Kaune įvyko Lietuvos chorų sąjungos suvažiavimas

2019 m. balandžio 6 dieną Kaune įvyko Lietuvos chorų sąjungos (LCHS) ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. 

Suvažiavimo dalyviams sugiedojus Lietuvos himną (dirigavo prof. Petras Bingelis), LCHS prezidentei Rasai Gelgotienei pasidžiaugus gausiai susirinkusiais LCHS nariais bei palinkėjus suvažiavimui konstruktyvaus darbo, bendru sutarimu buvo patvirtinti pirmininkaujantys – Alfonsas Vildžiūnas ir Arvydas Girdzijauskas. Išrinkta balsavimo komisija: Rita Kraucevičiūtė, Audronė Stpankevičiūtė, Jovita Kulakauskienė ir Jūratė Jurgelevičiūtė. Konstatuota, kad suvažiavime dalyvauja 66 LCHS nariai iš 96-ių, kuriems buvo išsiųsti kvietimai, t.y. dauguma. Paskelbta ir bendru sutarimu priimta dienotvarkė:

  1. LCHS įstatų tvirtinimas.
  2. LCHS prezidentės ir tarybos ataskaita
  3. Revizijos komisijos ataskaita
  4. Revizijos komisijos rinkimai
  5. LCHS tarybos rinkimai
  6. LCHS prezidento rinkimai
  7. Biudžeto pristatymas ir kiti klausimai

Bendru sutarimu priimtas reglamentas: prezidentės ir revizijos komisijos ataskaitoms – po 15 min.; klausimams – iki 1 min. pasisakymams – iki 3 min.

Pirmininkaujantiems priminus, kad LCHS įstatų projektas buvo svarstytas 2018 m. „Vasaros akademijoje“ (visi LCHS nariai naujai rengiamus įstatus yra gavę), pereita prie atskirų punktų svarstymo. Kristijonas Bartoševičius pasiūlė atsisakyti kvietimo į LCHS suvažiavimą paprastuoju paštu (13.2 punktas), nustatyti, kad „visi privalomi pranešimai būtų siunčiami el.paštu“, taip pat paskelbiant spaudoje.

Svarstant 7.2 punktą – dėl LCHS prezidento kadencijų – K.Bartoševičius pasiūlė įvesti 2 kandencijų ribojimą. Kastyčio Bariso nuomone „nereikia riboti, jei prezidentas gerai dirbo“. Audrius Valatkevičius teigė, kad „demokratinio atsinaujinimo procesas negali nevykti ir LCHS; negali vienas žmogus, net jei ir labai gerai dirba, eiti prezidento pareigas be galo“. Savo nuomonę išsakė Raimondas Katinas: „LCHS prezidento pareigos yra labai specifinės, reikalaujančios ypatingų sugebėjimų. Tai visuomeninės neapmokamos pareigos. Jei į LCHS žūrėsim formaliai, paversim ją kažkokia biurokratine įstaiga. “ Prof. Viktoras Masevičius pasiūlė kompromisą – įvesti 3 kadencijų apribojimą. Pirmininkaujantis A. Girdzijauskas pasiūlė balsuoti pirmiausia už kadencijų ribojimą, o po to – už maksimalų kadencijų skaičių. 

Suvažiavimas balsavo dėl kadencijų ribojimo: 27 – už ribojimą, 38 – prieš kadencijų ribojimą, 4 susilaikė. Taigi, 7.2 punktas liko nepakitęs: LCHS prezidento kadencijų skaičius nėra ribojamas.

Valerijos Skapienės siūlymas „LCHS garbės teismą“ (7.2 punktas) keisti į „etikos komisiją“ priimtas bendru sutarimu.

K. Bartoševičius pasiūlė trumpinti LCHS tarybos kadenciją nuo 4 iki 2 metų: „norint, kad LCHS būtų šviežia ir veikli, reikia atsinaujinimo, didesnės kaitos“. Balsavimas (20 – už, 46 – prieš, vienas susilaikė) atmetė šį pasiūlymą.

V. Skapienė keistu pavadino punktą, kuriame numatoma galimybė apmokėti prezidentui už jo darbą (6.1.7 punktas), ko anksčiau niekada nebuvo. A. Girdzijauskas paaiškino, kad šiuo metu apmokėjimo nėra, bet ateity, atsiradus geresniam finansavimui, atsiranda tokia galimybė. Vilius Maslauskas patikslino, kad pagal tipinius darbo teisės nuostatus asociacijos prezidento darbas turėtų būti apmokamas, bet kadangi lėšų tam nėra, tai ir rašoma „galima būtų mokėti“. Balsuota dėl 6.1.7. punkto redagavimo: 10 – keisti, 49 – nekeisti, 6 susilaikė. Taigi, įstatuose palikta galimybė mokėti LCHS prezidentui atlygį. 

