Pasaulio chorų muzikos sąskambiai VII-ajame „Kaunas Cantat“

IevaKananaviciute-120

Ieva Kananavičiūtė

„Kaunas Cantat“ ne Kaune? Būna ir taip! Jau VII-asis, tradicinis Tarptautinis chorų festivalis ir konkursas išplėtė savo geografines ribas ir balandžio 18–21 d. persikėlė į Lietuvos kurortinį miestą Birštoną. Subūręs įspūdingas atlikėjų pajėgas – net 17 chorų iš Suomijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Serbijos ir Lietuvos, festivalis realizavo išties originalią idėją – Kauno miesto muzikinę tradiciją skleisti ir gretimose apylinkėse. Galima drąsiai tvirtinti, kad tai pats didžiausiais ir iškiliausias tarptautinis chorų renginys Lietuvoje.


Atidarymo koncertas, įvykęs balandžio 18 d. vakarą Birštono kultūros centre, tapusiame bene viso festivalio buveine (tik baigiamosios festivalio Šv. Mišios vyko Birštono Šv. Antano Paudviečio bažnyčioje), susitapatino su preliudo sąvoka, kadangi jame koncertavo chorai, kitą dieną varžęsi konkurse. Tokiu būdu ne tik publika buvo supažindinta su būsimųjų varžytuvių dalyviais, bet ir kolektyvai gavo puikią progą išgirsti savo skambesį kultūros centro salėje. Visgi pabrėžtina, jog chorams konkurso metu savotišku iššūkiu tapo salės akustika – pasižymėjusi itin ištaigingu bei skoningu interjeru, ji stokojo kokybiško akustinio skambesio. Specialaus įgarsinimo reikalaujanti erdvė nebuvo palanki įprasminant esminį konkurso kriterijų – bent dviejų kūrinių atlikimą a capella. Dėl šios priežasties mažesnės apimties ansambliai ir chorai privalėjo menines atlikimo subtilybes atskleisti maksimaliu pavidalu.

‎Konkurse dalyvavo 13 chorų, kurie savo sudėties ir atliekamų programų atžvilgiu priklausė 7 kategorijoms, o kai kurie iš jų parengė ir papildomas programas. Trumpai tariant, dėl konkurso taurių ir kitų prizų varžėsi skirtingi vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorai bei ansambliai, paruošę ne tik laisvai pasirenkamų kūrinių 15 minučių trukmės pasirodymus, bet ir specialiąsias liaudies ir šiuolaikinės muzikos, spiričiuelių, gospelų bei džiazo programas. Konkurso dalyvių vertinimui buvo suburta tarptautinė komisija, sudaryta iš profesionalių dirigentų bei kompozitorių. Komisijai pirmininkavo Ščecino (Lenkija) menų akademijos profesorius, habilituotas daktaras Eugeniusz Kus, kuris taip pat yra Pomorskio ir Ščecino miestų festivalių meno vadovas bei chorų festivalio Ščecine direktorius. Ilgametis „Lituania Cantat“ organizuojamų festivalių komisijos narys, kompozitorius Richards Dubra (Latvija), kurio kūryboje itin reikšmingą vietą užima chorinė muzika, ir šiais metais papildė konkurso žiuri gretas. Pastarosioms taip pat priklausė dirigentas, kompozitorius ir muzikos mokytojas Toomas Voll (Estija) bei šio ir visų „Lituania Cantat“ organizuojamų festivalių („Šiauliai Cantat“, „Cantate Domino“, „Kaunas Musica Religiosa“ ir kitų) sumanytojas bei meno vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos docentas, dirigentas Rolandas Daugėla.

