Sveikiname VGTU chorą „ARTyn“, patekusį į lietuviškos šiuolaikinės muzikos rinktinę!

VGTU choras „ARTyn“ džiūgauja, patekęs į Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) leidžiamą lietuviškos šiuolaikinės muzikos rinktinę „Note Lithuania“. „Mums pavyko! Didžiuojamės šiuo pasiekimu!“  – džiaugiasi „ARTyn“ vadovė Erika Žilinskaitė.

 

2018 birželio 4 d. LMIC interneto svetainė paskelbė: „Nuo šiol į Lietuvos muzikos informacijos centro leidžiamą reprezentacinę Folk/World muzikos rinktinę „Note Lithuania“ gali pretenduoti visi norintys! Kviečiame Lietuvos atlikėjus ir grupes atsiųsti savo kūrinius naujai rinktinei, kurią spalio pabaigoje pristatysime didžiausioje tarptautinėje pasaulio muzikos mugėje „Womex’18“. Į folklorą kartu su komisija žiūrėsime plačiai, todėl tikrai laukiame įvairių stilistinių ir žanrinių eksperimentų, kuriuose etninė muzika jungiasi su elektronika, roko, džiazo ar šiuolaikine muzika ir t.t.“

Rinktinei galima buvo siūlyti vieną kūrinį. Atrankos kriterijai buvo šie:

  • Kūriniai turi būti įrašyti ir/arba išleisti ne anksčiau nei 2017-2018 metais;
  • Siunčiami garso failai turi būti geros kokybės;
  • Kūriniai turi būti neįtraukti į ankstesnes „Note Lithuania“ rinktines;
  • Atrankos dalyviai turi būti aktyviai vykdantys koncertinę veiklą.

Trys jaunos kūrėjos – kompozitorė Juta Pranulytė, etnomuzikologė Vera Venckūnaitė-Čepulienė ir choro „ARTyn“ vadovė bei dirigentė Erika Žilinskaitė  – „Note Lithuania“ rinktinei pasiūlė vieną savo muzikinio kūrinio chorui ir folkloro ansambliui „Spengla“ dalį.   „Spengla“ – erdvinės muzikos veiksmo kūrinys, apjungiantis autentišką folklorą, chorinę ir šiuolaikinę muziką, siekiantis atskleisti prigimtinius lietuviškosios pasaulėjautos klodus. Jo premjera įvyko birželio 21 d. VGTU „LinkMenų“ fabriko erdvėje Vilniuje‎.

 

Paprašėme „ARTyn“ vadovė Erikos Žilinskaitės papasakoti apie kūrybinį procesą ir choro vaidmenį jame. 

Erika Žilinskaitė: „Pirmiausia, matyt, reikėtų pradėti nuo to, jog „Spengla“ kompozitorės Jutos Pranulytės buvo kuriama būtent chorui „ARTyn“. Viso proceso metu, kuomet Juta kūrė muziką projektui, šalia autentiškų liaudies kūrinių, nemažai kalbėjomės apie tai, kaip choras geriausiai derėtų kartu su folkloro ansambliu, koks turėtų būti jo vaidmuo kūrinyje. Priėjome bendros nuomonės, jog folkloro ansamblis turėtų būti pagrindinė ašis, o choro partijos, bei įvairūs instrumentai, kuriais grojo choro nariai bei profesionalūs muzikantai, būtų tarsi fonas, apjungiantis autentišką muzikinę medžiagą. Asmeniškai man pats kūrybinis procesas, kuomet bendradarbiavome su kompozitore, ir galiausiai pačios repeticijos buvo neįkainojama patirtis. ‎
 
