Tarptautinės choro meno paieškos VI –ajame „Kaunas Cantat“

 

 

Ieva KANANAVIČIŪTĖ

 

Lietuvos meno kritikos puslapiuose chorinės muzikos atgarsiai šmėžuoja rečiau nei kitų atlikimo rūšių. Akivaizdu, jog orkestro ir kamerinės muzikos kultas yra tiesiogiai persmelkęs mūsiškę muzikos kultūrą nuo pat jos profesionalumo šaknų, o pradžioje sukurti lietuviškieji choro šedevrai vis dar užima populiariausias pozicijas chorinės muzikos atlikėjų programose. Tai tikrai nereiškia, jog po J. Gruodžio kompozitorių tarpe choras paėmė ir užsimiršo. Ne ne ne. Priežastis ta, kad iki šiol kuriamos šiuolaikinės chorinės kompozicijos mėgėjų chorams yra sunkiai įkandamos, o Lietuvoje profesionalius chorus galima suskaičiuoti ant pirštų. Ne tik ką, bet ir kur atlikti vietos vis mažiau – bažnyčių chorai mėgsta likti bažnyčiose, kultūros centrų chorai – centruose, o vienas kitas pasitaikantis chorinės muzikos festivalis arba nuvilia kokybe, arba pasilieka vienetų gretose. Tad ką gi daryti choro melomanui, išsiilgusiam ne tik profesionalios lietuviškos, bet dar ir tarptautinės muzikos? Atsakymas toks – važiuoti į Kaune vykstantį chorinės muzikos festivalį-konkursą „Kaunas Cantat“.

4 dienos, 2 koncertų salės, 4 bažnyčios, 8 šalys – Lietuva, Latvija, Lenkija, Čekija, Suomija, Švedija, Vokietija, Tailandas, 10 chorų kategorijų, profesionalios interpretacijos, įvairios programos ir didelės pergalės. Tuo galėjo pasigirti šių metų gegužės 12-15 dienomis vykęs „Kaunas Cantat“. Tai jau šeštoji dovana Lietuvos publikai, atverianti skirtingų šalių religinės, liaudies ir kompozicinės chorinės muzikos ypatumus. Festivalio meno vadovo Rolando Daugėlos teigimu, per šešerius gyvavimo metus šis renginys tapo neatskiriama Kauno miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Tradiciškai, šiais metais chorai Šv. Mišių metu giedojo Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Kryžiaus, Šv. Pranciškaus Ksavero ir Šv. Jurgio bažnyčiose. Pastarojoje trečiąją festivalio dieną vyko nakties koncertas „Cantus Nocturnus“, kasmet sukeliantis vis ryškesnius emocinius įspūdžius: tamsos ir sakralios aplinkos afektai, susilieję su nuoširdžiomis giesmėmis, sukuria, jei ne pakylėtus religinius pojūčius, tai bent žmogiškojo meninio poreikio pilnatvę. Bet apie šio koncerto programą vėliau, kadangi esminis festivalio dėmuo – chorų konkursas tampa dalyvių ir jų programų apibendrinamąja ašimi, kuri funkcionuoja tiek mišiose, tiek ir koncertuose.

Aukšto profesinio lygio konkurso komisija – pirmininkas, žymus lenkų dirigentas, Warmia ir Mazury universiteto menų fakulteto dekanas prof. Benedyktas Błońskis, nariai – kompozitorius ir dirigentas, Sankt-Peterburgo valstybinės N. A. Rimskio-Korsakovo muzikos akademijos profesorius Sergey Yekimovas, chorų dirigentas, pedagogas, Lietuvos Dainų švenčių meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Raimondas Katinas bei šio festivalio meno vadovas, dirigentas, docentas Rolandas Daugėla tapo pirmąja užsienio chorų susidomėjimo ir dalyvavimo priežastimi. Antroji gi būtų prestižinės Kauno koncertų salės – konkursas, trukęs dvi dienas (penktadienį ir šeštadienį) vyko Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje. Taip pat lankstūs konkurso vertinimo kriterijai, atsižvelgiantys į choro kategorijos programos pasirinkimą, interpretaciją, dirigento ir koncertmeisterio profesionalumą, prizai, įvertinantys kiekvieną kriterijų dėmenį, pirmos – trečios vietų taurės ir didžioji Grand Prix taurė gali būti įtraukti į priežasčių sąrašą. Išties, šio konkurso sąlygos itin palankios dalyviams, kuriems apart procentaliai didelės galimybės išsikovoti bent vieną laimėjimą, suteikiamas įrašas choro konkursinės veiklos istorijoje, dažnai tampantis ir ateities karjeros priežastimi.