Kaunas Cantat 2017 -2

Dalyviai, atvykę iš įvairių Europos ir JAV kraštų, programų pasirinkimu siekė ne tik atskleisti meninius sugebėjimus, bet ir reprezentuoti savo etninę tapatybę; tik retoje programoje buvo galima atrasti nutolusių nuo atlikėjų kilmės krašto kompozitorių kūrinių. Žinoma, kanoninės klasikinės ir sakralinės muzikos kompozicijos nepriklauso programose pasirodžiusių „inkliuzų“ tarpui, tačiau konkurso eigos metu išryškėjo prielaida, jog savo krašto muzikos atlikimas geriausiai atskleidžia prigimtines vokalines bei meninės pajautos savybes. Pirmojo konkurso turo metu tokia pasirodymo programos pasirinkimo strategija lydėjo bene kiekvieną chorą, su keletu išimčių. Kamerinis choras „Kantilena“ (vad. Tatiana Kapustina) iš Rusijos nukėlė publiką ir vertinimo komisiją į mūsų kraštui artimą istorinę praeitį, atlikęs klasikines bei sakralines Rusijos kompozitorių kompozicijas. Giminingais, tačiau kartu unikaliais sąskambiais pasižymėjo ir Baltarusijos jaunimo choro „ForTe“ (vad. Olga Soroko) programa, kurios pagrindą sudarė šiuolaikinių Baltarusijos kompozitorių kūriniai. Su Estijos originalia ir aranžuota liaudies muzika bei tautiniais kostiumais ir instrumentais supažindino vaikų choras „Ritsik“ (vad. Kersti Juurma, Maire Nirk), mišrus suaugusiųjų choras „Endla“ (vad. Kadri Põder, Mareks Lobe), moterų choras „Melika“ (vad. Teele Utt). Itin išraiškingą ir lietuviškai ausiai gana egzotišką Suomijos tradicinę muziką pristatė mišrus choras „Lain Huuto“ (vad. Pavo Hyökki). Šiuolaikinius lietuviškuosius sąskambius reprezentavo du konkurse dalyvavę jaunių chorai – Ukmergės meno mokyklos (vad. Giedrė Karklelytė) ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos (vad. Irena Bakanauskienė) bei Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos chorinio dainavimo spec. vokalinis ansamblis (vad. Adolfina Arlauskienė). Visgi konkurse labiausiai išryškėjo Latvijos liaudies muzikos paletė, kurios pagalba aukšto lygio chorinio meno sugebėjimus pademonstravo du chorai – Siguldos mišrus choras „Atvars“ (vad. Jānis Baltiņš) ir mišrus choras „Mirklis (vad. Uldis Kokars), atlikę specialiosios liaudies muzikos kategorijos programas.


Pratęsiant etninių reprezentacijų programose temą, įdomu pabrėžti ir netikėtai jose pasirodžiusius inkliuzus. Programos diversiškumu itin pasižymėjo iš Serbijos atvykęs Jovan Jovanovic Zmaj gimnazijos mišrus vaikų choras (vad. Jovan Travica), atlikęs ispanų, serbų bei prancūzų muzikos tonais pažymėtą programą. Impresionistinė prancūzų kompozitoriaus Claude‘o Debussy kūrinių harmonija atsiskleidė ir Vakarų Mičigano universiteto choro „Chorale“ (vad. Dr. Kimberly Dunn Adams) dainininkų lūpose. Šis choras, atlikęs net trims kategorijoms priskirtinus pasirodymus, kitų chorų apsuptyje išsiskyrė programų mozaikiškumo prasme. Cl. Debussy kompozcijos, skirtingų laikmečių amerikiečių kompozitorių kūriniai ir religiniai gospelai, taip pat šiuolaikinė latvių akademinė chorinė muzika bei profesionalų chorams prilygstantis atlikimas tapo malonia pirminės programų strategijos sudarymo išimtimi. Labai įdomu buvo išgirsti ir smulkesnes išimtis – vokalinio ansamblio „Brevis“ iš Lenkijos (vad. Dominika Jurczuk-Gondek) atlikta kompozitorių George‘o Douglaso ir George‘o Davido Weisso populiariosios muzikos daina „Wonderful world“ (liet. „Nuostabus pasaulis“), jau minėto Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos jaunių choro atlikta rusų liaudies daina „Уж как пал туман“ (liet. „Ak, kaip krito rūkas“) (harm. L. Švarco) bei mišraus choro „Mirklis“ į šiuolaikinės muzikos programą įtraukta Vytauto Miškinio kompozicija „Cantate Domino“. Todėl tikriausiai niekas nepaprieštarautų, jog tarptautinė festivalio „Kaunas Cantat“ dalyvių sudėtis šiais metais atsiskleidė it marga, iš pasaulio muzikos sąskambių ir intonacijų sudaryta mozaika.


