistines idėjas, bet ir nuoširdų kompozitorės ir atlikėjų bendradarbiavimą. Klausantis kūrinio buvo aiškiai juntamas dirigentės ir choro „susigyvenimas“ bei gausios atlikėjų sudėties valdymas emocinga ir plastiška dirigavimo technika. Kantatos idėjos išpildymui taip pat itin palanki buvo ir „Vaidilos klasikos“ koncertų salė. Puikiai sumoderuotas apšvietimas, kitęs kartu su kūrinio dramaturgija, klasikinio stiliaus aplinka su neogotikinės architektūros detalėmis bei gera akustika padėjo klausytojams kartu su atlikėjais išgyventi kūrinio naratyvą. Plačiau apie mistinę kantatą „Axis Mundi“ ir savo kūrybą skaitytojams sutiko papasakoti pati kompozitorė ir dirigentė Vilija Mažintaitė.


Ieva Kananavičiūtė: Kaip Jums kilo idėja kurti religinės tematikos kūrinį? Kas sąlygojo šios kantatos atlikėjų sudėtį? Kiek laiko užtruko kūrybinis procesas?


Vilija Mažintaitė: Mintis sukurti šį kūrinį kilo kartu su noru padėkoti Aukščiausiajam už suteiktą dovaną – kūrybiškumą, kuriuo aš galiu dalintis su žmonėmis ir juos džiuginti. Būtent dėl šios priežasties šį kartą naujas kūrinys skambėjo religine tematika. Kadangi esu merginų choro „Viva“ vadovė ir žinau šio kolektyvo dainavimo galimybes (o jos yra tikrai nemažos), man net nekilo abejonių, kad pagrindinis šio kūrinio „veikėjas“ bus choras. Kantata skambėjo lotynų kalba, tad kartu su B. Pernaravičiūte norėdamos, kad klausytojas suprastų kūrinio prasmę ir eigą, į pagalbą pasitelkėme skaitovą. Instrumentų pasirinkimą sąlygojo aplinka – jau seniai norėjau kūrybos dalį skirti savo broliui, puikiam pianistui Dariui Mažintui, o siekdama suteikti kantatai daugiau spalvų, pasirinkau styginių kvartetą. Kūrybinis procesas buvo gana trumpas, bet labai produktyvus. Net pati stebiuosi, kad šis kūrinys gimė vos dviejų mėnesių laikotarpyje, kurio metu vyko ir repeticijos. Noriu išreikšti didelį džiaugsmą ir dėkingumą choro „Viva“ narėms, leidusioms pajusti stiprų palaikymą šio įtempto laikotarpio metu.


I. K.: Šiuolaikinės akademinės muzikos kontekste sekmadienio vakaro premjera išsiskiria palankumu klausytojui (tonalumas, aiškios muzikinės struktūros, visais laikais aktuali tematika). Ar kurdama šią kantatą sąmoningai siekėte suprantama kalba (tiek muzikine, tiek poetine) perteikti savo meninę mintį?


V. M.: Kūryboje visuomet siekiu, kad klausytojas, išėjęs iš mano koncerto, suprastų kūrinio mintį. Tai stengiuosi pasiekti gražia, tačiau kartu ir subtilia harmonija, o ne tam tikra sudėtinga muzikine technika, kuri dažnu atveju kelia labiau susirūpinimo nei aiškumo pojūtį. Todėl ir šį kartą mano muzika klausytojams skambėjo palankiai.


I. K.: Kokiais kriterijais vadovaujatės, kurdama muziką? Ar muzika tarnauja klausytojui, ar klausytojas tarnauja muzikai?


V. M.: Aš manau, kad nei klausytojas, nei muzika tarnauti vienas kitam negali. Muzika privalo nešti grožį, jaukumą, susimąstymą ir daug kitų pojūčių, bet tikrai ne tarnystę, o muzikos atlikėjai ir klausytojai turi mėgautis kiekviena akimirka.


I. K.: Kokia muzika Jus įkvepia?


V. M.: Aš klausau įvairios muzikos, nuo pop, R&B ir roko iki klasikinių ir akademinių operų bei simfonijų. Kiekviename muzikiniame žanre yra “perliukų”, kurie įkvepia mane kurti būtent taip, kaip kuriu.


I. K.: Kaip užsimezgė Jūsų draugystė su kantatos žodžių autore Birute Pernaravičiūte?


V. M.: Su B. Pernaravičiūte mes pažįstamos jau daugiau nei 10 metų. Tuo metu buvome kolegės, o vėliau tapome kūrybinėmis draugėmis. Labai džiaugiuosi, kad mano gyvenime atsirado toks kūrybingas žmogus, jaučiantis ir suprantantis mano mintis bei mokantis jas meistriškai perteikti raštu.


I. K.: Mistinė tematika Jūsų kūrybą paženklino nebe pirmą kartą. Savo kūriniais įkūnijate ir sprendžiate filosofines pasaulio ir žmogaus būties problemas. Ar tai ir įvardintumėte kaip muzikos kūrėjo misiją? O galbūt turite ir kitų?


V. M.: Tikrai taip. Mistinė tematika man yra labai artima. Juk nemažai dalykų, kurie vyksta aplink mus yra tiesiog nepaaiškinami. Ir toje mistikoje mes visada ieškome paaiškinimų ir dažnai žiūrime į tai filosofiškai. Manau, kad muzikos kūrėjo misija yra „paliesti“ kiekvieno klausytojo širdį ir galbūt net padėti susivokti tam tikrame gyvenimo tarpsnyje, tik kita, muzikine kalba.

 

 Lukas Grušecko nuotr. 

Parašykite komentarą