VIII-tasis Šv. Jokūbo festivalis: įvairus, demokratiškas ir todėl įdomus!

Prof. Viktoras MASEVIČIUS

Jau aštuntą kartą Vilniuje suskambo kasmetinis tarptautinis profesionaliosios sakralinės muzikos šv. Jokūbo festivalis, globojamas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo. Festivalio organizatoriai – valstybinis choras Vilnius (direktorius Vladas Bagdonas, choro meno vadovas Artūras Dambrauskas) ir Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios broliai Dominikonai.


Šio festivalio, skirto Atkurtos Lietuvos šimtmečiui, Šv. Jokūbo keliui (Camino de Santiago) ir Europos kultūros paveldo metams ,,vizitinė kortelė“ gana prestižinė – į jį kviečiami profesionalūs (ar profesionaliai dainuojantys) chorai, orkestrai, kiti muzikantai, turintys projektinių idėjų LMTA studentai.


Festivalis vyko nuo rugsėjo 9 iki spalio 14 dienos, dažniausiai sekmadieniais, 12 val. po šventųjų Mišių, nors buvo keletas koncertų ir šeštadieniais.


Siekis įprasminti universalias krikščioniškosios kultūros vertybes, veržlumas, noras parodyti dideles kūrybos ir atlikėjiškų galimybių ribas, galimai ir suponavo festivalio programos atlikėjų kontingentą, jų įvairovę.


Festivalio atidarymo dieną, rugsėjo 9-tą, suskambo premjera – choras ,,Vilnius“ ir Kauno bigbendas (vad. Jievaras Jasinskis) atliko 5 dalių ,,Džiazo mišias“. Kūrybinė komanda – įvairių kartų lietuvių kompozitoriai: Jievaras Jasinskis, Laimis Vilkončius, Linas Rimša, Antanas Jasenka. Idėjos autorė ir Juozo Naujalio mišių ,,In honorem sacrorum vulneram Christi“ Credo dalies ,,įvilkimo“ į Kauno bigbendo stiliaus rūbą autorė – kompozitorė Zita Bružaitė. Mintis sukurti lietuviškų džiazo mišių versiją gimė įvertinus Bobo Chilcotto ,,Mažųjų džiazo mišių“ sėkmę. Beje, tai nėra fundamentalus atradimas: 2017 m. Vilniuje, aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje, jungtinis merginų choras šv. Jonų bažnyčioje atliko Jurijaus Kalco ,,Missa brevis“, parašytas džiazo stiliumi. Beje, pastarasis kūrinys skambėjo ir Japonijoje.


Kitas festivalio koncertas, pavadintas ,,Rudens serenada“, buvo surengtas rugsėjo 15 d., šeštadienį, 19 val. Grojo Kaliningrado srities simfoninis orkestras (vad. Arkady Feldman). Programa: Piotro Čaikovskio Serenada styginiams C dur, op.48; Viktoro Kalinnikovo Simfonija nr.1 g moll. Neteko būti jame.


Rugsėjo 16 -tą (12 val.) koncertą, pavadintą G.F. Handelio pašlovinimo giesme Canticorum Jubilo, surengė Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras ,,Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio (koncertmeisterė Daiva Šulcaitė). Emocionalumas, nugludintas atlikimas, skambūs balsai, išskirtinis dėmesys vokalui – visa tai ,,Dagilėlio“ savybės. Koncerto programa apėmė Renesanso (G.P.da Palestrina ,,Sicut cervus”), Baroko (J.S.Bach ,,Jesus bleibet meine Freude”, G.F.Handel ,,Canticorum jubilo”), Klasicizmo (W.A.Mozart ,,Ave verum”), Romantizmo (G. Faure ,,Cantique de Jean Racine”, C.Franck ,,Panis angelicus”, F.Mendelsson- Batholdy ,,Laudate pueri”) epochas, šiuolaikinę chorinę muziką (J.Leavitt ,,Kyrie“, O. Gjeilo ,,The Ground“, S. Hopkins ,,Past life melodies“(viso 12-ka kūrinių). Džiaukimės, kad turime tokio lygio kolektyvą, galintį deramai atstovauti Lietuvos chorinio dainavimo atlikimo kultūrą! Programoje pasigedau tik lietuvių kompozitorių.


Įdomų meninį projektą pavadinimu ,,Late Jungtions“ (plačios jungtys) rugsėjo 26 d. 19 val. parodė LMTA studentai, absolventai vokalistai (tame tarpe ir chorvedžiai) bei instrumentalistai (kanklininkės). Vokalo ir kanklių sugretinimas viename koncerte daug kam paliko įspūdį. Šis projektas jau skambėjo ir anksčiau, birželio 9 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos centro parodų salėje, o birželio 10 d. – Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje.