Nors ir norėtųsi pasidalinti kiekvieno choro su savimi atsivežta istorija, jų programos bei atlikimo ypatybėmis, iš dalyvių gausos šioje refleksijoje pasirinkta pabrėžti tik ryškiausius ir geriausiai kompetetingos konkurso žiuri įvertintus pasirodymus. Deja, chorai, pelnę bronzos diplomus – vokalinis ansamblis „Brevis“, moterų choras „Melika“, Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos chorinio dainavimo spec. vokalinis ansamblis, kamerinis choras „Kantilena“, mišrus choras „Endla“ bei kolektyvai, perkopę sidabro diplomams gauti reikalingą balų skaičių – Ukmergės meno mokyklos jaunių choras, jaunimo choras „ForTe“, mišrus choras „Mirklis“, konkurse stokojo atlikimo patirties ir į antrąjį konkurso turą – kovą dėl pagrindinės Grand Prix taurės – nepateko.


Iš tiesų, vertinimo komisija susidūrė su dilema – kaip tarpusavyje vertinti chorus, kurių sudėties ir patirties lygmenys yra labai skirtingi? Akivaizdžiu šios dilemos pavyzdžiu galėtume laikyti Vakarų Mičigano universiteto chorą „Chorale“, kurio meninė veikla datuojama nuo 1903 m., sudėtyje gausu profesionalų lygmeniui prilygstančių choristų, o jų dirigentė ir meno vadovė yra Mičigano universiteto dėstytoja dr. Kimberly Dunn Adams. Atstovavęs jaunimo chorų iki 24 metų kategorijai, choras varžėsi su kitu tos pačios kategorijos choru „ForTe“, kurio nariai – Molodechno valstybinės muzikos kolegijos fortepijono ir muzikos teorijos fakulteto studentai, savo kolektyvą įkūrė tik 2012 m. Šis ir daugybė galimų kitų palyginimų išryškina plačią mėgėjų chorų statuso apimties plotmę. Nors konkurso dalyvių pasirodymų vertinimas nebuvo pagrįstas rotacijos principu (chorai buvo vertinami individualiai, balais nuo 50 iki 100, neatsižvelgiant į kitų dalyvių pasirodymus), natūralus tarpusavio lyginimo aspektas išryškėjo ne tik klausytojų tarpe, bet ir komisijos nuomonėje. Panašiai opia tapo ir skirtingų chorų kategorijų problema, kuri atsiskleidė Grand Prix varžytuvėse, kuomet dėl vienos taurės varžėsi vaikų choras, suaugusiųjų ir jaunimo chorai.


