Tauta, žinanti savo istoriją, turi Ateitį

Prof. Viktoras Masevičius

Istorija yra tam, kad prisimintum, kas buvo ir kaip buvo, pamąstytum, o kodėl buvo. Kodėl Europoje, viename iš Pasaulio civilizacijos ir kultūros centrų, XX amžiaus penktame dešimtmetyje iš esmės vieno žmogaus su jo parankiniais valia antrojo pasaulinio karo metu buvo išžudyta šeši milijonai žydų. Su savo talentais, unikalia kultūra, gebėjimais, siekiais ir kiekvienas su savo gyvenimo svajone. Jie Buvo ir jų nėra. Lietuvoje sušaudyta apie 200 tūkstančių žydų – mūsų piliečių. Didžioji netektis, ženklios, kuriančios intelektualiosios visuomenės dalies negrįžtamas praradimas.


Dokumentiniame filme „… mūsiškiai žydai muzikai“, kur dirigentas Saulius Sondeckis kalba apie Lietuvai nusipelniusius žydų tautybės kūrėjus, atlikėjus, pedagogus, ,,Ąžuoliuko“ meno vadovas Vytautas Miškinis, prisimindamas savo mokytoją, choro įkūrėją Hermaną Perelšteiną ir neformalius bendravimus su juo, užfiksavo H.Perelšteino mintį : „mus, žydus apibūdina 3 ,,M“ – muzika, medicina, matematika“. Muzikali tauta ir … taškas.

Iš tiesų, karo metais Vilniaus ir Kauno getuose veikė teatrai, buvo simfoniniai orkestrai, chorai, vyko koncertai. Tiesa, buvo ir skirtumų: jei Vilniuje buvo leidžiama groti ir vokiečių kompozitorių ( L.van Bethoveno, Fr.Šuberto) muziką, tai Kaune – ne. Lietuvos muzikinis gyvenimas karo metais patyrė dideles netektis – Valstybės teatro orkestras prarado iki trečdalio savo sudėties, didesnę dalį styginių grupės, operos koncertmeisterį Robertą Stenderį, muzikų Stupelių šeimą, dirigentus Leibą Hofmeklerį, Izaoką Vildmaną-Zaidmaną, dainininką Chanoną Šulginą. Vilniaus gete veikė ir muzikos mokykla, kurioje mokėsi virš 100 mokinių, o dėstė 11 dėstytojų. Vilniaus geto orkestrui vadovavo Wolfas Darmaszkinas (1914 – 1944).


Šį, Lietuvai skausmingą istorijos tarpsnį – žydų žūtį holokausto metu – liudija ne tik išgelbėtieji (vieną jų, pasaulyje žinomą smuikininkę Danutę Pomerancaitę, dar vaiką, savo namuose slėpė dainininkas Kipras Petrauskas), bet ir savo moksliniuose darbuose kultūros istorikai, meno tyrėjai, jų tarpe Leonidas Melnikas, Daiva Tamošaitytė, prisiminimuose – režisierius Stanislovas Rubinovas, slapstęsis tais baisiais laikais miške, poetas Alfonsas Bukontas, įvaikintas ir priėmęs savo išgelbėtojų pavardę; nacionalinės premijos laureatas, rašytojas ir režisierius, molėtiškis Marijus Ivaškevičius. Šią temą savo kūriniuose yra palietę kompozitoriai E. Balsys, V.Barkauskas, J. Juozapaitis, A. Martinaitis, V. Švedas, V. Paltanavičius, O. Narbutaitė ir eilė kitų.

Prie Holokausto temos sugrįžta ir projekte ,,Holokausto naktis“, kurio pasaulinę premjerą Vilniuje, šv. Jonų bažnyčioje, išvydome sausio 29 d., skirtą tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai (sausio 27), kuomet 1945 m. tarybinė armija užėmė Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą ir išvadavo kalinius.


Oratorijos muzikos giesmių autorius – Leib Glantz (g. 1898 Kijeve, m. 1964 Tel Avive); aranžuočių orkestrui ir chorui autorius – amerikiečių kompozitorius Joseph Ness. Projekto tikslas – prisiminti rašytojo, Nobelio taikos premijos (1986) laureato Elie Wieselio (1928 – 2016) gyvenimą. Savo knygoje ,,Naktis“ būsimas laureatas paprasta ir kartu fotografiškai tikslia ir vaizdžia kalba aprašė savo, tuomet penkiolikmečio paauglio, išgyvenimus Aušvico, Buchenvaldo koncentracijos stovyklose. Knygos personažo, Vengrijos žydų berniuko Elyzerio prototipu ir buvo pats autorius, išgyvenęs minėtose, o taip pat Bunos ir Gleivico mirties stovyklose patirtą siaubą. Elie Wieselis iš viso yra parašęs 60 knygų.

