Lietuvos chorinio gyvenimo apžvalga. 2019 metų sausis – kovas

 

‎Prof. Viktoras Masevičius

 

 

Pavasaris yr, šilumos nėr. Bent Lietuvoje. Gal todėl eilė chorų, ieškodami šilumos, patraukė į pietus. Dar sausį Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio, dalyvavo 35-ame tarptautiniame Kanarų salų muzikos festivalyje, kur su didžiuliu pasisekimu atliko G.Verdi ,,Requiem“. Dirigavo Karel Mark Chichon. VU ,,Virgo“ kovo 11-tą sutiko Prancūzijoje; ,,Liepaitės“, ,,Aidija“ apsilankė Izraelyje; čia vyksta plačiausias iki šiolei Lietuvos kultūros pristatymas, lydimas kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko; į konkursą Graikijoje ruošiasi Klaipėdos moterų choras ,,Dangė“.


Lietuvoje pirmąjį metų ketvirtį, kaip ir kiekvienais metais, įvyko nemažai chorinių renginių. Svarbios kraštui istorinės datos (Sausio 13-ta, Vasario 16-ta, Kovo 11–ta) retai apsieina be choro muzikos. Tiesa, oficialiose švenčių programose (ypač didžiuosiuose miestuose) atsiranda vis mažiau vietos choriniams koncertams, nes kaip sakė Vaclovas Augustinas, ,,chorinė muzika – elitinis menas“, taigi ne kiekvienai ausiai priimtinas ir suprantamas. Banalesnė muzika, įvairios jaunimo grupės dėl daugumos klausytojų bendrojo muzikinio išsilavinimo stokos apeliuoja į žymiai platesnę klausytojų auditoriją. Visgi, chorinė muzika turi savo klausytoją. Tai ir vyresni žmonės, šeimos nariai, kurių bent vienas dainuoja chore, tėveliai ir seneliai, kurių vaikai ir anūkai dainuoja atkaklių chorvedžių suburtuose kolektyvuose, pagaliau, visi, kam dainavimas – Dievo dovana.


Šiame straipsnyje mėginsiu apžvelgti kai kuriuos, mano galva, išsiskiriančius ir todėl ryškesnius chorinius koncertus ir renginius, įvykusius sausio – kovo mėnesiais.

Vilniaus Arkikatedroje Sausio 13-tą – Laisvės gynėjų dienai skirtame koncerte – sakralinės muzikos ir susikaupimo valandos metu dainavo Lietuvos dailės muziejaus vyrų choras ,,Varpas“, vadovaujamas Jurijaus Kalco, vargonavo Renata Marcinkutė Lesieur. Koncerte skambėjo G.Purlio Mišios šv. Juozapui (aranž. J. Kalco), J.Naujalio ,,Jaunimo giesmė“ (aranž. J.Kalco), ,,Eina garsas nuo rubežiaus“ (aranž. R.Misiukevičiaus), J.Naujalio – J. Juzeliūno ,,Lietuva brangi“ (aranž. A.Krogerto), B.Gorbulskio, Ch. Gounod, E.Elgar, L.Cherubini, C.Franck, L.Delibes, J.F.Burgmiuler kūriniai. Pastarojo ,,Ave Maria“, C. Franck ,,Panis angelicus“, J.Naujalio ,,Eina garsas nuo rubežiaus“ – labiausiai ,,užkabino“. Publika atsistojus plojo jau seniai koncertuose girdėtai J.Naujalio – J. Juzeliūno „Lietuva brangi“, kurią choras atliko meistriškai. Patiko minkštas, išdainuotas choro garsas. Dėl įgarsinimo problemų koncerte pasigedau muzikologo Vaclovo Juodpusio, kuris vedė koncertą, girdimumo.


Prasmingą Laisvės gynėjų dienos paminėjimą ,,Vardan Lietuvos“ Kaune surengė choras ,,Varpelis“, vadovaujamas Ksavero Plančiūno. Sausio 13 dieną kolektyvas Įgulos bažnyčioje atliko vieną gražiausių Leonardo Bersteino kūrinių –,, Čičesterio psalmes“ (dirigavo K.Plančiūnas).