Žvelgiant į pirmosios dienos konkurso mikroplotmę, matome 7 chorus, 12 programų ir 9 kategorijas. Išėjo taip, kad beveik kiekvienas choras atstovavo skirtingą chorinės muzikos stilių ar amžiaus kategoriją ir konkuravo tarytum patys su savimi. Būtų galima klausti, o kur gi konkursas, jei beveik kiekviena programa yra vienetinė? Čia ir atsiskleidžia vertinimo kompetencija – nepriklausomai nuo kategorijos dalyvių skaičiaus, chorai vertinami tik pagal atlikimo kokybę. Tad dalyviai tokie – vaikų chorų (A, A1) kategorijai priklausė Ozolnieku vidurinės mokyklos choras ir berniukų choras „Spīguņi“, atvykę iš Latvijos; vaikų, jaunimo (B1), liaudies (L) ir šiuolaikinės kompozicinės muzikos (M) kategorijų programas paruošęs vaikų choras „Radost Praga“ (Čekija); Kekava vidurinės mokyklos ansamblis „Rasa“ (Latvija), priklausę ansamblių kategorijai (F); jaunuolių iki 25 m. (C) ir spirituelių, gospelo, džiazo (S) kategorijų programas paruošęs Mahidol universiteto choras iš Tailando; senjorų (R) mišrus choras „Echo“ (Lenkija) ir Suomijos suaugusiųjų kamerinis moterų choras „Resonus“ (E). Gal ir ne taip intriguojančiai skaitėsi pastarosios eilutės, bet, norint perprasti konkurso nugalėtojų pergalės priežastis, tenka „iškutenti“ visus po vieną. Tik… ar ir Jūs nepastebėjote nė vieno Lietuvos choro? Aš taip pat ne. Ir festivalio organizatoriai ne. Matyt, Lietuvos chorai irgi nepastebėjo konkursinės festivalio dalies, mat tik du lietuvių chorai – moterų choras „Kanklės“ (vad. Audronė Marcinkevičiūtė) ir kamerinis choras „Cantate Domino“ (vad. Rolandas Daugėla), susidomėjo programų atlikimu atidarymo koncerto ir Šv. Mišių metu. Festivalio meno vadovas stebisi, jog iš kraštiečių tarpo susidomėjimo sulaukia vis mažiau, nors viskas padėta tarytum „ant lėkštutės“ – profesionali komisija, prizų gausa, tarptautinė patirtis ir mums nedidelės dalyvavimo išlaidos. Išties, ši susidomėjimo stoka liūdina.

Visgi lietuvių nebuvimas nesumažina to, kas buvo, vertės. Kaip žinia, pergalės troškimas žmogui yra įgimtas ir skatina jį nuolat tobulėti. Dalyviui – jis būtinas, žiūrovui – įdomiausias. Tad iš žiūrovo pozicijos čia apibendrinti norisi ryškiausius pasirodymus, privertusius į juos sukoncentruoti visą dėmesį, išklausyti ir pamatyti kiekvieno skambesio išraišką; dalyvių gausoje menas sudominti yra toks pat svarbus, kaip ir kiti meniškumo ar kokybės kriterijai. Išties, geriausiųjų pasirinkimas žiūrovui nebuvo sudėtingas – pirmosios dienos pabaigoje komisija paskelbė geriausiai pasirodžiusius chorus, kurie kitą dieną kovos dėl taurių ir Grand Prix. Dienai išaušus, atrinktiems chorams nuskambėjus, diplomus išdalinus ir prizus atidavus pagaliau tapo aišku, kas, kaip ir kodėl, kadangi bendras viso konkurso įspūdis vienaip ar kitaip atsispindi laimėjimuose. 

Visi dalyviai buvo išties profesionalumu pasižymintys menininkai: žemiausiu apdovanojimu tapęs sidabro diplomas atiteko tik dviems chorams, o visi kiti pelnė auksą ir net daugiau. Sidabro laureatas – Ozolnieku vidurinės mokyklos vaikų choras (vad. Rūta Bergmane), programos pagrindu pasirinkęs aranžuotas latvių liaudies dainas – „Kalējs kala debesīs“ (ar. Andris Kontauts) ir „Dzied’ , māsiņa , skaistas dziesmas“ (ar. Janis Medins), nors ir pademonstravo itin nuoširdų atlikimą, dėl intonacijos stokos į antrąjį konkurso etapą nepateko. Kitas sidabrinis mergaičių ansamblis „Rasa“ (vad. Dace Bula), taip pat atlikęs aranžuotas latvių l. dainas, tokias kaip Dace Robule „Saule“, Selga Mence „Es bij meita“ bei religinės muzikos pavyzdį – Dace Toločko „Agnus Dei“, pasižymėjo sklandžia choreografijos ir dainavimo sąjunga ir puikiu sceniniu įvaizdžiu. Už pastarąjį netgi gavo specialųjį komisijos prizą „Už geriausią sceninį įvaizdį“, tačiau dėl Grand Prix kovoti pakviestas nebuvo.

