Siurprizai „Cantate Domino“ konkurse

 
Lapkričio 23-24 d. Kaune įvyko neeilinis tarptautinis chorų konkursas „Cantate Domino“. Įdomus ir todėl neeilinis jis buvo tuo, kad netradiciškai dėl pagrindinių konkurso prizų varžėsi Lietuvos chorai: Kauno „Kamertonas“ (nuotr. viršuje, vad. Kęstutis Jakeliūnas), „Neris“ (vad. Tomas Lapinskas) ir vilniečiai – LMTA mišrus choras (nuotr. apačioje, vad. Gintautas Venislovas).
 
Konkurse chorai atliko šiuos kūrinius:
LMTA choras: Henry Purcell „I was glad“, Jonathan Elder „The Heartys Reflection“, Gintauto Venislovo „Triump, triump!“, Kęstučio Daugirdo „Cantate Domino“;
„Kamertonas“:
C kategorijoje – Claudio Monteverdi „Cantate Domino“, Donato Zakaro „In monte oliveti“, Vytauto Miškinio „O salutaris hostia“, Felix Mendelssohn-Bartholdy „Richte mich Gott“ .
 P kategorijoje – Arvo Part „Bogoritse Djevo“, Pablo Casals „Ovo omnes“, Eric Whitacre „Lux Aurumque“, Romualda Twardowsky „Alleluja“;
„Neris“: Ola Gjeilo „Northern Lights“ iš „Song of Solomon“, Gyorgy Orban „Daemon Irrepit Callidus“, Vaclovo Augustino „Tykus tykus“, Eric Whitacre „Fly to paradise“;
Balstogės MU choras: Josep Vila Sanctus-Benedictus, Ivo Antognini „Lux Aeterna“, Eric Whitacre „Sleep“, Andrzej Koszewski Magnificat, Grzegorz G. Gorczyski „Tota pulchra es Maria“, Feliks Nowowiejski „Parce Domine“, Vytauto Miškinio „Cantate Domino“, Eriks Ėšenvalds „Stars“;
Bratislavos Lučnica choras: Alessandro Scarlatti „Exsultate Deo“, Jacob Arcadelt „Il bianco e dolce cigno“, Nikolai Kedrov „Otčenaš“. 
 
 Paprašėme vertinimo komisijos nario prof. Vytauto Miškinio ir konkurso meno vadovo Rolando Daugėlos pakomentuoti chorų, ypač lietuvių, pasirodymus.
 
V. Miškinis: …LMTA choro programa atrodė solidžiai. Sudėtinga tiek intonavimo požiūriu, tiek muzikinės medžiagos prasme, daug divisi, vietomis aštuoni balsai. Choras dėmesingai atliepė vadovo dirigavimo niuansams, buvo gana lankstus ir jautrus frazavimo prasme. Maloniai nustebino paties vadovo, Gintauto Venislovo sukurtas opusas, vertas aukščiausių pagyrų, atitinkantis šiuolaikinės sudėtingos chorinės muzikos standartus. Nepamirškime, kad tai – choro studijos kolektyvas, kurio pagrindinė funkcija – suteikti praktinės patirties studentams. Matomai, kiek per mažai šie kūriniai buvo „susigulėję“, per mažai laiko buvo skirta juos gerai įdainuoti, konkursinė programa buvo ruošiama gana skubotai, bet visumoje choro dainavimas „labai gerai klausėsi“, buvo įdomus ir lankstus. Gal tik  finaliniame – Grand Prix varžybose – atlikime pasigirdo viena kita nerimo gaidelė: kažkur pritrūko vientisesnio unisono, kitur intonacija nuslinko kiek žemiau…
 
Šiuo požiūriu Kauno „Kamertono“, vadovaujamo Kęstučio Jakeliūno, kūrinių atlikimas atrodė kiek stabilesnis. Jų repertuaras jau seniai „įdainuotas“, dainavimas buvo gana užtikrintas, nepaisant fakto, kad kai kurie vyrų grupės nariai dėl ligų nedalyvavo konkurse. Šiuo požiūriu kiek nukentėjo ansambliškumas, bet jį kompensavo atlikimo entuziazmas. Turėčiau pastabėlių dėl vokiečių kalbos tarimo dainuojant, bet tai nėra esminis trūkumas. Gerai, kad žiuri narių tarpe nebuvo vokiečio, kitaip… Atliekamų kūrinių dinaminė skalė buvo gana plati, frazavimas ir muzikinė artikuliacija atitiko kūrinių stilių. Galima būtų lyginti šiuos kolektyvus, bet jie visgi gana skirtingi. Abu jungia tai, kad dalyviai yra muzikinį raštą išmanantys dainininkai, tik viename chore dominuoja jaunystė, kitame gi – patirtis.
 
 

R. Daugėla: Aš nebuvau komisijoje, todėl negaliu daug ką pasakyti, nors, aišku, kai kurias diskusijas girdėjau.

Akademijos choras  dainavo dar ne visai susigulėjusias partitūras, jautėsi naujo teksto atsargumas, intonacinis neužtikrintumas  ir t.t., bet, žinoma, dainavo puikiai, tik žiūrint su kokio pilotažo chorais  lyginsi… Grand prix konkurse jie padainavo labai šauniai.
 
„Kamertonas“ buvo stabilus ir dainavo labai profesionaliai, labai muzikaliai ir įtikinamai, o jo atliekamas Felix Mendelssohn – Bartholdy  „Richte mich Gott“ komisijos pirmininkui padarė didelį įspūdį ir, kaip jis sakė, „tai buvo idealus atlikimas“. Lenkai dainavo puikiai, tačiau kiek šiurktokai, ir dėl to buvo netikslumų. Slovakai – taip pat labai aukšto lygio choras, tačiau, kai konkurse dominuoja kur kas aukštesnis lygmuo, tuomet jau kliūva jų profesionalumo stoka, nors jei būtų taip gerai sudainavę kaip per paskutinįjį pasirodymą koncerte, manau jie būtų tapę taip pat „auksiniais“.
 
Čia kaip krepšinyje – net ir surinkus aukščiausio lygio  profesionalus-žvaigždes, jei jie dar nesusižaidę, rezultatai matyti ne iš karto.
 
Dėl „Neries“: puikiai pasirodę I ture, finale nesusirinko pilna sudėtimi, todėl buvo aplenkti lenkų.
 
 

Parašykite komentarą