Reformacijos 500 metų jubiliejus džiaugsmingai paminėtas Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje!

Liuteronai JM

Į turtingą Reformacijos 500 metų jubiliejaus renginių virtinę (Lietuvos Muzikos sandrauga jau surengė beveik 30 chorinių koncertų visoje Lietuvoje) pakiliai įsiliejo ir neeilinis Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios chorų koncertas. Jis įvyko spalio 8-tosios vakarą pilnoje klausytojų bažnyčioje Vokiečių g. 20. Kartu su bažnyčios chorais jubiliejinę programą atliko Vilniaus savivaldybės choras  „Jauna muzika“, Vilniaus kamerinis orkestras ir solistai – Ilona Pliavgo, Nora Petročenko, Mindaugas Zimkus ir Tadas Girininkas. Jungtiniam chorui dirigavo Oslo muzikos akademijos profesorius, Sandefjordo sakralinės muzikos festivalio meno vadovas ir to paties miesto kamerinio choro dirigentas Svein Rustad.

Koncerto metu buvo atlikta J.S. Bacho kantata „Ein feste Burg ist unser Gott“ („Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums Viešpats Dievas“) ir G. F. Handelio „Dettingeno Te Deum“. 

‎J.S. Bacho „Ein feste Burg ist unser Gott“, BWV 80 – Reformacijos kantata, vienas puikiausių tokio žanro kūrinių – sukurta apie 1730 metus. Kantatos pagrindinei temai kompozitorius, būdamas uolus liuteronas, panaudojo evangeliškojo himno melodiją ir tekstą, kurių autorius yra Reformacijos judėjimo pradininkas daktaras Martynas Liuteris. Kantatą sudaro 8 dalys: chorai, arijos, duetai, rečitatyvai, choralai.

G. F. Handelio „Dettingeno Te Deum“, HWV 283, buvo pasirinktas dėl savo ypatingai džiaugsmingo, šventinio skambėjimo. 14-os dalių kūrinys buvo parašytas 1743 metais, Anglijos karaliaus Jurgio II-ojo ir jungtinės anglų, vokiečių ir austrų kariuomenės pergalei prieš prancūzų armiją paminėti.  Mūšis įvyko prie Dettingeno ir istorine prasme Anglijai jis yra svarbus tuo, kad tai buvo paskutinis mūšis, kai kariuomenę vedė pats karalius. Daugiabalsis kūrinys žavi didingais chorais, nuostabiomis boso arijomis ir ryškiu orkestro skambesiu.

Iniciatyva ir sprendimas būtent šiais stambios formos kūriniais pažymėti Reformacijos 500 metų jubiliejų kilo Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios chore, vadovaujamam Astos Saldukienės. Be jokios abejonės, abu kūriniai parapijiniam bažnyčios chorui yra ir buvo didžiulis iššūkis tiek dėl savo sudėtingumo ir apimties, tiek dėl aukščiausių ir žemiausių balsų stygiaus chore. Tai įvertinus buvo kreiptasi į choro bičiulius: Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios vokalinį ansamblį „Adoremus“ (vad. Renata Kreimerė) ir miesto savivaldybės chorą „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas). Tiesą pasakius, repeticijų eigoje kilus abejonėms, ar choras pajėgus realizuoti tokį sudėtingą projektą, ar apskritai verta tęsti pradėtą darbą (liuteronų choras pradėjo repetuoti kūrinius dar vasarą), ar nebūtų paprasčiau pasirinkti kitus, labiau choro lygį atitinkančius kūrinius, pagrindinis vadovės kontraargumentas buvo „bet jūs turėsite galimybę dainuoti su „Jauna muzika“!“. Paskutinės abejonės dėl projekto sėkmės  išsisklaidė į Vilnių atvykus norvegų dirigentui Sveinui Rustadui – jungtinis liuteronų choras susikaupė, susitelkė ir atliko savo partijas taip, kad, regis, nustebino ne tik dirigentą, bet ir patį save. Prisijungus „Jaunos muzikos“ profesionalams, orkestrui ir solistams, beliko tik pasinerti į muzikos ir muzikavimo teikiamą džiaugsmą. Atrodo, tą džiaugsmą ir malonumą pajuto ir klausytojai, po koncerto dėkoję ir sakę, kad jautėsi kaip per Kalėdas, „pagaliau užmiršę rūpesčius“, pabuvę „tikroje šventėje“, kad „muzika liejosi tarsi iš džiaugsmo šaltinio“ ir t.t ir pan. Vis dėlto pats didžiausias įvertinimas chorui – Vaclovo Augustino kvietimas dar kartą atlikti šią programą su „Jauna muzika“ gruodžio 26 dieną 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje!

 

 

Parašykite komentarą