Vasario 5 d. buvau pakviestas į Lietuvos muzikų sąjungos muzikos svetainę, kur buvo pristatytas Ritos Aleknaitės – Bieliauskienės ir LRT komandos filmas apie iškilųjį mūsų chorų dirigentą Lionginą Abarių – ,,Dainos galia. Chorų dirigentas Lionginas Abarius“. Šilto, jaukaus vakaro metu išgirdome ne tik prisiminimus, bet ir turėjome galimybę paklausyti puikaus Medardo Čoboto vardo trečio amžiaus universiteto vokalinio ansamblio ,,Ave musica“ (vad. R.Aleknaitė – Bieliauskienė) atliekamų dainų.


Nūnai Vilniuje atsilanko nemažai chorų iš svečių šalių. Jau nesistebim, kad atvažiuoja chorai iš Amerikos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Gruzijos, Indonezijos ar Singapūro, pagaliau, Japonijos. Didesnę nuostabą sukelia be ypatingų progų (pvz. Dainų šventė) atvykę rajonų chorai… ne operos spektaklio ar Valdovų rūmų pasižiūrėt, o – koncertuoti, t. y. vilniškei publikai save parodyti ir pristatyti. Tokį koncertą surengė Mažeikių ,,Draugystės“ choras, kuriam bene 40 metų vadovauja Ričardas Grušas. Jau šešis dešimtmečius skaičiuojantis choras iš Žemaitijos Vilniaus Arkikatedroje koncertuoti turėjo labai rimtą intenciją – nuo Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (1219) praėjo 800 metų. Kolektyvas sakralinės muzikos valandoje vasario 10 dieną atliko vertingą koncertinę – liturginę programą. Chorui talkino solistas baritonas Dainius Puišys ir vargonininkė Virginija Survilaitė. Vilniaus Žemaičių draugija, Mažeikių meras Antanas Genys chorui atsiuntė sveikinimus. Koncerte skambėjo K.Kavecko ,,O sacrum convivium“, ,,Dievo Motina Marija“, skirta Šiluvos šventovės 300 metų jubiliejui; kūrinys, kuriuo tarpukaryje Lietuvos radijas kas dieną pradėdavo savo programą – Jono Dambrausko ,,Malda už Tėvynę“, ,, Kyrie“ iš Antono Brucknerio mišių, ,,Sanctus“ iš Vytauto Klovos mišių (lietuviškai), kunigo ir kompozitoriaus iš JAV J. Chepard (lietuviškai – Čeponis) ,,Cantate Domino“, kompozitorių V.Bartulio, J.Haidno, L.Kohen, C.Francois, J. Revaux kūriniai. Apie pusę programos sudarė kūriniai a cappella. Virgilijaus Noreikos mokinys, solistas – baritonas Dainius Puišys, talkinęs chorui, minkštai ir jausmingai padainavo Kserkso ariją iš G.F.Hendelio operos ,,Kserksas“, G.Verdi ,,Ave Maria“. Atsiskleidė gražus dainininko tembras. Su choru D.Puišys įtaigiai padainavo C. Francko ,,Panis angelicus“. ,,Draugystės“ choras pasirodė kaip pajėgus tarp rajonų kolektyvas ir vietomis pastebėti intonaciniai bei ritminiai netikslumai, didelis noras dainuoti taip vadinamą ,,populiarią muziką“ chorui, ,,lengvąjį žanrą“ (o jis nelengvas atlikti) , – nesugadino bendro gero įspūdžio.


Vasario 9 d. tarptautiniame ,,Kaunas musica religiosa“ konkurse Raudondvario kultūros centro mišrus choras ,,Svajonė“ (vad. Renata Mišeikienė) laimėjo Grand Prix konkurso III vietos taurę. Tai įvykis Kauno rajonui.


Vasario 12 d. Klaipėdos koncertų salėje kūrybinės veiklos 25-mečiui koncertą ,,Jubiliejinės apeigos“ surengė choras ,,Aukuras“, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno. Amerikiečių muziką dirigavo svečias iš JAV Ina Spauling bei A. Vildžiūnas. Fortepijonu talkino Saulius Šiaučiulis bei instrumentų grupė.


Vasario 14 d. vyrų choras ,,Aidas“ Vilniaus karininkų ramovėje surengė skambų koncertą, kurį paskyrė savo vadovo, LMTA chorinio dirigavimo katedros profesoriaus Tado Šumsko kūrybinės veiklos 45-mečiui ir 65 metų jubiliejui (gimtadienis – vasario 16 -tą). Visada žavi šio kolektyvo atliekami kariniai maršai, patriotinės dainos.