Balsavimo dėl naujų LCHS įstatų su paskutiniaisiais pataisymais rezultatai tokie: už – 60, prieš – 2, susilaikė – 6. A. Girdzijauskas pasveikino suvažiavimo dalyvius su galiojančiais legitimiais įstatais.

LCHS prezidentė Rasa Gelgotienė, padėkojusi LCHS darbuotojams ir tarybai už bendrą darbą, pasidžiaugė didžiausiu savo kadencijos pasiekimu – gautą kūrybinės organizacijos statusą, nuo kurio priklauso LCHS finansavimas. R. Gelgotienė pateikė praėjusių ir šių metų numatomas išlaidas („Vasaros akademijai“ – 8000 eurų,  festivaliui „Berniukai prieš smurtą..“ – 3000 eurų, Vaikų chorų kūrybinei laboratorijai – 2000 eurų, Europa Cantat Junior Vilniuje – 2600 eurų, pagrindiniam „Juventus“ prizui – 1000 eurų, chorinės veiklos rėmimui – 1500 eurų, LCHS veiklos viešinimui – 300 eurų, LCHS 30-mečio atributikai – 750 eurų, LCHS tarybos narių kelionėms į LCHS posėdžius – 300 eurų, Europa Cantat asociacijos mokestis – 270 eurų, J. Naujalio chorų konkurso prizas geriausiam dirigentui – 1000 eurų).

Linas Balandis atkreipė dėmesį, kad finansavimas skiriamas tik LCHS tarybos narių organizuojamiems renginiams ir chorams, o kodėl ne kitiems chorams? R.Gelgotienė atsakė, kad projektą dėl finansavimo Kultūros tarybai reikėjo pateikti skubiai, kita vertus, tai buvo kolegialus visos LCHS tarybos darbas. Prof. Vytautas Miškinis replikavo: „ruoškite projektus ir pateikite Tarybai“. Kęstutis Jakeliūnas teigė, kad informacija apie LCHS vardu teikiamą renginių projektą Kultūros tarybai nebuvo iškomunikuota visiems Lietuvos chorvedžiams: „Kiek iš čia dalyvaujančių apie tai žinojo?“ – klausė K. Jakeliūnas. R.Gelgotienė patikino, kad informacija buvo skelbta naujienlaiškyje ir facebook-e 2019 m. vasario 14 d., bei pakvietė teikti paraiškas visus chorvedžius (LCHS-e yra sudaryta paraiškų vertinimo komisija) ir priminė, kad Taryba nutarė visiems chorams, dalyvaujantiems tarptautiniuose konkursuose, kompensuoti dalyvio mokestį (9 chorai tokią paramą jau gavo). K.Jakeliūno nuomone tokia informacija turi būti siunčiama laiškais, nes ne visi naujienlaiškį ir facebook-ą skaito. A. Girdzijausko mintis, kad turėtų būti apibrėžta informacijos skleidimo tvarka, nebuvo kaip nors pratęsta ir svarstoma.

‎‎

K.Jakeliūnas klausė, „ar LCHS prezidentė galėtų pasirūpinti visos Lietuvos chorvedžių atlyginimais, o ne tik Vilniaus“. R.Gelgotienė atsakė, kad būtent Vilniuje yra daugiausia chorvedžių, dirbančių be atlyginimo: „Judinom Vilniaus savivaldybę. Kreipėmės ir į Kauną, bet Kaunas neprisileidžia…“ Kovas dėl chorvedžių atlyginimų pakomentavo Vilius Maslauskas: „LR Seimo kultūros komitete svarstėme visos Lietuvos chorvedžių atlyginimų klausimą. Tai buvo pavesta savivaldybėms.“

Dėl LCHS prezidentės ataskaitos balsuota: pritarti – 59, nepritarti – 0, susilaikė 7. 

Revizijos komisijos (D. Puišys, V. Skapienė, L Zarankienė) ataskaitą perskaitė prof. Dainius Puišys ir, kadangi pažeidimų nerasta, kasa vedama tvarkingai, pasiūlė LCHS ūkinę-finasinę ataskaitą vertinti teigiamai. Balsuota vienbalsiai „už“.