Pats projektas nebuvo įvardytas kaip koncertas. Juta pasiūlė pavadinti tai muzikiniu erdviniu veiksmu, ir tam yra keletas priežasčių. Kartu su Juta ir Vera nusprendėme, jog norime, kad renginys nebūtų tradicinio koncerto formos, bet daugiau teatrinio, performanso pobūdžio. Norėjosi panaikinti barjerą tarp žiūrovo ir klausytojo, tad Juta pasiūlė, jog klausytojai būtų tarp atlikėjų. Atlikėjai nuolat keitė pozicijas, buvo įsimaišę tarp klausytojų, vaikščiojo. Tokiu būdu klausytojai buvo įtraukti, patys  galėjo laisvai judėti, būti kūrinio dalimi. Tai suteikė visam kūriniui labai daug laisvės, sumažino įtampą.
Galėjo pasirodyti, jog chorui tai turėjo būti didžiulis iššūkis, tačiau diskomforto dėl „kitokio“ stovėjo, judėjimo erdvėje nebuvo, atvirkščiai, buvo labai įdomu ir jauku. Lyginant šį projektą su tradiciškesniais mūsų pasirodymais, sakyčiau, jog šį kartą buvo galbūt netgi paprasčiau, nes viskas buvo labai gyva, beveik nesijautė ribos tarp klausytojo ir atlikėjo, publika veiksme dalyvavo labai aktyviai. 
Jau prasidėjus intensyvioms repeticijoms su visais atlikėjais Juta pasiūlė pateikti garso įrašą LMIC konkursui…“
 
Štai kaip apie Jutos Pranulytės kūrinį „7-iose Meno dienose“ (birželio 29 d.) rašė Marija Gužauskaitė: „…Spengla yra upelės, tekančios tarp Kalvių ir Lieponių kaimų, pavadinimas. Šiose vietovėse buvo vykdoma bene daugiausia folkloro rinkimo ekspedicijų, kurių metu buvo užrašytas gausus pluoštas dainų, šokių ir kitų tradicijų. Būtent dėl turtingos archyvinės medžiagos statant erdvinės muzikos veiksmą, o galbūt būtų tiksliau sakyti – vyksmą, buvo pasirinkta remtis Kalvių ir Lieponių krašto folkloru, o pats performansas įgavo „Spenglos“ pavadinimą.

Pasirodymo metu klausytojai girdi penkis muzikinius paveikslus, vaizduojančius žmogaus gyvenimo vyksmą nuo gimimo iki mirties. Pasak chorvedės Erikos Žilinskaitės, šiais laikais „nebemokame išbūti svarbiausių savo gyvenimo lūžių“. Stengiamės tarsi praslysti pro skaudžias gyvenimo patirtis jų nesureikšmindami, deramai neišgyvendami. Folkloras mums primena, jog anksčiau žmonės išdainuodavo, išvirkaudavo savo bėdas ir nelaimes. Trys svarbiausi gyvenimo įvykiai – gimimas, vedybos ir mirtis – tampa kertiniais performanso rentiniais, kurie laiko ne tik muzikinį vyksmą, bet ir visą mūsų gyvenimą.

Kūrinį pradėjo erdvėje sklandantys chorinės muzikos aidai, solistų atliekamos liaudies dainos, kartas nuo karto pasigirstantis dambrelių zvimbesys, skudučiai. Besikeičiant muzikiniams paveikslams, kito ir atlikėjų sudėtys, jų išsidėstymas. Kadangi klausytojai galėjo nevaržomai judėti erdvėje, jų dėmesį nukreipdavo muzikinis veiksmas, vykstantis tai angaro viduryje, tai viename ar kitame jo šone ar netikėtai apsupantis klausytojus iš visų pusių. Tokiu būdu žmonės būriais, tarsi po rasotas Joninių pievas, vaikščiojo bendroje pasirodymo erdvėje, o būdami tarp atlikėjų galėjo dar lengviau įsijausti į bendrą ritualo nuotaiką. Šią pajautą sustiprino ir salės viduryje esantys prožektoriai, primindami apie vieną svarbiausių vidurvasario šventės atributų – Joninių laužą. Aplink jį, kaip ir pridera,  vyko pagrindinis veiksmas – atlikėjai šoko, dainavo ir grojo, o visą muzikinį vyksmą organiškai jungė kompozitorės Jutos Pranulytės muzika.

