Lietuvos chorų vadybininkų įspūdžiai iš vaikų ir jaunimo chorų festivalio „Europa Cantat Junior“ ir Pasaulio chorinės muzikos simpoziumo

Pasaulio chorinės muzikos simpoziumas Ieva, Kristis, Silvija

Šią vasarą trys Lietuvos chorų vadybininkai – Ieva Krivickaitė (muzikos mokykla „Ugnelė“, nuotraukoje pirma iš dešinės), Silvija Pročkytė (konkursai „Lituania Cantat“, nuotraukoje centre) ir Kristijonas Bartoševičius (berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, nuotr. antras iš dešinės) aplankė du pasaulinio masto chorinius renginius – vaikų ir jaunimo chorų festivalį „Europa Cantat Junior“ Lione, Prancūzijoje, ir Pasaulio chorinės muzikos simpoziumą Barselonoje, Ispanijoje. Grįžę iš kelionės vadybininkai dalinasi savo įspūdžiais.

„EUROPA CANTAT JUNIOR“

 

Silvija Prockyte

 

Silvija:


Šiais metais liepos mėnesį vyko jau 8-asis Europos chorų asociacijos – Europa Cantat organizuojamas festivalis skirtas vaikams ir jaunimui Europa Cantat Junior. Šis festivalis yra vienas iš daugelio asociacijos renginių ir vyksta kas trejus metus. Pagrindinis šio festivalio išskirtinumas tas, jog kiekvienais metais renginį globoja vis kita šalis ir miestas. Šiais metais Liono mieste, Prancūzijoje, A Coer Joie – France organizacija laimėjo skelbtą konkursą ir gavo teisę organizuoti šį festivalį. Virš 1000 dalyvių atvyko dalyvauti savaitę trukusiuose meistriškumo kursuose ir seminaruose. Skirtingų šalių chorai (ar dalis kolektyvo) gali užsiregistruoti į vieną (ar kelis) iš 8 seminarų, kurie yra parengti pagal tam tikras temas, muzikos stilius ar laikotarpius. Seminarus veda profesionalūs ir pasaulyje gerai žinomi chorų dirigentai. Kiekvienas seminaras trunka 6 dienas, per kurias skirtingų kolektyvų nariai mokosi naują repertuarą, studijuoja kartu su dirigentu, mokosi naujų technikos ir balso lavinimo subtilybių. Festivalio pabaigoje visų 8 seminarų dalyviai parodo naujai paruoštą programą baigiamajame koncerte.

Europa Cantat Junior 2017 su dirigentais

 

 

Kristijonas:


Iš viso festivalyje dalyvavo 49 chorai iš 9 šalių. Daugiau nei pusė kolektyvų atkeliavo iš Ispanijos – net 23. Prieš festivalį chorai galėjo pasirinkti, ar norėtų festivalio metu surengti solinius koncertus. Dauguma kolektyvų, atvykusių pakankama koncertine sudėtimi, nusprendė supažindinti klausytojus su paruoštomis programomis.


Viso festivalio programą vainikavo uždarymo koncertas vykęs cirke „Imagine“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė visiškai netinkama erdvė chorinei muzikai. Anaiptol – festivalio organizatoriai ir chorai puikiai įgyvino erdvę: chorų pasirodymus paįvairino cirko numeriai ir Denio Thuillier (Prancūzija) vedami mini-open singing intarpai, o žiūrovai bangavo taip pat, kaip per Dainų šventę Lietuvoje. Uždarymo koncertą sudarė dvi dalys, kuriose savo programą pademonstravo po keturis seminarus. Pirmąją dalį pradėjo Leslie Peeters (Prancūzija) vadovaujamas choras, kuris atliko dalis iš G. B. Pergolesi kūrinio Stabat Mater. Pasirodyme šiek tiek trūko darnos ir vientisumo – buvo atliktos tik 4 iš 12 dalių. Nors atlikime buvo naudojami autentiški barokiniai instrumentai, jų nederėjimas trukdė klausytojams įsijausti į G. B. Pergolesi kūrybą.


Europa Cantat Junior 2017 koncertas

Trečiasis pirmosios dalies pasirodymas – „Lotynų amerikos peizažai“ („Latin American landscapes“). Šiam seminarui vadovavo Virginia Bono (Argentina). Pietų Amerikos dirigentė pasirinko įvairiapusišką repertuarą, kur šarmingus kūrinius keitė lyrinės baladės. Didžiąją šio seminaro dalyvių dalį sudarė vaikai iš Ispanijos, tad temperamentingas repertuaras nesukėlė sunkumų.


