Lietuvos chorų sąjungos atstovai išsakė savo rūpesčius LR Seimo kultūros komiteto nariams

Seimas-400

‎‎

 

2018 m. sausio 11 d. Lietuvos chorų sąjungos (LCHS) atstovų delegacija susitiko su LR Seimo Kultūros komiteto nariais: pirmininku Ramūnu Karbauskiu, Robertu Šarknicku, Vytautu Juozapaičiu, Raminta Popoviene, Gediminu Kirkilu, Stasiu Tumėnu ir Vytautu Kernagiu. LCHS delegaciją sudarė: LCHS prezidentė Rasa Gelgotienė, LNKC vadovas Saulius Liausa, LMA choro prezidentas Vilius Maslauskas, LMTA Senato narys ir chorinio dirigavimo katedros vedėjas Dainius Puišys, vyrų choro „Ąžuolas“ meno vadovas LMTA prof. Povilas Gylys, „Ąžuoliuko“ meno vadovas LMTA prof. Vytautas Miškinis,  Kauno chorų vadovas LMTA prof. Viktoras Masevičius, kompozitorius ir dirigentas Lionginas Abarius. Taip pat susitikime dalyvavo Kauno savivaldybės administracijos atstovė. 

 

Susitikimo dalyviams buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 22 d. LCHS prezidiumo kreipimasis (adresuotas savivaldybėms, universitetams, Kultūros ministerijai, LR Seimui ir LR Prezidentei) dėl paramos meno mėgėjų kolektyvams, kuriame sakoma: „[…] daugelio Lietuvos savivaldybių praktikoje liko neišspręstas vienas svarbiausių meno mėgėjų kolektyvams paramos klausimas – šių kolektyvų vadovai už įdėtą darbą negauna jiems priklausančio atlyginimo. Pagerėjo padėtis Vilniuje […], tačiau nenumatytas joks apmokėjimas už darbą III ir IV kategorijos mėgėjų meno kolektyvų vadovams, nors jie pastoviai dirba, parengia programas, šie kolektyvai dalyvauja Dainų šventėse. Be to chorams, kurie pagrindinai atlieka daugiabalsius kūrinius būtinas antras – chormeisterio apmokamas etatas. […] Kai kurių savivaldybių […] požiūris į šią meno sritį – tai ne tik įstatymų nesilaikymas ir gyventojų kūrybinės raiškos ignoravimas, bet ir trukdis, neleidžiantis spręsti gyventojų užimtumo, socialinės ir kultūrinės aplinkos gerinimo klausimus. […] Mėgėjų menas, jo dalyvių saviraiška yra viena iš pagrindinių sąlygų kuriant „Laimės ekonomikos“ aplinką Lietuvoje. […] Daugelio miestų meno mėgėjai ne kartą šiuo reikalu kreipėsi į savivaldybių merus, savivaldybių tarybas ir kitas LR organizacijas, pateikė atitinkamus dokumentus apie savo veikimą, tačiau kolektyvų finansavimo klausimai liko įšaldyti. 2018 metais Lietuva švęs Valstybės atkūrimo 100-metį, organizuosime ir Lietuvos Dainų šventę. Absoliuti dauguma meno mėgėjų užpildys Dainų švenčių tribūnas, jie ruošis ir dalyvaus Lietuvos visuomenės renginiuose. Todėl šiandien kreipiamės į Lietuvos Respublikos vadovus, visus atsakingus asmenis, prašydami kuo skubiau spręsti aukščiau išdėstytą problemą. […]“

 

Susitikimo iniciatorius V. Maslauskas tarė įžanginį žodį: „Ne iš gero gyvenimo trukdome… Kai Jungtinėje karalystėje ruošiantis antram pasauliniam karui V. Čerčilis, kalbėdamas su ministrais, klausė, kur gauti pinigų, kažkas atsakė, kad reikia atimti iš kultūros. Tada V. Čerčilis atšovė: „O ką tada ginsime?““ 

S. Liausa  išreiškė susirūpinimą dėl 100-mečio Dainų šventės finansavimo: 40 000 dalyvių šventei, 14-kai renginių skirta tik 2,5 mln. eurų (Latvijoje Dainų šventei skirta 5,8 mln. eurų ir kolektyvų pristatymą į šventę finansuoja savivaldybės). Nepavyksta galutinai susitarti dėl žadėtų papildomų 0,5 mln. eurų: S. Liausos tvirtinimu priekaištai dėl neva nedetalios šventės sąmatos yra nepagrįsti, sąmata tikslinta penketą kartų ir išsamiai atsakyta į visus kilusius klausimus dėl šventės organizavimo išlaidų. Taip pat LLKC vadovas atkreipė dėmesį į prastėjančią meno mėgėjų padėtį regionuose. Jo nuomone, Kultūros taryba turėtų dirbti ir kituose miestuose, ne tik Vilniuje, nes regionų mąstymas skirtingas. S. Liausa yra šokiruotas tuo, kaip šiemet Kultūros taryba paskirstė finansinę paramą – didžiausios sumos skirtos šiuolaikiniam šokiui. 

R. Gelgotienė teigė, kad norinčių dainuoti choruose žmonių skaičius didėja. Chorai svarbūs savo edukacine, socialine funkcija, todėl būtina jiems skirti daugiau dėmesio, remti finansiškai. O iš Kultūros tarybos LCHS negavo nė cento. LCHS prezidentė skundėsi savivaldybių administracijų abejingumu ir vangumu sprendžiant aktualius chorams klausimus: „Merai manęs neįsileidžia,“ – sakė R. Gelgotienė: „vienintelė savivaldybė, su kuria galima susikalbėti, yra Klaipėdos“. Kaip LMTA dėstytoja, R. Gelgotienė tvirtino, kad chorinio dirigavimo specialybės studentai myli savo profesiją ir nori dirbti, bet, atrodo, lyg valstybei jų nereiktų (net ir regionuose neskiriami etatai arba siūlomas labai mažas atlyginimas).