Spalio 7 d., 12 val., koncertą ,,Pasaulį regiu per tave“ klausytojams padovanojo Erfurto filharmonijos choras, anotacijoje pristatomas kaip ,,nepriklausoma, pelno nesiekianti ir save išlaikanti organizacija“. Chorui nuo pat įkūrimo (1994 m.) vadovauja Erfurto teatro choro vadovas Andreasas Ketelhutas. Svečiai iš rytų Vokietijos atliko išimtinai vokiečių kompozitorių renesanso, baroko, romantizmo epochų kūrinius. Dauguma jų girdėti, skambėję anksčiau ,,Jaunos muzikos“, kitų valstybinių (o ir kai kurių mėgėjų) chorų koncertų programose. Išgirdome J.Handl, H.Schutz,J.H.Schein, J.S.Bach, F.Mendelssohn Bartholdy, A.Bruckner, J.Brahms, J.Rheinberger M.Reger sakralinius kūrinius – viso 14-ka. Didelis, virš 50 žmonių choras kūrinius atliko įvairiai: vienų atlikimas įtikino (J. Handl „Ecco quomodo moritur justus“, J.H.Schein „Was betrubst Du dich meine Seele“, J.S.Bach „Ich lasse Dich nicht“, „Du segnest mich denn“, M. Reger „Nachtlied“), o štai vokiečių romantika (F.Mendelssohn „Richte mich Gott“, 91 psalmė; A.Bruckner „Christus factus est“, J.Brahms dvigubam chorui „Fest-und Gedenkspruche“) – nuvylė. Vienais atvejais pritrūko garsinės jėgos, skambumo („Richte mich Gott“, „Christus factus est“), kitais – tenorų ir bosų ansambliškumo su moterimis („Was betrubst Du dich meine Seele“). Dirigentas taupus, techniškas, tačiau jo ryškesnės interpretacijos, ypač romantikų kūriniuose, mano akim, pristigo. Tuomet kūrinio forma ir pagrindinė mintis tampa nenuspėjama, o choristai ,,iš savęs“, be dirigento, to padaryti negali. Tačiau šį chorą galima ir pagirti – dominuoja lengvas, lankstus ir techniškas garsų išgavimo būdas. Greitam tempe paralelinis šešioliktinių judėjimas balsuose tampa sinchroniškas.

Spalio 13 d.19 val. dainavo Varšuvos politechnikos akademinis choras, vad. Dariusz Zimnicki. Tai neprofesionalus choras, visgi pasižymintis tembrų darna ir geru stiliaus pojūčiu. Choro vadovas, Punsko lietuvis Darius Zimnickis, mokėsi Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatorijoje, vėliau Varšuvos Frederiko Šopeno muzikos akademijoje. Jo vadovaujamas kolektyvas atliko renesanso, romantizmo ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, įskaitant rusų, ispanų, lenkų ir kt. autorių kūrinius.

Šv. Jokūbo VIII tarptautinio festivalio baigiamuoju akordu ir kartu kulminacija tapo spalio 14 d. įvykusi rusų kompozitoriaus ir Lietuvos piliečio Rodiono Ščedrino (g. 1934) 1988 m. sukurto didingo, dvasingo kūrinio ,,Atmintyje likęs angelas“ lietuviška premjera. Šiam monumentaliam, reikalaujančiam didelių dvasinių pastangų ir vokalinių galimybių, garsinės jėgos, nepriekaištingo kvėpavimo, a cappella kūriniui atlikti buvo pasitelktos geriausios pajėgos – valstybiniai chorai ,,Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), ,,Polifonija“ (vad. Tomas Ambrozaitis), solistės: žymi fleitistė Viktorija Zabrodaitė, Erika Kviatkovskaja ( sopranas), Justė Jankauskaitė (mecosopranas), tenoras Laimonas Bendaravičius, puikūs choro ,,Dagilėlis“ diskantai.
Sakralinis 9 dalių, provoslaviškų maldų ir giesmių inspiruotas, A.Bortnianskio, P. Čaikovskio, P.Česnokovo, S.Rachmaninovo dvasinių koncertų tradicijas tęsiantis veikalas turi ypatingą aurą – Sielos apmąstymus, kuriuos įkūnijo plevenantys kažkur virš mūsų V.Zabrodaitės fleitos treliai, ekspresijos, išgyvenimai. Kompozitorius meistriškai panaudoja įvairias faktūrines priemones – choralą, mormorando, atvirą mormorando, bosų melodizuotą temą, avanscenos ir uždainio (atitarimo) būdus, fleitos ir moterų balsų sugretinimą, paprastėjimą faktūros skaidrumo link, plačią, dinamizuotą faktūrą, galingus, oktavinius unisonus, ir žinoma, oktavistų skambesį, be ko rusų chorinė muzika neįsivaizduojama. Aleatorika, glissando, choro šūksniai kontrastuoja su fleitos ramybe ir choralu, ilgai tęsiamais grandininiais akordais. Kulminacija, po jos ateinantis nusiraminimas, malda ,,pomilui nas“ (pasigailėk mūsų), ,,Bože gaspodi, konec približajetsa“(,,Dieve mano, artėja pabaiga“): Mano siela kažkur viršuje sklaido  fleita), tegu Tavo Karalystė švyti, duonos kasdieninės duoki… Kažkas panašaus į „Kur giria žaliuoja“ muzikoje. Taip, bet kartu ir ne. Mano atminty R. Ščedrinas pažintas iš operos ,,Ne vien tik meilė“ ir choralinio himno ,,Jums kritusieji“, kurį per valstybinį egzaminą Kauno valstybiniam chorui labai seniai dirigavo mano studentas Romas Gražinis. Šį koncertą tvirta ranka ir menine siela vedė ,,Vilniaus“ choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas.

VIII-as tarptautinis šv. Jokūbo festivalis buvo įvairus, demokratiškas ir todėl įdomus. Palinkėkime jam ,,Ilgiausių metų“. Festivalis, nelyginant kelias, su savo ieškojimais ir atradimais, kartais eiti sunku, bet eiti reikia…

P.S. Artėja Vėlinės. Prisiminiau Juozapą Kairį, neregį kompozitorių, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos muzikinių kolektyvų direktorių, kurio 80-ąsias gimimo ir 10-ąsias mirties metines, berods, spalio 11 d. draugija minėjo. Be kitų, jis yra sukūręs choro kūrinį poeto Juozo Marcinkevičiaus žodžiais ,,Vėlinės“, kuris prasideda: ,,Ir bus Tau lyg negyvenai…“
Pabūkime su išėjusiais brangiaisiais!

Parašykite komentarą