Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pačią įstabiausią lietuviškos operos kelionę – kompozitoriaus Eduardo Balsio „Kelionę į Tilžę“

 

 

Vienintelę šiemet gimimo šimtmetį švenčiančio kompozitoriaus E. Balsio operą naujam sceniniam gyvenimui prikelė režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė ir choreografė Edita Stundytė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui dirigavo pastatymo muzikos vadovas, teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Scenovaizdį pamario kaimo ir panemunės, siaučiančios gamtos stichijos peizažais praturtino vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. 

Opera pranoko lūkesčius

Premjeroje apsilankė E. Balsio dukra Dalia ir sūnus Audrius, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, operos muzikinę medžiagą redagavęs kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis, muzikologė Daiva Kšanienė ir dirigentas Kazys Kšanas ir kt.

„Esu dėkinga kiekvienam iš daugiau nei pusantro šimto žmonių, prisidėjusių prie šio veikalo atgimimo“, – džiaugėsi premjera kompozitoriaus dukra prof. D. Balsytė.

„Man, turėjusiam garbės prisiliesti prie operos „Kelionė į Tilžę“ redakcijos, sunku kalbėti apie pastatymo vertę anksčiau, nei ją įvertins kritikai. Visgi savo nuomonę pasakysiu: tai neabejotinas muzikinis įvykis, kuriame derėjo vokalo kultūra, sodrus simfoninis skambesys, darnus choro akordas, stilinga, metafizišką atmosferą kurianti scenografija bei kostiumai, vaizdo grafika, šokio piešinys ir žinoma, tiksli, intelektuali ir dinamiška režisūra. Kūrinys sudėtingas, tačiau statytojai puikiai įvykdė savo misiją. Tai liudijo pilnutėlės salės ovacijos po spektaklio. Atskiras pagarbos žodis Muzikinio teatro vadovybei, radusiai pagrįstų argumentų tokiai teatro krypčiai. Dabar galiu drąsiai sakyti – Lietuvoje yra du lygiaverčiai operos teatrai“, – tvirtino E. Balsio mokinys, kompozitorius G. Kuprevičius.

Profesorė Daiva Kšanienė E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pavadino ypatingos reikšmės įvykiu. Šio pastatymo, kaip ir kitų pastarųjų metų teatro darbų, meninis lygis liudija naują, profesionalią, aukštus meninius kriterijus atliepiančią kryptį. „Operos premjera pranoko lūkesčius. Jos laukiant, smalsumo ir gal net truputį nerimo kėlė klausimas, kaip režisierius G. Padegimas šią operą atskleis scenoje. Juk joje nedaug aktyvaus veiksmo (net du paveikslai vyksta herojams plaukiant valtimi), maža masinių scenų; dominuoja gilus psichologizmas, visi jausmai, pergyvenimai, kančia, vidinė kova vyksta personažų viduje, jų sielose, širdyse. Nerimauta be reikalo. Mano nuomone, režisierius rado tinkamą raktą E. Balsio operos esmei. Sceninis veiksmas, atliepęs muzikos diktuojamas situacijas, plėtojosi nenuobodžiai, neliko veikale užprogramuoto statiškumo“, – negailėjo gerų žodžių D. Kšanienė.

Atgimė unikalus kūrinys

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė akcentuoja, kad atgimstanti E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ – svarbus įvykis ne tik Muzikinio teatro gerbėjams, pamariui, bet ir visai Lietuvai. Juk tai ilgiausiai brandintas E. Balsio kūrinys, kuriam jis panaudojo visą sukauptą patirtį. Jis, prikeltas po beveik 40 metų tylos, tapo kulminaciniu jubiliejinių E. Balsio metų renginiu“, – akcentuoja L.Vilimienė.

„Gili žmogiškų santykių drama – tai, kas kiekvienam žmogui paliečia širdį, nesvarbu, kokia kalba būtų kalbama“, – apie kūrinį jautriai atsiliepia režisierius Gytis Padegimas, neslepiantis siekio pristatyti E. Balsio operą kaip lygiavertę lietuvių operos aukso fondo kūriniams – Vytauto Klovos „Pilėnams“, Jurgio Karnavičiaus „Gražinai“. Tam pasitelktas gausus būrys profesionalų – rašytojo Hermano Zudermano aprašytą istoriją operos scenoje atkūrė maždaug 140 atlikėjų.

Pirmojoje premjeroje Indrės partiją ypač įtaigiai atliko Agnė Stančikaitė, Anso – Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Gabrielė Kuzmickaitė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas, kaimynės Anės – Aurelija Dovydaitienė, Dainininkės – Dalia Kužmarskytė. Sekmadienio vakarą Indrės partiją perėmė pajūrio scenos perlu vadinamas sopranas Rita Petrauskaitė. Ansu tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro tenoras Mindaugas Zimkus, Buše – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, Anės –Dalia Kužmarskytė, Jakštaičio – Artūras Kozlovskis, Dainininkės, atliekančios garsiąją dainą „Žuvėdra, žuvėdra“ – Jadvyga Grikšienė.

 

 

Parašykite komentarą