Naujuoju LNOBT vadovu paskirtas Jonas Sakalauskas; Gintauto Kėvišo ieškinys Kultūros ministerijai atmestas

Lietuvos Respublikos kultûros ministerija.

‎ 

Kultūros ministerijoje įvyko konkursas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo pareigoms užimti: iš 13 kandidatų daugiausia balų surinko Jonas Sakalauskas.

Pastaruosius kelerius metus Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovaujantis J. Sakalauskas yra įgijęs choro dirigavimo aukštesnįjį ir operinio dainavimo aukštąjį išsilavinimą, 2010 metais baigė operinio dainavimo magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. V. Noreikos dainavimo klasė).

2012 metais įsteigė viešąją įstaigą „Baltijos kamerinis operos teatras“, prodiusavo jos spektaklius ir koncertus, inicijavo ir rengė ilgalaikę mokymo programą jauniesiems operos solistams „Vilniaus operos studija“, organizavo Baroko operos kursus Kražiuose, 2015 metais inicijavo ir įgyvendino Trumpametražių miuziklų festivalį M-FEST.

Komisijai, kurią sudaro aštuoni nariai, vadovavo Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.

 

Atrankoje daugiausiai balų surinkęs asmuo dar bus patikrintas atitinkamų institucijų, kaip numato teisės aktai.

Teatro vadovas yra skiriamas penkerių metų kadencijai.

Teismas savo sprendime pripažino, kad

Kultūros ministerija teisingai, teisėtai ir protingai, teisiniu aspektu,  

suvaldė ginčo situaciją

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pripažino, kad buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo ieškinys Kultūros ministerijai yra nepagrįstas ir jį atmetė.

G. Kėvišas prašė teismo pripažinti, kad jis turi teisę eiti LNOBT vadovo pareigas dar vieną kadenciją 2017–2022 metais, nes tuometinis kultūros ministras tokią teisę suteikiantį įsakymą priėmė dar 2016 lapkričio 8 d., pagal kurį nauja darbo sutartis su juo turėjo įsigalioti 2017 m. liepos 17 d.

Ginčas kilo po to, kai Kultūros ministerija, peržiūrėjusi dar 2016 m. rugsėjo 15 d. suorganizuoto konkurso LNOBT vadovo pareigoms užimti procedūras, nustatė, kad konkursas buvo surengtas likus daugiau nei 9 mėnesiams iki G.Kėvišo terminuotos darbo sutarties pabaigos, nors tam nebuvo jokio realaus poreikio. Šį konkursą suorganizavo kadenciją baigiantis buvęs kultūros ministras.

Kultūros ministerija nustatė, kad darbo sutartis su G.Kėvišu sudaryta 8 mėnesiais anksčiau nei faktiškai turėjo prasidėti darbo santykiai. Konkursą vykdžiusios komisijos darbe buvo nustatyti ir kiti esminiai pažeidimai: komisijoje dalyvavo galimai šališki asmenys, kurie nebuvo pasirašę nešališkumą užtikrinančių dokumentų, nebuvo komisijos posėdžio protokolo ir kt. Atsižvelgdama į tai, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson priėmė sprendimus panaikinti konkurso rezultatus ir nutraukti iš anksto sudarytą darbo sutartį su G. Kėvišu.

Teismas, atmesdamas G.Kėvišo ieškinį, pasisakė, kad šiame ginče valstybės teisėti lūkesčiai yra turėti nepriekaištingos reputacijos įstaigos vadovą, kuris būtų išrinktas abejonių nesukeliančiu viešo konkurso būdu.

Teismas savo sprendime pripažino, kad Kultūros ministerija teisingai, teisėtai ir protingai, teisiniu aspektu,  suvaldė ginčo situaciją.

Tai paskutinė iš 4 pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų civilinių G. Kėvišo bylų prieš Kultūros ministeriją.  Buvęs LNOBT vadovas G. Kėvišas taip pat ginčijo 2017 m. kovo 9 d. kultūros ministrės skirtą drausminę nuobaudą-pastabą, atleidimą iš darbo 2017 m. birželio 12 d. bei prašė stabdyti naujo konkurso į LNOBT vadovus organizavimą.

Pirmosios instancijos teismai visus ieškovo G. Kėvišo ieškinius atmetė, pripažindami Kultūros ministerijos sprendimus teisėtais ir pagrįstais.

Ankstesnius pirmosios instancijos teismų sprendimus G. Kėvišas yra apskundęs apeliacine tvarka.

‎ 

Parašykite komentarą