Rusų sakralinės muzikos festivalyje – Čaikovskio ir K.Jenkinso kūriniai

 

 

 

 

 

Ana KOZLOVSKAJA

 

 

Rusų sakralinė muzika keri ne tik savo nuostabiomis melodijomis, bet ir dvasingu polėkiu, dažnai peraugančiu į egzaltuotą mistiką. Tuo įsitikinti galėjo ir 2015 m. gegužės 4 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vykusio 17-ojo tarptautinio rusų sakralinės muzikos festivalio klausytojai. Festivalyje dalyvavo Vilniaus universiteto mišrūs chorai „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė), taip pat svečiai iš Lenkijos miesto Balstogės – kamerinis choras „Con spirito“ (vadovė Anna Olševska).

Choras „Gaudeamus“ atliko tris kūrinius: A. Česnakovo „Milost‘ mira“ , U. Sisasko „Laudate dominum“ ir R. Martinkėno „Salve Regina“. Svečių iš Lenkijos choras „Con spirito“ atliko savo šalies, rusų ir latvių kompozitorių, aštuonių religinių kūrinių rinktinę. Choras „Pro musica“ gedojo dalį iš P. Čaikovskio liturgijos „Posle malogo vchoda“  bei du S. Rachmaninovo kūrinius – „Blažen muž“  ir „V molitvach ne usypajuščiuju Bogorodicu“.

Šiemet festivalis buvo skirtas įžymaus rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio 175-osioms gimimo metinėms paminėti. Ta proga choras „Pro musica“ ir atliko dalį iš šio kompozitoriaus Švento Jono Auksaburnio liturgijos. Šis kūrinys – vidinio kompozitoriaus santykio su tikėjimu bei minčių apie jį išraiškos rezultatas. Kaip pats kompozitorius yra rašęs: „Didžiulis džiaugsmas yra tikėti, tikėti protingai, sugebant suderinti ir sujungti visus kritinio žmogaus mąstymo sukeltus nesusipratimus ir prieštaravimus.“ Nors šį nepakartojamą kūrinį kompozitorius kūrė kaip pamaldų dalis, tačiau pirmą kartą jis nuskambėjo ne cerkvėje. Ne visiems kūrinys patiko, buvo nesuprastas Čaikovskio originalumas bei naujoviškos senų motyvų interpretacijos. Kiti gi liko sužavėti įspūdingu kūriniu: klausytojai kompozitorių apdovanojo lyra, apipinta lauro lapais. Visgi po premjeros Rusijos aukščiausieji dvasiniai vadovai uždraudė Švento Jono Auksaburnio liturgiją giedoti cerkvėse. Draudimas buvo atšauktas tik po kompozitoriaus mirties, kai Auksaburnio liturgija buvo sugiedota kompozitoriaus mirties metinėms atminti Maskvoje. Tai buvo pakartota po metų ir po kitų, pagaliau tai tapo tradicija.

Šv. Jono Auksaburnio liturgiją choras „Pro musica“ yra atlikęs ne kartą. Pirmą sykį – 2010 m. gastrolių Rusijoje metu kartu su Jakaterinburgo universiteto choru, vėliau – tame pačiame rusų sakralinės muzikos festivalyje Vilniuje.

ProMusicaGaudeamusJonuB20150504

„Pačiu rusiškiausiu“ kompozitoriumi yra laikomas ir vadinamas Sergejus Rachmaninovas, kurio du kūriniai, atliekami choro „Pro musica“, taip pat skambėjo festivalyje. Kadangi pats buvo tvirtai tikintis, Rachmaninovas daug prisidėjo prie rusų sakralinės muzikos plėtojimo bei jos tradicijų išsaugojimo. Rachmaninovo kūriniai parašyti tik jam būdingu ypatingu stiliumi. Jie pilni simbolinių reikšmių – juose dažnai sutinkami katastrofos, pasaulio pabaigos nuojautų ženklai. Jie taip pat pasižymi neįprasta tik Rachmaninovui būdinga harmonija, kuri kartais vadinama „Rachmaninovo harmonija“ – ji unikali, ir madingų naujovių nesivaikiusio kompozitoriaus kūriniams suteikia įspūdingą skambesį.

Šalia stambios formos klasikos kūrinių rusų sakralinė muzika užima ypatingą vietą VU choro „Pro musica“ repertuare . 2012 m. Baltstogės (Lenkija) filharmonijoje vykusiame 31-ajame Hajnowkos stačiatikių sakralinės muzikos konkurse kolektyvas iškovojo pirmąją vietą.

Na, o šio rusų klasikos festivalio pirmojo koncerto kulminacija tapo visų trijų chorų atliekamos britų kompozitoriaus Karlo Jenkinso „Mišios už taiką“ („A Mass For Peace“). Pagal R. Kiplingo tekstą parašytoje kūrinio įžangoje kompozitorius įspėja apie konfliktų, karų grėsmes ir aukština susitaikymo bei taikos idėjas. Tačiau kaip ir kituose religiniuose kūriniuose, Jenkinso mišiose kartu su mūšio šūksniais skamba ir kreipimasis į Dievą – prašymas apsaugoti nuo nesantaikos, kreipimasis į Dangų suteikti pasauliui taiką ir malonę.

Koncerto metu skambėjo įvairūs kūriniai, skirtingų autorių, skirtingų epochų ir stilių, tačiau visus juos vienijo bendra idėja: muzika yra visa vienijantis gėris, jai nėra barjerų ir ribų, ji visada pasiekia klausytojo širdį, nesvarbu, kokį tikėjimą jis beišpažintų ir kokia kalba jis bekalbėtų.

Parašykite komentarą