Apskritai norėtųsi išskirti kūrybinės komandos profesionalų požiūrį į folklorą ir bendro muzikinio vyksmo apipavidalinimą. Viso pasirodymo metu džiugino dar negirdėtos liaudies dainos, nematyti šokiai, kuriuos kruopščiai atrinko etnomuzikologė Vera Venckūnaitė-Čepulienė. Šiais laikais nedaugelis folkloro kolektyvų vadovų ryžtasi prisėsti prie archyvinės medžiagos ir ieškoti dar „nenudainuotų“, tačiau ne ką gražesnių ir vertingesnių liaudies dainų. Choras „ARTyn“ pasižymėjo visapusišku atlikimo profesionalumu – ne tik dainavo kompozitorės parašytas partijas, bet ir judėjo erdvėje bei grojo liaudiškais instrumentais, kas, regis, šiam kolektyvui nesukėlė jokių nesklandumų. Ko gero, didžiausią įspūdį paliko Jutos Pranulytės profesionaliai sukomponuota muzikinė visuma, apjungianti tiek folklorą, tiek chorinę bei instrumentinę muziką. Visa tai lėmė kūrinio sklandumą ir vientisumą.

Vaikštant po „LinkMenų“ fabriko erdves buvo nesunku pastebėti klausytojų reakcijas. Vieni stengėsi įsiklausyti į lietuviško folkloro sąskambius, kuriuos autentiškai atliko folkloro ansamblis „Tula“ (vadovai  Daumantas Čepulis ir Vera Venckūnaitė-Čepulienė), kiti stebėjo bendrą muzikinį veiksmą, jo kitimą erdvėje. Dėmesį patraukė ir nematyti liaudiški instrumentai. Vieną iš jų sukant ore buvo išgaunamas įdomus, tarsi vėjo ūkimo gaudesys. Bendram muzikiniam vyksmui „LinkMenų“ fabriko erdvė ir akustika pasirodė itin tinkama – puikiai girdėjosi tiek šokių patrepsėjimai, kurie taip pat buvo neatsiejama kuriamos atmosferos dalis, tiek ir tylūs dambrelių ar sukamų „vėjo“ instrumentų gaudesiai. Muzikinio vyksmo metu ne vienas klausytojas vaikštinėjo su telefonu rankoje, stengdamasis įamžinti gražiausias pasirodymo akimirkas. Tai tik paliudija, jog „Spengla“ tinkamai rezonavo su vidiniais lietuviškumo virpesiais ir žadino klausytojų tautinę savimonę.“

2018 m. birželio 19 d. LMIC paskelbė: „Labai džiaugiamės, kad šiemet „Note Lithuania“ rinktinių serija tapo atviresnė ir sulaukė didelio konkurso dalyvių palaikymo. Atrankai buvo pateikta daugiau nei 50 pačių įvairiausių kūrinių, o komisijos balsai bendroje įskaitoje derėjo lyg skirtingi balsai sutartinėse. Po balsavimo, kuriame dalyvavo etnomuzikologė dr. Austė Nakienė, radijo laidų vedėjas, renginių organizatorius ir įrašų leidėjas Dovydas Bluvšteinas, koncertų organizatorius ir įrašų leidėjas Žilvinas Švarplys, multiinstrumentalistas ir kompozitorius Abraham Brody bei Lietuvos muzikos informacijos centro atstovas Linas Paulauskis, paaiškėjo, kad šiemet į rinktinę pateko: […] 5. Juta Pranulytė, folkloro ansamblis „Tūla“ ir choras „ARTyn“.“
 
„Patekti į lietuviškos šiuolaikinės muzikos rinktinę mums yra didžiulė garbė. Džiugu, jog visų kūrėjų ir atlikėjų komandos dėka pavyko patekti į šią lietuviškos muzikos rinktinę ir šalia solinių bei instrumentinių kūrinių, reprezentuoti būtent chorinę muziką. Džiaugiamės, galėdami reprezentuoti Lietuvą šalia kitų puikių muzikantų,“ – sakė Erika Žilinskaitė.
 

Parašykite komentarą