Antrąją dalį pradėjo charizmatiškoji Zimfira Poloz (Kanada). Vadovė tiek savo naujai suburtą kolektyvą, tiek žiūrovus vedė per dainų vaivorykštę nuo rytų Europos iki Šiaurės Amerikos („Rainbow of songs from Eastern Europe to North America“). Turėdama ypatingus darbo su vaikų chorais įgūdžius, Zimfira Poloz meistriškai paruošė vaikus, nemokančius nė natų pavadinimų, atlikti tribalsius skirtingų tautų kūrinius. „Garsas paleistas iš burnos keliauja į ausį. Garsas paleistas iš širdies pasiekia širdį“, – pasirodymo metu sakė dirigentė.


Dar vieną muzikinę kelionę koncerte pristatė Marleene De Boo (Belgija) savo programoje „Small Journey Around the World“. Programoje skambėjo ir rumuniškas šokis „Niška Banja“, ir Johno Rutterio kūrinys „Magical Kingdom“.


Tobijas Hug (Vokietija) vadovaujamas seminaras – „Groovy singing“ („Užvedantis dainavimas“) nepriminė nei vieno prieš tai matyto pasirodymo. Oficialiai programą sudarė keletas kūrinių, tačiau pasirodyme netruko improvizacijos, mat pagrindinė šio seminaro idėja – muzika atliekama Beatboxing stiliumi. Vaikai ne tik dainavo, bet ir papildė muziką visokius instrumentus atkartojančiais garsais. Vienas iš įdomiausių pasirodymo kūrinių – beatboxerio diena. Pantomimą primenančio numerio metu Tobias vaidino, kaip ryte keliasi iš lovos, valosi dantis ir gaminasi pusryčius, o vaikai įgarsino visą vadovo atliekamą veiklą.

Ieva Krivickaite

Ieva:


Didžiausias įspūdis, kurį paliko „Europa Cantat Junior“ – mes galime padaryti DAR daugiau, kad vaikai atrastų dar įvairesnę muziką, kad dar daugiau vaikų pajustų dainavimo džiaugsmą. Seminaruose dirbusių vadovų išmonė kartais priblokšdavo – tam, kad vieną vienintelę savaitę jų matomi vaikai pajustų visišką laisvę scenoje ir visišką malonumą dainuoti, jie pasitelkdavo visas įmanomas priemones. Iš koncertų ir seminarų turinio buvo akivaizdu, kad vaikams Europoje nebeįdomu tiesiog stovėti ir dainuoti, jie nori muziką papildyti judesiu, jei įmanoma – įdomia, prasminga apranga, jie nori palikti įspūdį ir negali sulaikyti šypsenų, kai žmonės salėje dainuoja kartu. Beveik visi seminarų vadovai, kur tik galėjo, vaikams davė įvairiausio pobūdžio solo partijas – leido groti instrumentais, repuoti, žaisti dirigentus, beatbox‘inti… Svarbiausia buvo ne tai, kaip gerai vaikai tas partijas atliko, o tai, kad vadovai jais pasitikėjo jas atlikti baigiamajame koncerte (nuotr. apačioje).

Europa Cantat Junior 2017 atidarymo koncertas‎‎

Visus seminarų vadovus vienijo noras rasti kuo paprastesnes taktikas – Zimfira Poloz vaikams, nekalbantiems angliškai, garso formavimo subtilybes aiškino pasitelkdama žaislus, Panda Van Proosdij kvėpavimą tvarkė pasitelkdama judesio žaidimus, ir taip toliau – nė karto nė vieno vadovo negirdėjau vaikų gąsdinant, kad tai, ką jie daro, yra sudėtinga. Chorai gimė čia pat, per kelias dienas, iš skirtingų tautybių vaikų, ir žiūrint iš šono atrodė, kad tai pats natūraliausias dalykas pasaulyje.


Kitas „Europa Cantat Junior“ festivalis vyks 2020 m. Vilafranca del Penedès (Katalonija, Ispanija) arba Vilniuje – oficialus sprendimas dar nėra priimtas. Visus „Europa Cantat“ renginius galima rasti http://www.europeanchoralassociation.org/, vadovų, kurie yra Lietuvos chorų sąjungos nariai, kolektyvams taikomas „Indirect Member“ („Netiesioginių narių“) statusas ir mokesčio tarifas – Lietuvos chorų sąjunga yra tiesioginė asociacijos narė.

PASAULIO CHORINĖS MUZIKOS SIMPOZIUMAS

 

Pasaulio chorinės muzikos simpoziumas, koncertas Sagrada Familia

Silvija:


„Taikos spalvos“ – toks, atspindintis pagrindinį chorų muzikos vaidmenį pasaulyje, buvo 11-asis Pasaulinis chorinės muzikos simpoziumas Barselonoje. Šiame savaitę trukusiame renginyje buvo pristatytos įvairios chorinės muzikos struktūros, garso išgavimo būdai, mokymo modeliai, dirigavimo ir komponavimo technikos, paskaitos, seminarai bei prezentacijos.

