Tris dienas Tartu skambėjo „Gaudeamus“! …bet kur dingo Lietuvos universitetų rektoriai?

Ką tik baigėsi Baltijos šalių studentų Dainų ir šokių šventė Tartu. Tris dienas skambėjo senasis universitetinis Estijos miestas. Tris dienas repetavo, šoko, dainavo, bendravo, dirbo ir linksminosi lietuvių, latvių ir estų studentai.
Prasidėjusi įspūdinga ugnies fejerija ant upės kranto ir „Carmina buranos“ griausmingais akordais, pasibaigusi iškilmingomis ir dvasingomis tautiškomis giesmėmis šventė atnešė nepakartojamų įspūdžių mūsų jaunimui.
 
Tačiau norėtųsi be didelių komentarų pasidalinti interviu su Mara Katvare – Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos vyr. eksperte, atsakinga už tarptautinį bendradarbiavimą. Mara prisidėjo organizuojant jau vienuolika ,,Gaudeamus “ švenčių – tai yra, nuo 1981-ųjų metų. Choras.lt  pakalbino ją.
 
Gerbiama Mara, ,,Gaudeamus“ šventė Tartu buvo tikrai įspūdinga. Ja džiaugėsi ir visi dalyvavę studentai, ir žiūrovai. Pastebėjome ir labai daug oficialių asmenų – atidarymo ceremonijoje dalyvavo Estijos, Latvijos, Lenkijos, Islandijos, Gruzijos, Suomijos Prezidentai. Mūsų studentai šiek tiek nuliūdo, jog dėl oro sąlygų į šventę neatskrido Lietuvos prezidentė – ji tik atsiuntė studentams filmuotą sveikinimą. Tačiau nesimatė šventėje ir Lietuvos universitetų Rektorių. Gal galėtumėte papasakoti, kiek kurių šalių Universitetų Rektorių dalyvavo šioje šventėje?
 
– Estijos ir Latvijos Rektoriai dalyvavo labai aktyviai. Pavyzdžiui, iš mūsų šalies – Latvijos – šešiolikos universitetų ir akademijų dalyvavo net 14 Rektorių arba Prorektorių. Muzikos akademijos Rektorius nedalyvavo, nes jie šiuo metu jau labai intensyviai ruošia savo delegaciją mūsų didžiajai Dainų šventei. Ir dar vienas Rektorius negalėjo atvykti, nes pasirašo svarbią bendradarbiavimo sutartį su svečiais iš tolimos šalies. Visi kiti, žinoma, buvo. O kaipgi kitaip? Jie nuoširdžiai didžiuojasi savo studentų meniniais pasiekimais ir negali būti tokio įvykio nuošalėje. Dalyvavo net buvę aukštųjų mokyklų vadovai – dalyvavo patys, savo iniciatyva.
Pasakysiu tokį pavyzdį – Latvijos universiteto Rektorius birželio 21 dieną 7 valandą ryto išlydėjo savo universiteto 400 studentų delegaciją prie autobusų, nežiūrint to, jog pats po kelių valandų irgi išvyko į Tartu. Septintą valandą ryto! 
 
–  Mara, Jūs buvote viena iš organizatorių, kurie rūpinosi būtent oficialiais šventės svečiais ir turbūt žinote tiksliai – kiek Lietuvos Rektorių dalyvavo šių metų „Gaudeamus“ šventėje?
 
– Deja, turiu Jus nuliūdinti. Iš Lietuvos nedalyvavo nė vienas.
 
Tai skamba tiesiog neįtikėtinai. Ir net nėra ko komentuoti. Galbūt Jūs žinote priežastis? 
 
– Aš nežinau, neturiu paaiškinimo. Tikriausiai čia tradicijų klausimas. Mūsų rektoriai gana demokratiški, jie ieško ryšio su savo studentais. Daugelis jų patys yra buvę studentiškų chorų bei ansamblių dalyviai. Jiems nuoširdžiai rūpi  studentai ir tai, kaip jie muzikuoja, jiems gražu žiūrėti jų šokių ir klausytis studentiškų dainų. Studentai tai labai vertina. 
Mara, o kokia išvis situacija su Universitetų chorais Latvijoje? Ar nenukentėjo jie per tas aukštojo mokslo pertvarkas?
 
– Taip, buvo didelių grėsmių. Mums net teko kreiptis į Valstybės kontrolę (Seimo kontrolieriaus instituciją), kad išsiaiškintų, kaip laikomasi Dainų švenčių įstatymo. Juk šis įstatymas veikia ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lietuvoje. Įstatymas įpareigoja visas valstybines institucijas globoti Dainų švenčių judėjimą. Seimo kontrolieriai išaiškino, jog už meno kolektyvą atsakingas yra jo steigėjas.‎
 
Ačiū, gerbiama Mara. Mes, kaip ir Jūs, šiemet turėsime didžiąsias Šimtmečio Dainų šventes savo šalyse. Linkime mums visiems nuostabios šventės ir tikimės, kad bent jau Vilniuje Dainų šventėje pamatysime visų Universitetų rektorius. Juk būtent studentų kolektyvai visose šventėse sudaro stipriausią atlikėjų branduolį.
 
– Taip, ir jie patys aktyviausi, iniciatyviausi. Šiais mūsų valstybių Šimtmečio metais reikia nepamiršti ir Atgimimo bei mūsų Dainuojančios revoliucijos, kuri taip vadinasi būtent dėl to, jog viskas prasidėjo  nuo studentų sujudimo Dainų šventėje „Gaudeamus“.
 
1988 m. Sąjūdžio pažadintame Vilniuje, į kurį susirinkę lietuvių, latvių ir estų studentai mojavo nacionalinėmis vėliavomis ir garsiai užtraukė savo senuosius (ne Sovietų Sąjungos respublikų) himnus, prasidėjo ir mūsų visų Dainuojančioji revoliucija.
 
– Estai jau buvo pasiekę jų nacionalinės simbolikos oficialaus patvirtinimo. O mes, latviai, būtent per Vilniaus „Gaudeamus“ surašėme raštą  mūsų Aukščiausiajai tarybai, surinkome visų studentų parašus ir įteikėme trims šventėje dalyvavusiems deputatams.
Nuotaika toje šventėje buvo nenupasakojama. Mes, latviai, girdėjome, kad vienos lietuvių choristės mama siuvėja kažkur gavo didelį kiekį spalvotų paklodžių ir prisiuvo per naktį tūkstančius trispalvių, o taip pat ir latvių bei estų vėliavų.
 
Taip, visi studentai tą naktį prieš Vilniaus „Gaudeamus“ nemiegojo –  siuvosi vėliavėles, perrašinėjo  Tautišką giesmę, o  kolektyvų vadovai mokė ją sugiedoti.
 
Ačiū už  turiningą pokalbį, Mara. Tikėsimės kad  visi Lietuvos universitetų Rektoriai, Prorektoriai, mokyklų direktoriai ir kiti mūsų jaunimo vadovai būtinai ateis į Šimtmečio dainų šventę Vilniuje.
 

Parašykite komentarą