Kijevo konservatorijoje Leib Glantz fortepioną ir kompoziciją studijavo pas garsųjį Reinholdą Glierą. Jau nuo aštuonerių metų L.Glantz kantoriavo. Amžininkai prisimena: ,,atrodė, kad jo žodžiai kyla į dangų kaip angelai, …tarsi girdėtum žmogų, kuris kalbasi su Dievu. Jo nepaprasto grožio lyrinis tenoras skambėdavo lyg iš kito pasaulio“. Rimtas muzikinis pasirengimas, puiki hebrajų kalba, gilus religingumas ir nuostabus balsas L. Glantzui leido kurti muzikines maldų interpretacijas, kurių kiekvienam žodžiui jis suteikdavo ypatingą spalvą ir prasmę. Nuo 1926 m. gyveno JAV, 1954 m. persikėlė į Izraelį. Sukūrė 216 kompozicijų.


Projektą ,,Holokausto naktis“ Vilniuje įgyvendino gausios jungtinės pajėgos – tai kantorius tenoras Daniel Mutlu (JAV), sopranas Helena Gold (Vokietija), orkestro solistai Rita Schteinfer (smuikas) ir Grigory Yanovsky (violončelė) – iš Izraelio, Ekaterina Bergstedt (obojus) iš Švedijos, chorai – „Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), Kaliningrado choras „Kirilica“ (vad. Marina Bukova), Kaliningrado muzikinio teatro choras (vad. Konstantin Belonogov), Maskvos žydų sinagogos vyrų kapela (vad. Alexander Tsaliuk), skaitovė – aktorė Elzė Gudavičiūtė, Kaliningrado simfoninis orkestras, vadovaujamas miesto Garbės piliečio, orkestro įkūrėjo Arkady Feldman. Šis kolektyvas jau koncertavo Vilniuje 2018 m. rugsėjo 15 d. VIII-ame tarptautiniame šv. Jokūbo festivalyje.


Oratorija ,,Holokausto naktis“- kiek neįprastos formos: čia muzikinius numerius nuosekliai lydi Elie Wieselio prisiminimų knygos ,,Naktis“ ištraukos, kurias lietuviškai skaitė Elzė Gudavičiūtė, klausytojų pojūčius sustiprino vaizdo instaliacijos, ekrane rodomas muzikinių maldų vertimas.


Oratorijos muzikinės formos konstrukcijos ašimi tapo nuostabaus, virtuoziško kantoriaus tenoro Daniel Mutlu įtaigios muzikinės maldų interpretacijos, iš kurių ypač įsiminė dramatizmu ir ekspresyvumu dvelkianti „Uvenucho Yomar“ (Sugrižk, o Viešpatie), ,,Kol Adonai“ (Viešpaties balsas smogia ugnies liepsnomis), ,,Haloch Ve’Karata“(Eikite ir skelbkite, kad Jeruzalė išgirstų), ,,Birkat Kohanim“ (Kunigo palaiminimas), pritariant orkestrui ir šįkart vyrų grupei. Solistė sopranas Helena Goldt su orkestru ir vyrų grupe atliko ,,Acharei Moti“ (Po mano mirties) ir ,,Nitshu Tzialim“ (Apleisti šešėliai).


Oratoriją pradėjo choras ir orkestras temine įžanga ir žodžiais ,,Laimingi, kurie gyvena Tavo namuose. Jie garbins Tave amžinai. O Dieve, Visatos Viešpatie, pasigailėk!“ Toliau seka mintis – Siela yra Tavo ir kūnas yra Tavo, o Viešpatie pagailėk savo triūso! Muzikinis audinys šviesus, skaidrus, tiesiog lyrinė romantinė muzika, spalvas paryškina orkestro solo instrumentai.


Choro ir orkestro vaidmuo kintantis, yra numerių, kur jie laikytini už pagrindą, tačiau dominuodavo pritariamoji funkcija solistams.


Oratorijos „ Holokausto naktis“ premjerai dirigavo Kaliningrado simfoninio orkestro vadovas Arkady Feldman. Kad įvyktų šis koncertas, didžiulį organizacinį darbą atliko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir choras „Vilnius“. Nors premjera truko 2 val. 15 min., Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia buvo pilna, prisilietimas prie žydų muzikos įvyko, abejingų koncertui neliko.

Šį straipsnį noriu pabaigti žodžiais ,,Tauta, žinanti savo istoriją, turi Ateitį“.

Parašykite komentarą