Aukso diplomus pelniusiems chorams buvo suteikta galimybė dalyvauti antrajame konkurso ture. Tad balandžio 20 d. vakarą Birštono kultūros centro salėje įvyko konkursas-koncertas, kuriame pasirodė geriausiai įvertinti kolektyvai – vaikų choras „Ritsik“ iš Estijos, Serbijos Jovan Jovanovic Zmaj gimnazijos mišrus vaikų choras, suomių choras „Lain Huuto“, pirmajame konkurso ture atlikęs laisvai pasirenkamą ir specialiąją šiuolaikinės muzikos kategorijos programą, Siguldos mišrus choras, atlikęs laisvai pasirenkamąją ir liaudies muzikos programas, JAV Vakarų Mičigano universiteto jaunimo choras, pasirodęs su net trimis – laisvai pasirinkta, šiuolaikinės muzikos ir programą bei šiuolaikinės muzikos ir spiričiuelių, gospelų bei džiazo programomis. Įdomu, jog šių chorų skirtingų programų įvertinimas beveik sutapo – tai pabrėžė kolektyvų lankstumą ir gebėjimą kokybiškai interpretuoti skirtingos stilistikos kūrinius. Tarpusavio sąskambių darnumu bei glaudžiu ryšiumi tarp choristų ir dirigentės pasižymėjęs Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos jaunių choras už lietuvių kompozitorių Leono Povilaičio, Gedimino Kalino ir Jono Tamuliono bei jau minėtos rusų dainos atlikimą pelnė aukso diplomą, tačiau neturėjo galimybės kitą dieną sugrįžti į Birštoną ir Grand Prix taurės konkurse nedalyvavo.


Jovan Jovanovic Zmaj gimnazijos mišrus choras abiejų konkurso turų pasirodymuose pasižymėjo dvigubu amplua: pirmąją dieną daugiau nei 60 choristų, pasidabinę klasikinėmis suknelėmis ir juodais kostiumais atliko įvairialypę, iš klasikinės chorinės muzikos kūrinių sudarytą programą, kurioje ypatingai išsiskyrė prancūzų kompozitoriaus Clement Janegquin kūrinio „Le chant des ouseaux“ (liet. „Paukščių giesmės“) bei XVII a. rusų kompozitoriaus Dmitry Bortniansky „Kerubino dainos Nr. 7“ įtaigus atlikimas. Antrajame konkurso ture dirigentas, kartu su choru, įgyvendino jaunatvišką sceninį sprendimą: apsivilkę kasdieniais, spalvotais jaunatviškais drabužiais, į sceną įžengė tiesiai iš žiūrovų salės, o pagrindinių tonų skambesiui pasitelkė ne kamertoną, bet mobiliojo telefono programėlę. Valiūkišką įvaizdį atspindėjo ir atlikti kūriniai – pirmajame ture atlikta ispaniška Oscaro Galiano kompozicija „Salseo“ ir dar neskambėjusi temperamentinga tradicinė serbų daina, aranžuota Petaro Ljondevo „Ergen deda“. Nors choras netapo konkurso taurių prizininku, šalia auksinio diplomo pelnė ir specialų žiūrovų simpatijų prizą.


Choras „Lain Huuto“ (liet. „Teisės šauksmas“), įkurtas 2009-aisiais metais teisės studentų, kurio konkurso repertuaro pagrindą sudarė tradiciniai bei šiuolaikiniai suomių kūriniai, nepamiršus ir tarptautinės chorų muzikos. „Lain Huuto“ yra pelnęs ne vieną pirmąją vietą tarptautiniuose chorų konkursuose ir savo laimėjimus papildė „Kaunas Cantat“ konkurso trečiąja taure bei specialiuoju prizu, įsteigtu Birštono miesto savivaldybės, už įtaigiausią konkursinės programos interpretaciją. Pirmajame konkurso ture atlikęs dviejų jau minėtų kategorijų programas, choras pademonstravo savo lankstumą skirtingos stilistikos kūriniuose: sakralinė kompozicija „Avuksihuutopsalmi“ (komp. Einojuhani Rautavaara), šiuolaikinė populiarioji švedų kompozitoriaus daina Anders Edenroth „Words“ (liet. „Žodžiai“). Teatralinius įgūdžius choras reprezentavo suomių liaudies daina „Säkkijärven Pollka“, švedų kompozitoriaus Folke Rabe daina “Rondes” ir ypatingai Ralpho Vaughan Wiliamso daina “The Cloud-Capp’d Towers”. Visgi chorinio meno profesionalumą Grand Prix konkurse choras nusprendė atskleisti itin ryškia muzikine dramaturgija pasižyminčia bei sudėtingos vokalinės atlikimo technikos reikalaujančia kompozicija „The Conversion of Saul“ (liet. „Sauliaus atsivertimas“) (komp. Randallas Stroope‘as) bei sakraliniu subtilumu persmelktu populiariu kūriniu „Nearer my God to Thee“ (liet. „Dieve, arčiau tavęs“) (komp. Lowelis Mansas).

