LNOBT sezone – pora nacionalinių premjerų

LNOBT 2017 press konf Zutautas

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2017-2018 m. sezono bagaže – keturios premjeros. Skambės ir klasika, ir šiuolaikiniai kūriniai. Scenon palydėsime porą naujų nacionalinių veikalų, taip pat garsaus britų režisieriaus Grahamo Vicko pastatymą.


Naujojo, jau 98-ojo LNOBT sezono atidarymas patikėtas teatro repertuaro naujienai – Vincenzo Bellini operai „Kapulečiai ir Montekiai“. Birželio premjeras stebėjusius bel canto gerbėjus turėtų sudominti žinia, jog rugsėjo spektakliuose išvysime naują Romeo – Vokietijos Braunšveigo miesto teatre šeštąjį sezoną pradedančią Mildą Tubelytę. Tai bus Vakaruose puikiai užsirekomendavusios solistės debiutas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.


Iš kviestinių lietuvių solistų šiame sezone pasirodys ir Merūnas Vitulskis, Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, Almas Švilpa, Katerina Tretyakova, Laimonas Pautienius.

LNOBT baleto trupę šiame sezone papildė penki jauni šokėjai. Giedrė Dapkutė, Vilija Montrimaitė ir Julija Stankevičiūtė – šiųmetinės Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus diplomantės. Iš pusiau lietuviškos šeimos kilusi Marija Kastorina pernai baigė A.Vaganovos rusų baleto akademiją, o prancūzas Victoras Coffy prieš metus gavo Paryžiaus konservatorijos Baleto skyriaus diplomą.

„Procesas“: viltis giljotinos akivaizdoje

Pirmosios naujojo sezono premjeros teks palūkėti iki gruodžio pradžios, kai repertuaran žengs „Procesas“ – pirmasis Martyno Rimeikio kuriamas „pilno metro“ baletas. Choreografo karjerą pradėjęs ilgametis baleto trupės solistas 2015 m. debiutavo vienaveiksmiu baletu „Visur, kur mes nebuvom“, tapusiu spektaklio Bolero+ sudėtine dalimi. Naujojo kūrinio siužeto pagrindu M.Rimeikis pasirinko Franzo Kafkos romaną „Procesas“: jo pagrindinio veikėjo Jozefo K. nebyli istorija alegoriškai prabils apie kūrybinę dvasią kaustantį biurokratinį absurdą.


Balete, kurio muzikos vadovu taps jaunas dirigentas Modestas Barkauskas, skambės kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio muzika. O monumentali, betono šalčiu dvelkianti Marijaus Jacovskio scenografija su įspūdinga giljotina padės įsijausti į šokio kalba perteiktą piliečio ir valdiškos sistemos akistatos tragizmą.

„Post Futurum“: opera kaip Dievo ir Šėtono dialogas


Kovo pradžioje laukiama atsiskleidžiant didžiausios būsimo sezono staigmenos – nacionalinės operos „Post Futurum“, skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Įrodymui, kad be staigmenų čia nebus apsieita, užtenka paminėti kūrėjų pavardes: libreto autorius Sigitas Parulskis, kompozitorius Gintaras Sodeika, režisierius Oskaras Koršunovas.


Lietuvos nepriklausomybės istorinius vingius savaip atspindinčio kūrinio vadžias jie žada perduoti dviem centriniams personažams: Dievui ir Šėtonui. Pastarasis yra operos gerbėjas ir jam priimtinu stiliumi bando papasakoti nuobodžiaujančiam Dievui jo užmirštos Lietuvos istoriją…
Kol kas tegalime pasakyti tiek, kad Dievo partija skiriama bosui, Šėtono – tenorui, o svarbiausiu lyriniu libreto akcentu turėtų tapti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus meilė gražuolei Eleonorai. Kiti labiausiai tikėtini būsimos operos istoriniai personažai – Vytautas Didysis, Leninas, Antanas Smetona bei vokiečių kunigaikštis Isenburgas.


Įgyvendinti netradicinės operos pastatymą garsiajai teatralų trijulei padės spektaklio muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė.

„Korsaras“ – pasiilgusiems klasikos


Balandžio pabaigoje scena atsivers išdidžiu klasikinio baleto žingsniu apie savo atvykimą pranešiančiam „Korsarui“. Adolphe‘o Adamo baletas, įkvėptas to paties pavadinimo George‘o G. Byrono poemos, yra dėkingas scenografų fantazijoms: juk jame – ir rytietiški gatvės turgūs, ir dūžtantis piratų laivas, ir prašmatnūs Pašos rūmai…


Visa tai Vilniuje vizualizuos patyrusi italų scenografė bei kostiumų dailininkė Luisa Spinatelli, per savo ilgametę karjerą dirbusi daugybėje pasaulio teatrų. Tarp jų buvo ir spektakliai, sukurti Vienos valstybinio baleto trupei, vadovaujamai prancūzų choreografo Manuelio Legris. Jis savoje trupėje ir pastatė Korsarą, kurį diriguoti buvo pakviestas būtent baletų simfoniniu atlikimu išgarsėjęs rusų maestro Valerijus Ovsianikovas.