Vasario 16 d. Kauno karininkų ramovė ir choras ,,Saluto“ (vad. Ramutė Štreimikytė) chorinės dainos gerbėjus pakvietė į Latvijos miškininkų choro (vad. Aivars Opinkans) ,,Silvicola“ ir mišraus choro ,,Saluto“ koncertą. Šis latvių choras išsiskiria savo darbo metodu – vokaliniai ansambliai dirba aštuoniuose skirtinguose Latvijos regionuose atskirai ir kartą per mėnesį susijungia į bendrą repeticiją, po kurios koncertuoja. Ši tendencija, atėjusi iš vakarų per bendrus kūrybinius projektus, palengva įgauna pagreitį ir Lietuvoje. Apie tai – vėliau.

Lietuva turi kuo didžiuotis, kuo pasidžiaugti. Jei Nepriklausomybę 1918 metais paskelbė vyrai (taip tada buvo įprasta), tai tautos kultūrinės savimonės, sąvasties įtvirtinimą ir išsaugojimą didele dalimi lėmė moterys. Apie tai rašė garsi išeivijos mokslininkė Marija Gimbutienė. Šiandien kultūros vyksmo lauke moterų dominantė ne tik nestebina, bet ir yra objektyvus visuomenės poreikis tokiai praktikai. Muzikos pasaulyje – tas pats. Ilgą laiką dirigento profesija buvo laikoma vyriška, jei iškilių choro vadovių Lietuvoje dar turėjom ir turim, tai simfonistė – Margarita Dvarionaitė buvo viena. Reikėjo Lietuvai tapti nepriklausoma, praeitų daug metų, kad šis proveržis visuomenės mentalitete įvyktų ir moterys – simfoninių orkestrų dirigentės – taptų norma, o ne išimtimi. Šiandien ir Giedrė Šlekytė, ir Nacionalinės premijos laureatė, Birmingemo orkestro vadovė Mirga Gražinytė Tyla garsina Lietuvos vardą muzikos pasaulyje. Vasario 16-tą dieną Birmingemo gyventojams Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga pateikė dovaną – M.K. Čiurlionio poemos ,,Jūra“ atlikimą. Birmingemo orkestrui tai buvo premjera.


Kovo 8 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko Virgilijaus Noreikos atminimo vakaras, kurį vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis. LMTA didžioji salė tą dieną buvo pilna daugiau vyresnio amžiaus Maestro talento gerbėjų. Primindamas V.Noreikos kūrybinį kelią, V.Gerulaitis išryškino ir jo patarimus būsimiems dainininkams, kaip antai: ,,geriausias vaistas dainininkui – patylėti“. O apie mokyklą kalbėjo: ,,Visa (dainavimo) mokykla – mėgdžioti Kiprą Petrauską“. Vakare dalyvavo ir prisiminimais dalijosi ir V.Noreikos žmona, teatro primabalerina Loreta Bartusevičiūtė, solinio dainavimo katedros vedėja Asta Kriščiūnaitė, V.Noreikos mokinys – solistas, tenoras ir LMTA docentas Algirdas Janutas. Jis taip apibūdino V.Noreiką: „Noreika – tai vandenynas. Geresnio Otelo (G.Verdžio opera ,,Otelo“) Tarybų Sąjungoje nebuvo. O ir jo mokiniai – S. Larinas, A.Markauskas, kiti – išsiskyrė ypatinga muzikavimo kokybe. V.Noreikos fenomenas – gebėjimas muzikuoti – melodeklamacija – net būnant be balso“. Vakare tarp klausytojų buvo ir LMTA rektorius Z.Ibelhauptas, senato pirmininkas L. Melnikas, muzikos fakulteto tarybos pirmininkas, V.Noreikos mokinys D.Puišys, maestro koncertmeisteriai P.Jaraminas, L.Giedraitytė. Video sveikinimą per didžiulį ekraną perdavė Jo mokinys Egdaras Montvydas. Renginio metu dainavo 4 solinio dainavimo katedros studentai. Pakerėjo Salomėja Petronytė (prof. A.Kriščiūnaitės klasė), autentiškai atlikusi a cappella lietuvių liaudies baladę ,,Oi ant kalno“ visą (bene aštuonis posmus). Po pirmosios renginio dalies buvo parodytas filmas apie V. Noreiką – ,,Briliantinis tenoras“. Garsiausio nūdienos Lietuvos tenoro Virgilijaus Noreikos atminimas buvo pagerbtas ir Babriškėse, Varėnos rajone.