 


Antrosios taurės nugalėtojas Vaikų choras „Ritsik“ (vad. Kersti Juurma, Maire Nirk), nors visai jaunas tiek savo sudėtimi, tiek veiklos metais (įkurtas 2010 m. Varu muzikos mokykloje), vaikų chorų kategorijoje atskleidė arti maksimalių konkurso vertinimo kriterijų įgyvendimo interpretaciją. Antrajame konkurso ture pasirinkę atlikti kompozitoriaus Riho Esko Maimetso dainą „Meie laul“ (liet. „Mūsų daina“) ir suomių liaudies dainą, aranžuotą Piret Rips-Laur „Taat, ära maga“ (liet. „Tėtis neina miegoti“), jaunieji choristai sugebėjo atskleisti tiek subtilias Suomijos muzikos intonacijas, tiek nuotaikingą ir jaunatviško žavesio kupiną nuotaiką, kūrinių atlikimą papildant įdomiais scenografiniais sprendimais bei choreografija.

Kaunas Cantat 2017-5
Latvių Siguldos mišrus choras „Atvars“ (liet. „Sukūrys“) (vad. Jānis Baltiņš), susibūręs 1993 metais, yra sukaupęs didelį koncertinės patirties bagažą bei gausybę trečiųjų, antrųjų ir pirmųjų vietų diplomų įvairiuose Latvijos ir tarptautiniuose konkursuose. Choro programos pagrindą sudaro latviškos chorų dainos ir folklorinės muzikos kūriniai, kurie įstabiu savo pavidalu atsiskleidė ir „Kaunas Cantat“ festivalio konkurse. Pirmąją taurę choras jame pelnė priėmęs gana rizikingą sprendimą atlikti du pirmajame ture neskambėjusius kūrinius. Pirmojo turo metu didelės apimties, sudėtingos tiek šiuolaikinės harmonijos, tiek formos prasme kompozicijos choro atlikime įgijo organišką toną, kuris itin ryškiai reprezentavo kolektyvo latviškąją tapatybę. Kompozitorių Jekabs Jančevskio, Ārijs Šķepastso, M. Petersone‘o ir Selgos Mence liaudies dainų aranžuotės, persmelktos gamtos garsų imitacija, praturtinos būgnų ir autentinių Latvijos mušamųjų instrumentų garsais buvo tik dalelė visos choro parengtos programos potencialo ir antrajame ture jis pasipildė Vytauto Miškinio sakraline kompozicija „O Salutaris“ bei Ēriks Ešenvaldso „Aizej Lietin“ (liet. „Gauk mantą“). Už Latvijos muzikos įprasminimą choras konkurse taip pat pelnė specialųjį prizą „Už įdomiausią programą“, įsteigtą festivalio remėjos Choras.lt Kūrėjų sąjungos.

