Valerija Skapienė apie Jungtinį Lietuvos vaikų chorą

Kovo 9 d. 17 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje įvyks įspūdingas chorinės muzikos renginys – Jungtinio Lietuvos vaikų choro koncertas „Penkios dienos, pakeitusios Lietuvą“. Koncerte 200 vaikų choras iš visos šalies miestų ir miestelių apmąstys datas, kurios pakeitė mūsų šalies veidą: dieną, kai prasidėjo pirmieji trėmimai į Sibirą; dieną, kai Darius ir Girėnas perskrido per Atlantą; dieną, kai ant Rambyno kalno pirmą kartą uždainavo lietuviškas choras… Artėjant koncertui pasikalbėjome su Jungtinio Lietuvos vaikų choro meno vadove Valerija Skapiene, kuri papasakojo apie projekto užkulisius.


Jungtinį Lietuvos vaikų chorą Valerija Skapienė kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru įkūrė 2016 m. pavasarį. Šiuo metu choras turi 4 padalinius – Visagine, Šakiuose, Gargžduose ir Naujojoje Akmenėje. Darbas chore vyksta etapais – kiekvienam etapui vaikai iš naujo kviečiami registruotis į jiems artimiausią padalinį; jie susitinka kartą per mėnesį, šeštadieniais, ir per 5-6 šeštadienius paruošia programą, kurią etapo pabaigoje visi kartu atlieka Vilniuje. Nuo choro įkūrimo jame jau dainavo 419 vaikų iš 42 Lietuvos miestų ir miestelių.


Kaip sugalvojote imtis tokio didelio ir sudėtingo projekto?


Valerija Skapienė (nuotr.): Su nerimu stebiu Lietuvos vaikų chorų situaciją, kuri paskutiniu metu yra labai sudėtinga, ypač po mokyklų reformos. Jas išgryninus į pradines, progimnazijas ir gimnazijas ryškiai sumažėjo vaikų chorų. Viena iš priežasčių yra ta, kad nebėra tęstinumo. Jei vaikas dainavo chore pradinėje mokykloje, nuo 5 klasės jis eis į kitą mokyklą ir ten turės eiti į kitą chorą. Baigęs progimnaziją jis vėl keis mokyklą ir trečią kartą keis chorą… O choras yra bendruomenė, draugai, vadovas… Vaikui gyvenime rasti tris skirtingus chorus, kuriuose jis jaustųsi gerai, savo vietoje, ir būtų motyvuotas dainuoti – sunkiai suvokiama užduotis. O mokytojams vietoje to, kad užsiaugintų choristus nuo pirmų klausių, kasmet vis kalbinti naujai į mokyklą atėjusius mokinius – taip pat labai sudėtinga. Kadangi daug domiuosi geriausiomis pasaulio praktikomis, analizavau įvairius jungtinius nacionalinius kolektyvus – jie egzistuoja ne tik Australijoje ar Venesueloje, bet ir Estijoje. Po Estijos berniukų chorų dirigento Hirvo Surva pasakojimų apie darbą su jungtiniu Estijos berniukų choru pagalvojau, kad mes Lietuvoje galėtume turėti kažką panašaus. Tik mano tikslas iškart buvo ne rinkti geriausius vaikus iš geriausių chorų, o atvirkščiai – suteikti galimybę tiems vaikams, kurie iš viso nedainuoja choruose, prisiliesti prie chorinės muzikos.


Norite pasakyti, kad choras, kuris dainuoja tokių kompozitorių kaip Eric Whitacre ir Bob Chilcott muziką, yra sudarytas iš nedainuojančių vaikų?


Visų pirma reikėtų apsibrėžti, kas yra „nedainuojantis vaikas“. Manau, kad dainavimas yra labai natūralus išraiškos būdas. Dainuoti gali beveik visi žmonės, tik mes Lietuvoje neturime vieningos sistemos, kuri leistų didesniam vaikų kiekiui pabandyti padainuoti rimčiau nei per muzikos pamokas mokykloje. Šiuo metu Jungtiniame Lietuvos vaikų chore dalyvauja kiek daugiau nei 200 vaikų, iš jų apie 130 yra iš bendrojo lavinimo mokyklų, neturinčių savo chorų, bet turinčių nepaprastai motyvuotus ir sąmoningus muzikos mokytojus! Mokytojai, dėl įvairių priežasčių savo mokyklose (dar) neturintys chorų, nori, kad jų mokiniai išbandytų, ką reiškia dainuoti kolektyve. Jungtiniame Lietuvos vaikų chore dalyvauja pilotiniai chorai – po vieną kiekviename padalinyje. Kai šalia vieno dainuojančio vaiko sėdi du nedainuojantys, jie dainuoti išmoksta pagreitintu būdu. Tam, kad vaikas dainuotų chore, jis neprivalo pažinoti natų, lankyti solfedžio, groti instrumentais ir turėti diplomą ant sienos. Keli vaikai, atėję į pirmą Jungtinio Lietuvos vaikų choro repeticiją šį rudenį, net nežinojo, „kas tie altai“! O kovo 9-ąją sėkmingai dainuos Chilcott‘ą.


O kodėl galvojate, kad nedainuojantys vaikai turėtų norėti dainuoti?