Kovo 9 d. buvau pakviestas į jungtinio Lietuvos vaikų choro koncertą Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje. Suintrigavo ambicingas renginio pavadinimas – „5 dienos, pakeitusios Lietuvą“. Instinktyviai pagalvojau, ,,gerai apie save mano tas jungtinis Lietuvos vaikų choras“. O pasirodo, kad tai sąlygota koncerto scenarijaus. Pirmoje koncerto dalyje be Tautiškos giesmės (unisonu) skambėjo 5 kūriniai, kurių kiekvienas kaip ir simbolizavo svarbų Lietuvai įvykį. Koncertą vedė ir pasakojo apie vyksmą žavioji Edita Mildažytė:

1. ,,Rambynas“ (m.V.Augustino, ž.Vydūno), dirigavo Ramunė Valaitienė – 1898 m. birželio 23 d. ant Rambyno kalno pirmą kartą surengiama Joninių šventė; taip formavosi Dainų švenčių tradicija. 


2. ,,Vakar ir visados“ (m. G.Venislovo, ž. M.Martinaičio), dirigavo Ilona Alejūnienė – 1904 m. gegužės 7 d. panaikinamas lietuviškos spaudos draudimas. Iki to buvo paplitus knygnešystė.

‎ 
3. ,,Paukštelis“ (m. V.Miškinio, ž.V.Skripkos),  dirigavo Meilutė Girskienė – 1933 m.liepos 15 d. S.Darius ir S.Girėnas pakyla skrydžiui per Atlantą. 

4. ,,Tavo sieloje“ (m. L.Kairytės, ž. S. Gorodeckio), dirigavo Danguolė Gerdauskienė – 1941 m. birželio 14 d. prasideda masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą. 

5. ,,Aušra“ (m. Vytauto V.Barkausko), Dirigavo Vita Baužytė – 1989 m.rugpjūčio 23 d. 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų sustoja į Baltijos kelią. 


Pirma koncerto dalis vyko meninio ir emocinio išaugimo forma. Jei pirmieji kūriniai, sakykim taip, ,,nepavergė“ vaikų, o tuo pačiu ir gausiai prigužėjusių klausytojų, gal kiek kaustė atlikėjus pradžios baimė, tai jau V.Miškinio ,,Paukštelis“ – lyrinė, daininga minorinė daina, emocionali dirigentė – įtikino. Gražiai suskambo ir koncerto premjera – Linos Kairytės ,,Tavo sieloje“. Vaikai ir plastiška dirigentė atskleidė melodinį dainos pradą. Pirmos dalies koncerto kulminacija tapo Vitos Baužytės sudiriguota Vytauto V. Barkausko ,,Aušra“. Šis I dalies finalo kūrinys išsiskyrė originaliu plakatiškumu, choro judesiu. Tai maršas, ,,gerai sukalta“ tematinė daina, kurią dirigentei įprasminti visiškai pavyko.


Antroje dalyje – ,,Penkios dienos, pakeitusios pasaulį“ – skambėjo Bob Chilcoot to paties pavadinimo penkių dalių ciklas ,,Five Days That Changed the World“. Čia jungtiniam Lietuvos vaikų chorui talkino: Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vad. Jolanta Vyšniauskienė), Prienų ,,Žiburio“ gimnazijos mišrus choras (vad. Roma Ruočkienė), Vilniaus J.Tallat- Kelpšos konservatorijos mišrus choras (vad. Renata Gilienė), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademinis choras ,,Neris“ (vad. Tomas Lapinskas), mišrus choras ,,Sonoros“ (vad. Valerija Skapienė). Ciklo dalys: 1. 1455 m. kovo 29 d. – Gutenbergas išranda spaudos presą, 2.1834 m. rugpjūčio 1 d. – JAV panaikinama vergija, 3. 1903 m. gruodžio 14 d. – į orą pakyla motorinis brolių Raitų lėktuvas, 4. 1928 m. rugsėjo 28 d. – atrandamas penicilinas, 5. 1961 m. balandžio 12 d. – žmogus pirmą kartą pakyla į kosmosą. Pirma dalis –,, greita lapė luokteli per šunį“- puantilistinė, sinkopuota simbolizuojanti našumą, antroji – ,, baltas popieriaus lapas“, kuriame prezidento dekretas dėl vergijos panaikinimo – romantiška, viltinga, daininga, choras linguoja. Greitas dalis keičia lėtos… Kūrinio mintis – kaip daug gali žmogus ir kaip tai keičia pasaulį. Dirigavo Valerija Skapienė, jungtinio Lietuvos vaikų choro įkūrėja. Ir nors repeticijų nebuvo daug (tai pajutau iš talkininkų chorų ansamblio ,,susvyravimo“ atskirose vietose), dirigentė valios ir emocionalumo jėga pasiekė gražų rezultatą.