Į R. Gelgotienės priekaištus posėdyje dalyvavusi Kauno savivaldybės administracijos atstovė patikino, kad Kaunas yra skyręs 100 tūkst. eurų meno mėgėjų veiklai ir finansavimą 13-kai chorų vadovų.

V. Miškinis, kalbėdamas apie regionų politiką, atkreipė dėmesį, kad praėjusiai Dainų šventei Klaipėdoje nebuvo skirta nė cento. (O pvz. Klaipėdos šiuolaikiniam šokiui – beveik 200 tūkst. eurų, Kauno „Aurai“ tik už 2 projektus – 30 tūkst. eurų.) Savo kalboje V. Miškinis paminėjo buvusio kultūros  viceministro, šokio kritiko ir kultūros vadybininko Audronio Imbraso, tarpininkavusio šiems projektams, pavardę. V. Miškinis teigė, kad dirbti su mėgėjais atlikėjais yra dar sudėtingiau nei su profesionalais, todėl tie profesionalūs chorvedžiai, kurie skiria savo laiką ir energiją darbui su mėgėjais, neturi būti nuvertinti. „Kodėl Lietuvoje yra tokia problema? Ar tai mentaliteto klausimas?“ – klausė V. Miškinis.

Taip pat profesorius pasigedo lėšų visų žanrų specialistų kvalifikacijai kelti.

R. Karbauskis užtikrino, kad savivaldybės šiemet lėšų gavo daugiau, taigi savivaldybėse tiesiog trūksta suvokimo. Tuo jis įsitikino, kreipęsis į savivaldybes po I-ojo posėdžio dėl LCHS iškeltų klausimų 2017 m. birželį ir reakcijos sulaukęs tik iš Vilniaus. R. Karbauskis patikino, kad jei Dainų šventės sąmata yra patikslinta ir detalizuota, žadėti 0,5 mln. eurų tikrai pasieks Dainų šventės rengėjus. Taip pat jis išreiškė nepasitikėjimą Kultūros tarybos darbu.

V. Juozapaitis taip pat su apgailestavimu paminėjo buvusio viceministro Audronio Imbraso vardą: „Dabar skiname to žmogaus veiklos derlių… Vis tiktai visi šie klausimai turėtų būti adresuojami Kultūros ministrei“. Apgailestavo, kad naujojoje Kultūros tarybos sudėtyje nėra nė vieno muzikos atstovo. 

R. Popovienė paragino kuo greičiau visą aktualią informaciją pateikti regionų savivaldybėms, kurios jau pradeda formuoti biudžetus. S. Tumėnas pritarė, kad reikia rengti susitikimus su savivaldybių merais.

P. Gylys kalbėjo apie jaunų gabių chorvedžių emigraciją ir chorvedžių darbo apmokėjimo problemas. „Neleiskime dainai nutilti! O tai gresia…“ – sakė jis.

‎‎‎

V. Masevičius pateikė Kauno chorų vadovų apmokėjimo statistiką: 40% vadovų (10 iš 25) negauna jokio atlyginimo iš jokių institucijų. Tai „Saluto“, „Leliumai“, „Margiris“, „Vivere Cantus“ ir kiti. Nesuprantama padėtis universitetuose – LSMU, KTU išlaiko savo chorus, VDU – ne.

 

V. Juozapaitis pritarė, kad universitetų jungimosi procese būtina pasirūpinti ir meno kolektyvais, pvz. LEU „Ave vita “ ir kitais.

 

L. Abarius į susirinkusiuosius kreipėsi atsistojęs: “ Gerbiamieji, brangieji, kodėl man šis laikas primena 23-iuosius metus, kai buvo rengiamasi I-ajai Dainų šventei ir buvo prašoma klebonų (dauguma chorų buvo bažnytiniai), kad šie mokėtų chorų vadovams?!“ L. Abarius išreiškė nepasitenkinimą projektiniu chorų finansavimu: „Jei žmogus kas dieną dirba tą darbą, tai kokio projekto jam reikia? Jis turi gauti algą, o ne stipendiją, kaip kokią išmaldą.“

D. Puišys sugrįžo prie valstybės požiūrio į darbo vietų kūrimą jauniesiems choro dirigentams: „Vienam dirigentui parengti valstybė išleidžia 5 300 eurų per metus. Po aukštosios mokyklos baigimo jaunas specialistas išmetamas į gatvę – jam negalime pasiūlyti nė vidutinio atlyginimo, nors specialistų poreikis yra. Jei savivaldybės nesteigs etatų chorvedžiams, po kelių metų mums nebebus apie ką kalbėti…“

 

Robertas Šarknickas padėkojo chorų dirigentams už darbus Punske ir Seinuose ir paprašė atsiųsti konkrečią informaciją apie chorvedžių problemas regionuose. Jis pažadėjo nuvykęs į regionų savivaldybes apie tai kalbėtis su jų administracijomis.

V. Maslauskas padėkojo Kultūros komiteto nariams už priėmimą.

 

R. Karbauskis palinkėjo sėkmės ruošiantis 100-mečio Dainų šventei.

 

Komentarai ( 1 ):

Parašykite komentarą