Dėl Grand Prix taurės varžęsi chorai pasižymėjo apyligiu chorinės muzikos interpretacijos lygiu savo kategorijose, tačiau jau po pirmojo pasirodymo pirmajame konkurso ture galima buvo numanyti, jog „Kaunas Cantat“ lyderiu ir Grand Prix taurės nugalėtoju taps Vakarų Mičigano universiteto choras „Chorale“ (vad. dr. Kimberly Dunn Adams) iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tęsdamas jau nuo 1903 m. kolektyvo puoselėjamas tradicijas, choras aktyviai dalyvauja Amerikos chorų vadovų asociacijos (ACDA) regiono konferencijose, vietiniuose bei tarptautiniuose chorų festivaliuose bei konkursuose, o šią vasarą rengia koncertinį turą Baltijos šalyse, kurio pirmąja stotele tapo „Kaunas Cantat“ festivalis. Jame choras pateikė jau bendrai aptartą repertuarą: parengęs net trijų kategorijų programas, komisijai ir publikai savo profesionalumu pasižyminčius atlikimo meno gebėjimus reprezentavo prancūzų impresionizmo (Claude‘o Debussy „Trois Chansons de Charles d’Orléans“ (liet. „Trys Charles d‘Orleans dainos“) I, II), latvių šiuolaikinės chorinės muzikos (Ē. Ešenvaldso daina „Only in Sleep“ ir Petero Vaskso „Klusas dziesmas“ (liet.“Tyliosios dainos“)), ir amerikietiškojo gospelo (Williamo Dawsono „Soon Ah Will be Done“ (liet. „Greitai viskas pasibaigs“, Moses Hogano „There’s a Man Going’ Round Taking Names“ liet. „Žmogus vaikšto aplink, užrašinėja vardus“ ir Jacko Hallorano „Witness“ (liet. „Liudytojas“) kompozicijų atlikimu. Ne vienas kūrinys buvo parašytas su solo partija, todėl choras atskleidė ne tik tarpusavyje derantį skambesį, bet ir gausų puikių vokalistų būrį. Kovai dėl Grand Prix kolektyvas pasirinko laisvos programos kategorijoje skmabėjusius kūrinius: renesanso epochos kompozitoriaus Williamo Byrdo populiarią kompoziciją „Ave verum corpus“ ir Moses Hogano gospelą „My Soul’s Been Anchored“ (liet. „Mano siela buvo sutvirtinta“). Abiejų kūrinių religinė tematika atsiskleidė skirtingomis perspektyvomis – kūrinys „Ave verum corpus“, savyje talpino renesanso polifonijos subtilumą, o gospelas „„My Soul’s Been Anchored“ buvo pagrįstas gaivališkais, judriais melodiniais ir harmoniniais vingiais bei muzikiniais dialogais. Šių kompozicijų ir bendros programos interpretacijos galia, rodos, nepaliko abejingais nei klausytojų, nei komisijos narių. Dėl ypatingo choro vadovės dr. Kimberly Dunn Adams dirigavimo meistriškumą, komisija neplanuotai įsteigė papildomą specialųjį dirigento prizą, kuriuo dirigentė ir buvo įvertinta.


Festivalis baigėsi Šv. Mišiomis ir uždarymo koncertu, kuriame dalyvavo choras „Canzone“ iš Sankt Petersburgo, (Rusija) vad. Irina Dolgova ir moterų choras „Meelika“ iš Kose, (Estija) vad. Teele Utt.


Remiantis festivalio meno vadovo Rolando Daugėlos mintimis ir apžvelgiant bendrą festivalio perspektyvą, peršasi išvada, jog kiekvienas choras jame užėmė svarbią ir nepakeičiamą poziciją, reprezentuojant savo tautinę tapatybę bei atskleidžiant kompozicijas, su kuriomis Lietuvos ir užsienio publika kasdieniame gyvenime galbūt nebūtų susidūrusi. Tiek klausytojams, tiek tarptautinei komisijai ir dalyviams „Kaunas Cantat“ chorų festivalis ir konkursas tapo įgūdžių įprasminimo, įsivertinimo, naujų įspūdžių patyrimo ir pasaulio muzikos pažinimo erdve. Visuomet kitoks, suburiantis kolektyvus iš skirtingų pasaulio kraštų, šis festivalis savo formatu suteikia neišsemiamą kaitos ir naujumo plotmę, kurioje skirtingiems mėgėjų kolektyvams turi galimybę dalintis savo meile chorinei muzikai“.

Kaunas Cantat 2017-4

 

Parašykite komentarą