Koncerto dalyviais buvo 238 vaikai (berniukų gal dešimt) iš 25 Lietuvos miestų ir miestelių ir talkininkai – iš viso apie 350 atlikėjų.


Kovo 11 d. apsilankiau Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečių (Bernardinų) bažnyčioje, kur po šv. Mišių 17 val. įvyko Šiaulių valstybinio choro ,,Polifonija“ (meno vadovas Tomas Ambrozaitis) koncertas, pavadintas ,,Motetų vėriniu“ir skirtas kompozitoriaus ir chorų dirigento Juozo Naujalio gimimo 150-osioms metinėms. Viešosios įstaigos ,,Iš arti“ ir kompozitorės Zitos Bružaitės sumanymu, devyniems kompozitoriams, gyvenantiems Lietuvoje ir užsienyje, buvo pasiūlyta sukurti motetus Velykų liturginiam laikotarpiui ir tokia forma prisiminti ir pagerbti kompozitoriaus J. Naujalio sakralią muziką. Į šį kvietimą atsiliepė V.Miškinis, J.Baltramiejūnaitė, D.Čemerytė, G.Pauliukevičiūtė, A.Remesa, A.Martinaitis, D. Kairaitytė, D.Zakaras ir Vaida Striaupaitė – Beinarienė. 


Koncertą choras pradėjo Tautine giesme. Ją, kaip ir kitus kūrinius dirigavo dr. Linas Balandis. Greitu tempu, kone ,,alla breve“. Man, prisipažinsiu, per savo gyvenimą dar neteko girdėti tokios himno traktuotės. Iškilmingumą suteikė tik po tautos himno sekusi Zitos Bružaitės išplėstinė J. Naujalio dainos ,,Lietuva brangi“ aranžuotė 4-iems trombonams. Ją girdėjome nuo viškų. Kitas kūrinys – J.Naujalio motetas ,,Omnes amici meus“ vėlgi man pasirodė per greitas. Dirigentas varo, ,,šparina pirmyn“ ir motetas netenka sakralumo. V.Miškinio šešiabalsis motetas „Seniores populi“ buvo gražiai atliktas, jame derinama kompozitoriui būdingas choralinis skambėjimas su imitacinės polifonijos elementais. Klausantis J.Baltramiejūnaitės moteto ,,Caligaverunt“, kirbėjo mintis, ar ne per daug ,,dirigentas dirba“ – daug papildomų, stimuliuojančių chorą judesių. Jaudinasi? – Gal… Kitas, šiuo kart Dianos Čemerytės, motetas vyrų chorui ,,Tristis anima mea“ (liūdi mano siela), žinant to paties pavadinimo J.Naujalio moteto grožį, aiškumą ir paprastumą, mano manymu, iškrito iš koncerto konteksto. Ir nežinau, kas čia kaltas – choro vyrų grupė, kuriai atlikti tokį kūrinį per sunku, dirigentas, neatradęs ,,rakto į jį“, ar kompozitorė, ,,perspaudus savo fantazijas“. Greičiausia – visi. Man šis kūrinys pasirodė eksperimentu.


Koncertui įpusėjus, kolektyvas skambėjo vis geriau ir įtaigiau. Giedrės Pauliukevičiūtės motetas ,,Amicus meus“ (Amicus meus osculi me tradidit signo – liet. – ,,Ženklas, kuriuo mano draugas mane išdavė, buvo bučinys…“) – vykęs kūrinys. Autorei tikrai pavyko įprasminti garsų kalba tekste slypinčias mintis, į pagrindinę kūrinio temą įvedant J.Naujalio moteto intonacinius motyvus. ,,Ypač svarbus tercijos intervalas, kaip dualumo simbolio atspindys“ (G.Pauliukevičiūtė). Motetas – talentingai dainingas, jo graži melodija.