Manau, kad choras yra viena iš labiausiai prieinamų bendravimo ir draugavimo formų. Dainavimas pats savaime nėra vertybė – vertybė yra mokymasis bendrauti, galimybė svajoti, kelti (ir pasiekti) tikslus, pamatyti platesnį pasaulį, kuris yra už vaiko miestelio ar kaimelio ribų. Jungtinio Lietuvos vaikų choro programą sudarau labai atsakingai, galvodama apie tai, ką tais kūriniais noriu vaikams pasakyti. Jie pritaikyti vaikų amžiui ir leidžia diskutuoti apie Lietuvą, namus, savo vietą pasaulyje, savo jausmus. Kai atvažiuoju į regionus, repeticijose būtinai skiriu laiko pokalbiams – įsivaizduokite, kokia didžiulė prasmė vaikui, kuris vienas niekada nedrįstų dainuoti scenoje, suvokti, kad jis kartu su kitais gali sukurti tikrą meno kūrinį ir padaryti poveikį klausytojui!


Papasakokite plačiau apie programą – kaip prieš tai nedainavę vaikai susitvarko su daugiabalsiais chorinės muzikos kūriniais? Ar norėdami patekti į Jungtinį Lietuvos vaikų chorą vaikai praeina atranką?


Nemanau, kad dainavimas chore turėtų būti prieinamas tik išrinktiesiems. Dainuoti chore sėkmingai gali ir žmonės, kurie nepažįsta natų. Teisingai ir kryptingai su jais dirbant galima pasiekti puikių rezultatų, o mūsų tikslas nėra vien tik meninis kūrinio atlikimas. Mums labai svarbu, kad vaikai būtų iš kuo įvairesnių Lietuvos kampelių, kad formuotume kuo platesnį chorinio dainavimo tinklą ir kuo plačiau paskleistume jausmą, kad dainuoti gera. Priimdami vaikus į Jungtinį Lietuvos vaikų chorą jų muzikinių gebėjimų netikriname, neklausiame, ar pažįsta natas, ar turi muzikinės patirties. Vaikus savo nuožiūra išsirenka jų mokytojai, kurie yra lygiaverčiai projekto dalyviai – vaikams repetuojant jie dalyvauja seminaruose, kuriuose gilina žinias ne tik apie vaikų dainavimą, bet ir psichologiją, kūrybiškumą, inovacijas. Mokytojai vaikus išsirenka pagal įvairius kriterijus: vieni dalyvavimą Jungtiniame Lietuvos vaikų chore traktuoja kaip dovaną stropiausiems mokiniams, kiti – kaip paskatinimą tiems, kuriems jo reikia.


Ar tie mokytojai ir yra atsakingi už vaikų paruošimą namuose?


Ne, mokytojų užduotis yra atvežti vaikus į repeticijas ir dalyvauti seminaruose. Vaikus ruošia kiekvieno padalinio vadovės. Jos yra jaunių chorų vadovės savo miestuose, praėjusios pirmuosius Jungtinio Lietuvos vaikų choro etapus kaip dalyvės. Šis projektas yra dar viena proga įsitikinti, kokie profesionalūs, kūrybingi ir entuziastingi vadovai dirba regionuose: vadovės projektui skiria labai daug savo laiko ir energijos, labai atsakingai taiko mūsų metodiką. Jos su savo padalinio vaikais susitinka penkis arba šešis šeštadienius, kaskart po šešias valandas. Pagal šiuolaikinius mokymo principus mes neužduodame namų darbų – vaikai jų ir taip turi pakankamai. Vadovės visą darbą atlieka vietoje, vaikams net neduodame natų vežtis namo. Mes su vadovėmis daug kalbamės apie vaikų motyvavimą ir repeticijų efektyvumą, bet iš tiesų šiuolaikiniai vaikai yra labai imlūs, jų smegenų talpa didelė – jie tiesiog turi aiškiai žinoti, kodėl dainuoja, turėti aiškų tikslą. Mūsų atveju tikslas – didysis koncertas Vilniuje.

Kovo 9 d. Jungtinio Lietuvos vaikų choro koncerto „Penkios dienos, pakeitusios Lietuvą“ programoje – specialiai šiam choro koncertui parašytas Linos Kairytės kūrinys „Tavo sieloje“ pagal tremtinio Stasio Gorodeckio tekstą, šią vasarą Lietuvos nacionalinio kultūros centro naujų kūrinių chorams konkurse premijuota Vytauto Barkausko jaunesniojo „Aušra“, Vytauto Miškinio, Vaclovo Augustino, Gintauto Venislovo muzika. Koncerto pabaigoje – įspūdingas britų kompozitoriaus Bob Chilcott ciklas „Five Days That Changed the World“ („Penkios dienos, pakeitusios pasaulį“), kuriame vaikai dainuos apie vergijos panaikinimą, penicilino išradimą, pirmąjį skrydį į kosmosą. Šio kūrinio atlikime dalyvaus LSMU akademinis choras „Neris“, Klaipėdos St. Šimkaus konservatorijos mišrus choras, Prienų „Žiburio“ gimnazijos mišrus choras, Vilniaus mišrus choras „Sonoros“, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos choras.


Koncerte diriguos Valerija Skapienė ir Jungtinio Lietuvos vaikų choro padalinių vadovės Ilona Alėjūnienė, Vita Baužytė, Danguolė Gerdauskienė, Meilutė Girskienė, Rasa Rugaitytė, Ramunė Valaitienė.


Įėjimas nemokamas.

Parašykite komentarą