Klaipėdos choras „Cantare“ koncertavo prie šimtmečio laužo – vieno iš 492-jų, nušvietusių Baltijos pajūrį

Šeštadienį Baltijos jūros valstybių pajūrį nušvietė laužų grandinė. Tai tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“ iniciatyva, prie kurios šiemet prisijungė ir Lietuva. Likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius buvo įžiebti simboliniai draugystės ir vienybės  šimtmečio laužai.

Organizatorių teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įžiebtų laužų buvo skirti šalies valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir jos sėkmės istoriją kūrusiems herojams, kurie išsaugojo valstybingumo tradicijas, ir tiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Tarptautinio projekto metu skirtingose Baltijos pajūrio vietose – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje bei Švedijoje – iš viso buvo įžiebti net 492 laužai.

Lietuvoje renginys sulaukė didelio populiarumo – pasigrožėti nekasdieniais vaizdais, paklausyti koncerto ir pabūti tarp bendraminčių į Klaipėdos, Palangos ir Neringos paplūdimius atėjo daug gražaus jaunimo, šeimų su vaikais ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie kartu šoko, dainavo, klausėsi chorų ir vietos meno kolektyvų atliekamų kūrinių, dalinosi šventės įspūdžiais.

Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai susirinko prie pirmosios Melnragės ir Girulių paplūdimių gelbėjimo stočių. Šventės dalyvių gerą nuotaiką kurstė ir savo pasirodymus žmonėms dovanojo įvairūs uostamiesčio meno kolektyvai – mišrus choras „Cantare“ (vad. Artūras Dambrauskas), šokių kolektyvai „Vėtra“ ir „Žilvinas“, folkloro ansambliai „Šeimyna“ ir „Žemaičių alkierius“ ir kt.

Palangos ir Šventosios bendruomenės, meno kolektyvai taip pat labai noriai ir entuziastingai prisijungė prie renginio – prie laužų skambėjo muzika, dainos, meno kolektyvai kvietė palangiškius ir kurorto svečius pašokti, sudalyvauti įvairiose atrakcijose ir žaidimuose.  

 

Palangos tiltas pasipuošė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis.

Šimtmečio laužai liepsnojo Nemirsetoje, ties Šaipių kaimu, Karklės kaime, ties Olandų kepurės skardžiu, Kukuliškiuose, paplūdimiuose ties Pervalka ir Preila, centriniame Nidos paplūdimyje, Rusnėje – iškyšulyje, kur Nemunas išsiskiria į Atmatą ir Skirvytę, Kintuose – prie Marių, prie Kapstato ežero (Endriejavas), prie Girkalių kultūros centro, Būtingės geomorfologiniame draustinyje.

Šimtmečio laužus įžiebė ir mūsų tautiečiai JAV – už Atlanto lietuvių, latvių ir estų bendruomenių pastangomis laužai sužibo 4 skirtingose vietose.

Tikimasi, jog šis projektas taps simboliniu į ateitį kviečiančiu atsigręžti įvykiu. Baltijos pakrantė visuomet buvo ne tik lietuvių tapatybės dalis, tačiau politinės, ekonominės ir asmeninės laisvės simbolis – Lietuvos vartai į pasaulį. Projektu tikimasi atkreipti dėmesį į pakrantės bei Baltijos jūros reikšmę šaliai bei jos išsaugojimą ateities kartoms.

Parašykite komentarą