Vienas iš pagrindinių simpoziumo akcentų – paskaitos. Kas dieną čia vykdavo apie 14 paskaitų. Nuo ryto iki pietų dalyviai galėjo rinktis, kurias jiems aktualias paskaitas aplankyti. Lektoriai iš viso pasaulio ir temos nuo renesanso polifoninės muzikos iki garsų tapymo spalvomis, nuo repeticijos organizavimo iki dainavimo fiziologinių ir psichologinių veiksnių. Paskaitų ir lektorių įvairovė sunkiai leido pasirinkti tam tikras paskaitas, norėjosi aplankyti visas ir visą gautą informaciją užfiksuoti galvoje. Šalia šių paskaitų taip pat vyko ir meistriškumo kursai, skirti dirigentams – kursus apie vaikų chorus ir jų specifiką vedė Elisenda Carrasco, muziką nuo baroko iki romantizmo analizavo Helmuth Rilling, Pietų Amerikos gospel, liaudies ir afrikos muziką atliko Rollo Dilworth, o į XX amžiaus muziką gilinosi Simon Halsey.

Be visų paskaitų ir meistriškumo kursų, dalyviai turėjo galimybę registruotis trumpiems savo paruoštų temų, kūrinių, ar organizacijų pristatymams. Didžioji dalis šių prezentacijų buvo apie naujus kompozitorių bei leidyklų išleistus kūrinius ir repertuaro naujoves. Šie pristatymai taip pat įprasmino chorinės muzikos parodą, vykusią viso renginio metu – 38 stendai nuo muzikos leidybos, festivalių iki chorinių institucijų ir chorinės muzikos inovacinių idėjų. Didžioji dalis šių stendų – natų leidyklos, pristatančios tiek naują, tiek klasikinį chorinės muzikos repertuarą įvairioms chorų sudėtims.

Pasaulio chorinės muzikos simpoziumas, Palau de la Musica Catalana

Ieva:


Po Barselonos visų – ir mano, ir Silvijos, ir Kristijono – galvos ūžė. Per savaitę išgirdome nei daug, nei mažai – apie 30 (!!!) pasaulinio lyginio chorų, po 30-50 min. trukmės kiekvieno programos. Sunkiai nusakomas jausmas gyvai girdėti tokius kolektyvus kaip Pretorijos universiteto iš Pietų Afrikos respublikos „Tuks Camerata“, „New Dublin Voices“, Pietų Korėjos Ansan miesto chorą – ne kartą pasikalbėjome, kaip norėtume, kad tai girdėtų daugiau Lietuvos chorvedžių. Trijų valandų trukmės koncertai, kuriuose akys laksto po sceną (90 procentų chorų programas atliko nenustygdami vietoje – kiekvienam kūriniui keisdami stovėjimą, papildydami judesiais, vaikščiodami per visą salę, ieškodami vis kitokio skambėjimo ir bandydami pabrėžti vis kitas savo muzikos savybes), o širdis lipa lauk (iš 30 kolektyvų su natomis dainavo du ar trys – visi kiti atliko sudėtingiausias programas mintinai, akimis įsikirtę į dirigentą ir visiškai prikaustydami publiką)… Girdėjome chorus iš visų kontinentų, muziką nesuskaičiuojama daugybe kalbų, matėme, kaip atrodo choras, scenoje žaidžiantis kamuoliukais arba šaudantis popierinius konfeti (nesiginčysiu, kad lazda kai kur perlenkta ), supratome, kad rengtis vienodai nebemadinga (didžioji dalis chorų vilkėjo ne vienodus, bet dviejų-trijų variacijų derančius rūbus) ir geriausių pasaulio chorų dirigentai nebemato prasmės patys su kamertonais duoti tono (dauguma šį malonumą patiki choristams arba kišenėje turi pučiamus kamertonus) ir kad chorų vadybininkai visame pasaulyje dirba su meile, bet iki nukritimo Kitas simpoziumas po trejų metų planuojamas Naujojoje Zelandijoje – planuojamės maršrutą ir kviečiame važiuoti kartu. Šį kartą mums visiems trims išvažiuoti padėjo Lietuvos kultūros taryba, kurios konkursine tvarka finansuojamos stipendijos atviros bet kokio amžiaus kultūros ir meno kūrėjams!

Silvijos, Ievos ir Kristijono vizitą Lione ir Barselonoje iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos kultūros ministerija.

‎‎

Parašykite komentarą