Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis švenčiamas Švedijoje: lietuviškai dainavo švedų radijo choras

 

Rugpjūčio 29–31  Stokholme, pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Stokholmo „Berwaldhallen“ koncertų salėje buvo atlikta lietuvių kompozitorės Ramintos Šerkšnytės oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ (2007 metais sukurta „Vilniaus festivalio“ užsakymu). Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir pirmą kartą lietuviškai dainavusiu Švedijos radijo choru pasirodė solistai: Lina Dambrauskaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas). Fortepijono partiją atliko JAV ir Didžiojoje Britanijoje šiuo metu reziduojantis  pianistas Andrius Žlabys.  Dirigavo Giedrė Šlekytė (nuotr.). Muzikos kritikai šios dirigentės interpretacijose pažymi „tikslumą ir jaunatvišką eleganciją“, „svajingumą ir švelniai pulsuojančią energiją“ .

„Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, puikių mūsų solistų atliktas didingas Ramintos Šerkšnytės kūrinys sulaukė didelio pasisekimo. Tikiuosi, kad šios kūrybinės pažintys sutvirtins dvišalius kultūrinius saitus ir skatins atrasti naujas bendradarbiavimo formas“, – sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson po vakar Stokhome įvykusio koncerto, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Lietuvos kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson Stokholme lankėsi su darbo vizitu. Ji  dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kultūros programos renginiuose, susitiko su Švedijos kultūros ministerijos, kultūros įstaigų vadovais. Stokholmo „Berwaldhallen“ koncertų salėje ministrė pasakė atidarymo kalbą.


„Vienas svarbiausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos užsienyje tikslų – pristatyti aukšto lygio atlikėjus, įtvirtinti ilgalaikes kultūrines partnerystes, megzti naujus kontaktus, inicijuoti bendrus projektus, – sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Puikių atsiliepimų Paryžiuje, Londone, Romoje, Varšuvoje ir kitose Europos sostinėse sulaukusios mūsų menininkų programos gerokai praplėtė pažintis su Lietuva. Tikimės, kad susiformavę kultūriniai saitai gyvuos ir pasibaigus šimtmečio renginiams. Bendradarbiavimas su Švedija, šalimi daugiausiai investuojančia į Lietuvą, yra svarbus mūsų kultūros plėtrai.“


Kultūros ministrė taip pat susitiko su Švedijos kultūros viceministru Peru Olssonu Fridhu ir Menų tarybos direktoriumi Staffanu Forssellu, kitų kultūros įstaigų vadovais. Svarbiausios susitikimo temos – decentralizuotas kultūros sektoriaus valdymas, regioninės reikšmės įstaigų tinklo reguliavimas ir kultūros paslaugų pasiūla. 

 

 

Parašykite komentarą