Su Alvido Remesos kūryba pirmąkart susitikau prieš daugelį metų – mano vadovaujamas Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis merginų choras tąkart ,,palydėjo į gyvenimą“ daugiabalsę, technišką, greito charakterio ir ritmiškai užangažuotą giesmę ,,Ave Maris Stella“. Šįkart išgirdome jo himną ,,Vexilla Regis“ (liet.- Karaliaus vėliava). Krikščionybės kontekste Karalius traktuojamas kaip Kristus, o krikščioniškoji vėliava, garbės simbolis – kryžius. Kryžiaus pergalę prieš mirtį ir nuodėmę kompozitoriui atskleisti pavyko puikiai, išvystant formą, o ,,Polifonijos“ vyrų grupei – skambiai sugiedant.


Algirdo Martinaičio motetas ,,Ecce vidimus“ pasižymi žingsnio melodika sekundos intervalu, o kontrapunkte – asketiška kvintų – kvartų harmonija. Talentingas meistro darbas. Dalios Kairaitytės motetas ,,In monte olivetti“- emocionalus, paveikus kūrinys su išvystyta forma, savitu autorės braižu. Kita vertus, čia užčiuopiau intonacinių netikslumų. Donato Zakaro kūrinys ,,Judas Mercator“ – pavyzdys, kaip įmanoma minimaliomis priemonėmis gauti maksimalų rezultatą. Muzikinė faktūra – paprasta, homofoninė, primenanti J. Naujalį.


,,Motetų vėrinį“ užbaigė Vaidos Striaupaitės – Beinarienės ,,Vine mea“. Paprasta muzika, švelnus melodingumas, konsonansinės harmonijos – visa tai suponavo ramybės ir vilties būseną. O visą koncertą ,,įrėmino“ trombonų kvartetas, sugrojęs Zitos Bružaitės trombonams aranžuotą J. Naujalio preliudą vargonams.


Šį koncertą vertinu kaip dovaną, pagarbos ženklą patriarchui J.Naujaliui. Kita vertus, naujų kūrinių premjeros parodė, kad lietuvių kompozitoriai choriniame žanre palengva suka aiškesnių formų, skaidresnės muzikinės kalbos, paprastumo link. Ir atsitraukia nuo daugiabalsiškumo. Ar tik man taip atrodo?


Chorinės muzikos pavasario koncertų cikle Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 16 d. pasirodė Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinis choras ,,Gabija“, vadovaujamas Rasos Viskantaitės. 34 dainininkų (22 merginos, 12 vaikinų) kolektyvas padainavo 17- ka skirtingos stilistikos kūrinių. Koncertą vedė pati R.Viskantaitė, dirigavo ji ir chormeisterė – koncertmeisterė Salomėja Bečelytė Jurgutienė. ,,Gabijos“ choras nuo seno garsėja gražaus, minkšto vokalo kultūra. Dauguma kolektyvo atliktų kūrinių man patiko ir įtikino tikrumu. Ypač išskirčiau mažorinę pagal muziką ir minorinę pagal tekstą G.Kalino aranžuotą lietuvių liaudies dainą ,,Saulelė raudona“ (solistė – S. Bečelytė), kuri papirko nuoširdumu, šviesią E.Elgaro miniatiūrą „Ave verum“, labai gražią L.Kairytės išplėtotą posminę dzūkų krašto dainą ,,Oj girioj girioj“, Ievos Parnarauskaitės ,,Prie ramių vandenų“ (pagal 23 psalmę). Tai kamerinio pobūdžio, instrumentinę faktūrą primenantis elitinės muzikos kūrinys, turintis programinių vaizdų, labai mielai klausosi. Šiuos kūrinius dirigavo R. Viskantaitė. S. Bečelytė Jurgutienė dirigavo J.Naujalio ir Maironio ,,Man liūdna“, O. Gjeilo ,,Ubi caritas“ ir U.Sisask ,,Omnis una“. Jei ,,Man liūdna“ pasirodė kiek greitoko charakterio, greitos barkarolės tempe, tai ,,Omnis una“ kūrinyje judrus tempas pilnai pasiteisino, leisdamas išlaikyti tėkmę ir ištisinį vystymą. Šokinio charakterio Jose Ani Rincon ,,BULLERENGUE“ (kolumbietiškas ritmas) kūriniu ,,Gabija“ pademonstravo lankstumą ir galimybių ribas. Choras koncerto finalui parinko L. Vilkončiaus ,,Tokia esu“ ir G.Kuprevičiaus ,,Skriski skriski Lietuvėlėn“.


