LMA choras Sekminių pamaldose Onuškyje ir Žilinuose

Grazina Rozancevaite

 

Gražina Rozancevaitė

Lietuvos Mokslų Akademijos choro sopranas

 

Sekmines, apkaišytas tradiciniais žaliais berželiais, šiemet giedojome Kaišiadorių vyskupijos Elektrėnų dekanato bažnyčiose – Onuškyje (Trakų rajone) ir Žilinuose (Varėnos rajone).

Sekminių himnas „Dvasia, Viešpatie, ateik“ („Veni Sancte Spiritus“) yra tradicinė krikščionių malda, viena iš penkių sekvencijų, sutinkamų iškilmingoje liturgijoje. Sekvencija – tai giedamas rimuotas pasakojimas, kuriam pradžią davė 9 a. Prancūzijos vienuolynai. Tokia rimuota forma padėjo vienuoliams geriau įsiminti liturginį tekstą. Viduramžiais sekvencijos labai išpopuliarėjo, jų buvo sukurta tūkstančiai. Šiandien katalikų Bažnyčioje oficialiai išlikusios tik penkios tokio pobūdžio giesmės.


Manoma, kad šios sekvencijos Šventajai Dvasiai autorius yra arba Kenterberio arkivyskupas Steponas Langtonas arba abatas Notker Balbulus.


DVASIA, VIEŠPATIE, ATEIK, spindulių dangaus mums teik,
žemės klystkelius nušviesk.
Tėve vargstančių nuženk, savo dovanas dalink,
mūsų dvasią atgaivink!
Sielų Tu ramintojas, svečias atlankytojas,
mielas atgaivintojas.
Darbuose Tu – poilsis, kaitroje Tu – atvėsis,
Tu – paguoda liūdesy.
O šviesybe amžina, skaidrink sielos gilumą,
stiprinki tikėjimą.
Be Tavųjų dovanų viskas žmoguje skurdu,
viskas – atvira žaizda.
Nuvalyk, kas sutepta, laistyk, kas išdeginta,
gydyk tai, kas sužeista.
Atitrauk mus nuo klaidų, dvasios šalty duok jėgų,
tiesink vingius mūs takų.
Duok mums, mylintiems Tave, tikintiems Tava galia,
dovanas septynerias.
Duok dorybių atpildą, siųsk laimingą pabaigą,
kviesk į džiaugsmą amžiną.

LMA 2017
Šį nuostabų Sekminių himną mūsų (Lietuvos Mokslų akademijos choro) vadovė Judita Taučaitė dieviškai sugiedojo abiejose bažnyčiose.


Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje mišias esame giedoję dar 2007 m. lapkričio 25 d. ir 2009 m. vasario 16 d.. Šias choro keliones tinklalapyje www.choras.lt išsamiai aprašė choro veteranė Marija Trasauskienė, paminėdama ir tai, kad XX a. pradžioje Onuškyje kurį laiką vargonininkavo Kipras Petrauskas, vėliau įžymusis tenoras, operose sukūręs apie 80 vaidmenų, profesorius, o 1939-1953 m. klebonavo kunigas, rašytojas ir kraštotyrininkas Nikodemas Švogžlys – Milžinas.


Šiemet Onuškyje atvykome į pirmosios komunijos ir Tėvo dieną. Net 15 vaikų priėmė pirmąją šventą komuniją. Labai gera buvo matyti tiek daug gražių jaunų šeimų. Trečią kartą susitikome su mielu jaunu klebonu Algimantu Gaidukevičiumi. Mišias aukoti jam šįkart padėjo kunigas altarista Ignas Kavaliauskas.


Žilinų Šv.Antano Paduviečio medinė bažnyčia, pastatyta 1927 metais, mažutė ir labai jauki, stačiakampio plano, su dviem masyviais bokštais ir frontonu tarp jų, viduje turinti tris vienodo aukščio navas. Žilinai – netoli Varėnos esantis bažnytkaimis, pirmą kartą paminėtas XVI a. kryžiuočių kelių aprašymuose. Čia yra ypatingas Juodikio ežeras – matomas jo dugnas, kuris yra juodos spalvos, kalbama, kad vanduo – gydomasis. Deja, ežerą aplankysime kitą kartą.


Įsidrąsinę garsiai giedoti didelėje Onuškio bažnyčioje, mažoje Žilinų bažnytėlėje traukėme savo repertuarą taip, kad po Mišių ir mažo koncertėlio bažnyčios apačioje moterys pasakė, kad kol mūsų nematė, galvojo, kad gieda jaunimo choras – taip skambiai ir linksmai giedojom! Mus įkvėpė jaunojo klebono Algimanto intencija melstis už mūsų Lietuvos Mokslų Akademijos chorą ir mūsų vadoves. Po mišių labai sujaudino Žilinų bendruomenės padėkos žodžiai su graudžiais posmeliais Tėvo dienai ir mažais džiovintais sūreliais „Kmynukas“.


Labai dėkojame svetingiems Onuškio ir Žilinų parapijų žmonėms už karališkus Sekminių pietus Onuškio Donato Malinausko gimnazijos valgykloje – viskas buvo ypatingai skanu, šimtalapis – nepakartojamas!

 

Parašykite komentarą