Korsaro, kurį matysime Vilniuje, pastatymo komanda – ta pati, kaip ir Vienoje, tačiau tai nereiškia, kad išvysime austriškojo pastatymo kopiją. Atvirkščiai: žadama, kad lietuviškas spektaklis bus gerokai puošnesnis ir spalvingesnis nei palyginti lakoniškas vieniečių scenos opusas. Taigi klasikos tradicija šiuo atveju bus išsaugota.

Maištinga Idomenėjo dvasia


To paties niekaip negalėtume pasakyti apie Wolfgango A. Mozarto operą „Idomenėjas“, kurio premjeros Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje laukiama vasaros pradžioje. Todėl W.A.Mozarto muzikos gerbėjams vertėtų iš anksto atidžiau pasidomėti spektaklį režisuosiančio brito Grahamo Vicko kūrybine biografija, kupina radikaliai klasiką interpretuojančių pastatymų.
Idomenėją G.Vickas vadina opera apie maištą, tad ir pats, kurdamas šį spektaklį, jau rodytą Geteborgo operos teatre, leido sau gerokai pamaištauti prieš baltais perukais padabintas W.A.Mozarto veikalų interpretavimo tradicijas. Tam padėjo režisieriaus bendramintis velsietis scenografas Paulas Brownas. Idomenėjo, kuris taps bendru pastatymu su Geteborgo opera, muzikos vadovas – dirigentas Johannesas Wildneris iš Austrijos.

Koncertai ir gastrolės


Lapkričio 10-ąją savo koncertą „Tutti“! rengia LNOBT choras, vadovaujamas Česlovo Radžiūno.

Senuosius metus gruodžio 31-ąją šįkart palydėsime su baletu „Bajaderė“, kuriame šoks Londono Karališkojo baleto solistai. Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, teatre skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Pieta“, bylojanti Evangelijos pagal Matą žodžiais.


Vasario 16-ąją LNOBT salėje bus surengtas iškilmingas Valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo koncertas, kuriame bus pristatytos specialiai šiai įsimintinai sukakčiai parašytų Vaclovo Augustino, Kipro Mašanausko, Lino Rimšos, Anatolijaus Šenderovo, Ramintos Šerkšnytės ir Mindaugo Urbaičio kūrinių premjeros.


Šį sezoną publikai siūlome net trijų užsienio trupių gastroles. Lapkritį du pasirodymus čia rengia iš Niujorko atvykstantis Harlemo šokio teatras, kovą Boriso Eifmano trupė iš Sankt Peterburgo pakvies į savo vadovo kurtą baletą Čaikovskis, o gegužę net tris savo spektaklius į Vilnių atveš Estijos nacionalinė opera.


Savo ruožtu LNOBT baleto trupė jau 2017 m. spalio 20–ąją pradeda gastroles Kinijos miestuose Pekine, Šandonge, Šanchajuje, Ksiamene, Guangžou ir Zhuhai. Reprezentacinėse šių miestų salėse bus parodyti devyni baleto Gulbių ežeras spektakliai.


Tebevyksta derybos ir dėl pakartotinių Lietuvos nacionalinio baleto gastrolių centriniame Pekino renginių komplekse NCPA (National Centre for Performing Arts), kuriame mūsų šokėjai jau viešėjo 2017 m. pavasarį. Jos planuojamos 2018 m. vasario 28 – kovo 4 dienomis, šįkart Kinijos sostinės žiūrovams būtų rodomas baletas „Miegančioji gražuolė“.


zutautas

„Norėčiau, kad teatre būtų skaidri aplinka, leidžianti kurti Lietuvos menininkams. Taip pat – kad jų kūryba būtų tinkamai įvertinta. Čia turėtų burtis geriausią išsilavinimą gavę ir daugiausiai savo srityje pasiekę šalies operos ir baleto meno kūrėjai ir atlikėjai. Šiame teatre nebus pigaus, komercinio meno. Taip pat norėčiau, kad teatro veiklos netrikdytų vieši skandalai ir kad mūsų atvirumas dar labiau pagausintų teatro rėmėjų būrį“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo naujasis teatro generalinis direktorius Sigitas Žutautas (nuotr.).

Parašykite komentarą