Kovo mėnesį buvo juntamas ženklus renginių, skirtų ruošti jaunuosius chorų dirigentus, pagyvėjimas. Antai, Kauno J.Gruodžio konservatorijoje įvyko chorvedžio Rapolo Vindašiaus vardo jaunųjų dirigentų konkursas, Vilniuje, kovo 15 -16 dienomis Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje – tarptautinis Jono Aleksos jaunųjų dirigentų konkursas, kuriame dvejose grupėse: A (iki 17 metų) ir B (nuo 17 metų) dalyvavo 38 dalyviai. Vertinimo komisija: Vaclovas Augustinas, Martynas Staškus, Roberts Liepinš (Latvija). A grupės konkursantams talkino Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovaujamas Romo Gražinio, B grupės konkursantams – Valstybinis choras ,,Vilnius“, vad. Artūras Dambrauskas. A grupės dalyvių pasirodymų neteko matyti, tačiau B grupę stebėjau. Į II turą atrinkti dalyviai turėjo diriguoti pirmame ture prie fortepijono diriguotą V.Augustino ,,Taikos dvasia“ ir vieną ištrauktą iš pateikto sąrašo ir repetuotą su choru išplėtotą E. Balsio dainų: ,,Laduta to“, ,,Oi teka bėga vakarinė žvaigždelė“ (moterų chorui), ,,Lek gervė“. Tikrai pasisekė tiems, kas neištraukė ,,Oi teka bėga…“. Mano supratimu, tai sunkiausias iš privalomų diriguoti kūrinių. Rezultatai: I vieta – Laurynas Kanevičius (mokytojas Raimondas Katinas), II vieta – Bernardas Sokolovas (mokytoja Eglė Ganusauskienė), II vieta – Laurynas Jakutis (mokytojas Jurijus Kalcas) – visi šie – čiurlioniukai. III vieta skirta Rygos Jazepo Medinio vidurinės muzikos mokyklos moksleivei Beatrise Vilde (mokytojas Roberts Liepinš). Sveikinimai!


LMTA jaunųjų vargonininkų choras, vadovaujamas Kastyčio Bariso, kovo 17-19 d. lankėsi Drezdene, kur dalyvavo ir koncertavo tarptautiniame Kantatų projekte.


Kovo 18-22 dienomis Vilniuje, LMTA bazėje, vyko žymaus latvių choro dirigento Maris Sirmais latvių chorinės muzikos interpretacijos kursai, kuriuose dalyvavo studentai, dainavo LMTA choras. Baigiamasis kursų koncertas įvyko Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Tokią studijų formą ypač palankiai vertina studentai – tai papildoma galimybė profesiniai tobulėti.


Kovo 22 d. buvau pakviestas į Šiaulių ,,Polifonijos“ choro 45-mečio koncertą Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje. Koncertą vedė pats choro įkūrėjas, vienas iš senosios muzikos populiarinimo Lietuvoje pradininkų Sigitas Vaičiulionis. Jis įdomiai papasakojo, kokia muzika tuomet skambėjo pilyse ir valdovų rūmuose, žemutinėje pilyje, Vilniaus muzikos kapeloje.
Pirmoje koncerto dalyje skambėjo lietuviškai ir itališkai madrigalai: Vaclovo Šamotuliečio ,,Būk pašlovintas žmogau“, Tomo Morli ,,Juokas kaip varpeliai“, T.Uilso ,,Mes buvome laimingi“, šokio charakterio Henri Perselio ,,Strazdas“ lietuviškai, J. Arkadelto ,,Gulbė“ itališkai, Luka Marenzio ,,Scaldave il Sol“ (Auksinis vidurdienio saulės spindulys), C.Monteverdi ,,Ecco mormoran l’ onde“ (Štai čiurlena upelis), A.Banquizzi ,,Protinga gyvūnų kalba“ – šuo, katė, gegutė ir pelėda – šokio chrakterio programinė muzika – 16 a. pabaigoje tapo madinga imituoti gyvūnų garsus. Antroje koncerto dalyje, kurią transliavo LRT, Šiaulių ,,Polifonija“ kartu su Šiaulių kameriniu orkestru ir solistais Asta Kriščiūnaite, Juozu Janušu, Pijum Kondrotu atliko Ditricho Buchstehudės kantatą „Viešpats su manimi“ ir W.A.Mozart’o Zalcburge 1774 m. sukurtą ,,Loreto juodosios Marijos litaniją“. Didžiausias meninis ir techninis krūvis atiteko sopranui Astai Kriščiūnaitei.
Viskas žaviai pavyko! Koncertą pabaigė garsioji W.A.Mozart’o ,,Ave verum“ (Sveikas kūne, gimęs iš Marijos Mergelės).