Perėjus prie LCHS tarybos rinkimų, išankstinis kandidatų sąrašas buvo papildytas. Pasiūlyti papildomi kandidatai: R. Katinas, A. Vildžiūnas, R. Maleckaitė, A. Valatkevičius, V.Miškinis, A, Dambrauskas, K.Barisas, D. Puišys. R.Katinas išsakė abejones dėl A. Valatkevičiaus, kurio, anot jo, niekas nepažįsta (A. Valatkevičius – Vilniaus „Bel Canto“ vadybininkas, LCHS užsiregistravęs ir nario mokestį sumokėjęs suvažiavimo dieną). Jam pritarė A. Vildžiūnas: „Turi būti Tarybos  sprendimas dėl naujo nario“. V. Skapienė buvo kitos nuomonės: „Iki šiol LCHS nariu tapdavo kiekvienas, sumokėjęs 8 eurų mokestį, ir tą pačią dieną“. Jai pritarė D. Puišys: „negalima naujų įstatų taikyti šiandien“. V. Skapienė paragino kandidatus į LCHS tarybą prisistatyti. K.Bartoševičius akcentavo viešumą ir skaidrumą, kvietė balsuoti ne už geriausius dirigentus, o už atstovaujančius chorvedžių ir chorų interesus. Rasa Viskantaitė patikino, kad atstovautų visų interesus ir pritarė V. Miškiniui, kad reikia naujų žmonių Taryboje. 

 Dar kartą suskaičiavus dalyvaujančius, buvo išdalinti 63 biuleteniai. Išrinkta tokia LCHS tarybos sudėtis: Kristijonas Bartoševičius, Danguolė Beinarytė, Arvydas Girdzijauskas, Valerija Skapienė, Rasa Viskantaitė, Raimondas Katinas, Rasa Gelgotienė, Vytautas Miškinis, Alfonsas Vildžiūnas. Po prezidento rinkimų, prezidento pasirinkimu, į tarybą pateko Audronė Stepankevičiūtė, Regina Maleckaitė, Povilas Gylys ir Kastytis Barisas. 

Perėjus prie LCHS prezidento rinkimų (buvo pateikta vienintelė – R.Gelgotienės – paraiška LCHS prezidento pareigoms), Kristijonas Bartoševičius klausė: „Pastaruosius dvejus metus keliu klausimą dėl demokratijos! Ar galime rinkti iš vieno kandidato?… LCHS yra kryžkelėje, jei neatsiranda daugiau kandidatų. Manęs Registrų centre klausė: ar prezidentas yra ir LCHS tarybos pirmininkas? Siūlau rinkti du žmones – prezidento ir Tarybos pirmininko pareigoms.“ A. Girdzijauskas: „tai prieštarauja LCHS įstatams. Niekas neuždraudė teikti paraiškas, tiesiog neatsirado daugiau kandidatuojančių. Turime jausti dėkingumą žmonėms, kurie imasi šių visuomeninių pareigų. Balsuokime, kad būtume tikri, kad nenusižengiame daugumos valiai. Ar galime rinkti iš vieno kandidato?“ Balsavimo rezultatai: už – 38, prieš – 10, susilaikė – 7. 

Vienintelės kandidatės į LCHS prezidentės pareigas – R. Gelgotienės – buvo klausiama dėl susidariusios padėties VU „Gaudeamus“ chore ir VU tyrimo (paviešinto „Laisvės TV“ R. Miliūtės laidoje – red. past.). R. Gelgotienė atsakė, kad prieš dieną buvo nusiųstas prašymas su studentų parašais stabdyti tyrimą. A. Valatkevičius siūlė kol kas prezidentės nerinkti dėl etinių priežasčių, ir sulaukti VU tyrimo rezultatų. „Neskaniai skambėtų, jei spaudoje pasklistų žinia apie  neskaidrų „Gaudeamus“ choro finansų tvarkymą, “ – sakė jis. „VU tyrimas meta šešėlį ant visų Lietuvos chorų ir LCHS,“ – pritarė K. Bartoševičius. K. Barisas: „Nėra tokių chorų, kad keliautų į konkursus ir nerinktų pinigų!“ Balsas iš salės: „O kas nerenka?“

Grįžus prie balsavimo, dauguma buvo už tai, kad būtų renkama iš vienos kandidatės. LCHS prezidente vėl buvo išrinkta Rasa Gelgotienė.

Revizijos komisijos nariais buvo pasiūlyti: D. Puišys, A. Valatkevičius, V. Maslauskas, V. Simanavičius, L. Zarankienė. Išrinkti: D. Puišys, V. Maslauskas, L. Zarankienė.

 

Komentarai ( 1 ):

Parašykite komentarą