Kiti dalyviai – pretendentai dėl pagrindinio prizo, atskleidė įvairiapuses choro meno stiprybes. III-ios vietos taurę iškovojęs berniukų choras „Spīguņi“ (vad. Ingus Leilands, Irina Osipova), atlikęs aranžuotas latvių liaudies dainas „Rīga dimd“ (Līga Celma-Kursiete) ir „Suņi zaķim pēdas dzina“ (Romualds Jermaks) puikia intonacija, sceniniais efektais ir išties žavingai atrodžiusiais bordo spalvos kostiumais pelnė ne tik taurę, bet ir žiūrovų simpatijų prizą. II-oji taurė atiteko moterų chorui „Resonus“, pademonstravusiui itin skandinaviškų skambesių kupiną programą. Antrajame konkurso etape nusprendus atlikti ypatingo balso subtilumo ir technikos reikalaujančius kūrinius – Piotro Janczako „Kyrie“ ir Mia Makaroff „Ala sano ehka, jos voit sanoa kylla“, pelnė ne tik komisijos įvertinimą, bet ir specialųjį Kūrėjų sąjungos Choras.lt prizą „Už įdomiausią programą“.

Kaip matyti, šių metų konkurso apibendrinime vis pasikartoja apibūdinimai profesionalus, subtilus, meniškas, nors visi dalyvavę chorai daugiausiai suburti idėjiniu pagrindu. Akivaizdu, jog kai žmones veda idėja ir noras, rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius. Būtent tuo nustebino du tarpusavyje kontrastingi chorai – Mahidol universiteto mišrus choras (vad. Rit Subsomboon) ir vaikų bei jaunimo choras „Radost Praha“ (vad. Jan Pirner) nuo pirmųjų atliktų akordų pelnę ryškiausią tikėjimą jų pergale. Kuri ir įvyko. Neįtikėtinas vienybės ir kokybės santykis, priverčiantis klausytoją pamiršti techninius atlikimo aspektus ir dėmesį sutelkti į kūrinio žinią, vienijo abu chorus. Tailando choras, atlikęs dviejų kategorijų programas, jomis atspindėjo savo gaivališką ir talentingą dvasią. Grand Prix konkurse pasirinkęs atlikti šiuolaikinės religinės chorinės muzikos kūrinį – Branko Starko „Plaudate Manibus“ ir Paul Caldwell ir Sean Ivory spiričiuelį „John the Revelator“, efektingu atlikimu pelnė I-osios vietos taurę. Komisijos nuomone, tik dėl nedidelių intonavimo netikslumų, choras atitolo nuo Grand Prix taurės. Ne tik atlikimo kokybė, bet ir sceninis įvaizdis bei ypatingas koncertmeisterio Teeranai Jirasirikul profesionalumas buvo įvertinti specialiaisiais komisijos prizais. Visgi abejoti choro „Radost Praha“ pergale nėra dėl ko. Didelis būrys talentingų mergaičių, nors ir turėjęs rimtus priešininkus, prieš save lygių nepaliko. Atliktos 4 kategorijų programos pademonstravo išskirtinę vieningo skambesio kokybę ir choro universalumą pradedant Baroko epochos kompozitorių opusais, baigiant šiuolaikine kompozicine muzika. Du finalinių kūrinių – čekų liaudies dainos „Pred muzikú“ (arr. Petr Řezníček) ir Jan Novák „Gloria“ atlikimai, komisijos sprendimu pelnė Grand Prix prizo įvertinimą. Įvertinimą, apibrėžiantį choro narių ir vadovo vienybę, kantrumą, siekiant rezultato ir meilę chorinei muzikai. Apart pagrindinio laimėjimo, choras pelnė 4 aukso diplomus, jų koncertmeisterė Jitka Nešverova – geriausio koncertmeisterio vardą, o Jan Pirner – geriausio dirigento apdovanojimą.

Šeštadienio vakarą vykęs „Cantus Nocturnus“ konkurso prizininkų koncertas sukūrė tarytum dviejų dienų įvykių refleksiją, kai atlikėjai jau buvo nurimę po intensyvių pasirodymų ir nerimo, kai nakties ramybė sakralioje Šv. Jurgio bažnyčios erdvėje inspiravo muzikos skambesį. Jame pasirodę konkurso lyderiai dar kartą įrodė laimėjimo priežastis, o pirmosios taurės laimėtojai temperamentingus tonus pakeitė ramiais. Sukurtas ramybės ir susikaupimo laikas klausytojams, manau, inspiravo refleksinę mintį: „Kaunas Cantat“ festivalis yra dovana Lietuvos chorinės muzikos mylėtojams ir tokių aukšto choro meno lygio apraiškų norėtųsi matyti daugiau.

Parašykite komentarą