Kitą dieną, kovo 23-čią, vėl sugrįžau į Taikomosios dailės muziejaus koncertinę salę. Čia vyko Vilniaus ,,Ąžuolų klubo“ vyrų choro koncertas. Chorui, nuo pat jo įsikūrimo lygiai prieš 3 metus, vadovauja prof. Povilas Gylys. Kolektyve dainuoja 26 vyrai, buvę ,,Ąžuoliuko“ auklėtiniai. Į koncertą susirinko pilna klausytojų salė, jų tarpe chorvedžiai Petras Puošiūnas, Vytautas Miškinis, Saulius Liausa, Aurelija Andrejauskaitė, Viktoras Masevičius, keletas LMTA studentų. Koncertą vedė, komentavo pats P.Gylys. Choras dainavo a cappella ir tik koncerto pabaigoje Antonio Vivaldi ,,Gloria“ – su pritarimu (akompanavo Natalija Gedzevičienė). Savo pasirodymą vyrai pradėjo skambia Juozo Naujalio giesme ,,O beate Casimire“. Jaunosios kartos kompozitoriaus Modesto Jankūno „O salutaris Hostia“ didesnio įspūdžio nepadarė, pernelyg forsuota. Prieš mėnesį choras lankėsi Gardine, kur dalyvavo XVIII-ame liturginės muzikos konkurse. Konkurso organizatorių kolektyvas buvo priskirtas prie profesionalų ir laimėjo III vietą. Konkurse atliko Aleksandro Kastalskio (1856 – 1921) ,,Svete tichij“ (rami šviesa) ir išeivio iš Vilniaus, lenkų kompozitoriaus Romualdo Tvardovskio (1935) ,,Chvalite imia Gospodne“ (Garbinkite Viešpaties vardą). Pastarojo kūrinio atlikimas man labai patiko – realūs balsai, gera atrama, fugato, imitacijos, pagaliau, interpretacija. Kiek mažiau, mano galva, pavyko vyrams padainuoti J.Naujalio ,,Miškas ūžia“. Tai sunkus kūrinys, ypač tenorams, jie įsitempę, aukšta tesitūra ,,smaugia“ juos. Po Vytauto Miškinio proginės-tematinės dainos ,,Tu graži esi“ (apie Lietuvą) pagal scenarijų į sceną išėjo sveikintojai – LNKC direktorius Saulius Liausa, Vytautas Miškinis, Aurelija Andrejauskaitė. S.Liausa įteikė P.Gyliui ,,Aukso paukštę“ pagal nominaciją ,,Naujai susikūręs choras“, o V.Miškinis – kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko patvirtinimą bei perskaitė Sveikinimą ministerijos vardu. Įkvėpti tokių aukštų įvertinimų, vyrai puikiai padainavo ir interpretavo K.V.Banaičio ,,Valio pjovėjėliai“, J. Naujalio ,,Ant kalno karklai siūbavo“, J.Žilevičiaus ,,Vaikščiojau“. Finale skambėjusi A.Vivaldi (1678 – 1741) ,,Gloria in D Major“ dar esti ruošimo stadijoje ir suskambės per ,,Ąžuoliuko“ 60-mečio jubiliejų. Po koncerto maestro P.Gylį sveikinęs žinomas chorvedys Petras Puošiūnas pasakė: ,,Va čia tai vyrų choras“, matyt, turėdamas omeny balsų grožį ir skambumą. Ir iš tiesų – kito tokio stipraus vyrų choro dabar Lietuvoje neturim.


Trys mėnesiai vilčių ir trys mėnesiai darbo – yra daug. Kiek galima visko per tiek laiko sukurti !

Parašykite komentarą