KALĖDŲ GIESMĖS SKAMBĖJO KARALIŠKOJE KROKUVOJE

 

Pirmąjį pilną Advento savaitgalį Kauno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios choras „Cantate Domino“ sutiko Krokuvoje. Buvusioje Abiejų Tautų Respublikos sostinėje vyko X Advento ir Kalėdų dainų festivalis-konkursas.

Choras konkursui pradėjo ruoštis iškart po vasaros atostogų. Buvo nuspręsta parengti praktiškai naują programą: tik vienas iš keturių kūrinių paliktas iš senojo repertuaro, o kiti trys – visiškai nauji. Dainininkai susidūrė ir su netikėtu iššūkiu – vienas iš kūrinių yra greito tempo ir atliekamas senąja anglų kalba, tad suvaldyti tekstą pasirodė nelengva.

Iš viso festivalyje dalyvavo 26 chorai, iš jų mišrių chorų kategorijoje – 11 chorų, atstovavusių 8 šalis (Europos ir Afrikos). Tad konkurencija laukė nemaža.

Kadangi konkurso laikas buvo skirtas šeštadienio rytą, „Cantate Domino“ į Krokuvą atvyko išvakarėse. Choro vadovas Rolandas Daugėla neleido atsipalaiduoti, repeticijos vyko ir atskirais balsais, ir kartu. Tiesa, jam vieninteliam teko padirbėti 6 valandas iš eilės. Užtat paskutinėje bendroje repeticijoje kūriniai nuskambėjo taip, kad ir jis neturėjo priekaištų: „Pagaliau išgirdau chorą tokį, kaip turi būti!“

Tačiau iš ryto prieš pasirodymą išbandant koncerto salės akustiką (koncertas vyko Petro ir Povilo bažnyčioje) ištiko šokas – dainininkai negirdi vienas kito, o kūrinyje su akompanimentu pianino garsas atsilieka! Tad vakarykštis geras nusiteikimas peraugo į lengvą stresą, nes derintis prie naujos aplinkos nebebuvo kada. Tokia būsena neliko be pėdsako: po konkurso kankino nuojauta, kad galėjome ir geriau…

Vakare toje pačioje bažnyčioje dar vyko koncertas, kuriame „Cantate Domino“ atliko penkis savo įprastinio repertuaro kūrinius, taip pat klausėmės kitų festivalio dalyvių pasirodymų. Sužavėjo estų choro giesmių skambesys, dinamika. Kaip paaiškėjo vėlų sekmadienio vakarą vykusiame Gala koncerte – ne veltui, kadangi choras „Helu“ iš Tartu tapo ne tik mišrių chorų konkurso nugalėtojas, bet ir surinko daugiausiai žiuri balų iš visų festivalio chorų.

Tuo tarpu iki baigiamojo koncerto choristai turėjo praktiškai visą laisvą sekmadienį, tad pasinaudojo proga apsilankyti Veličkos druskos kasykloje. Sužinojome, kad vienas iš pirmųjų ten apsilankiusių žinomų žmonių buvo pats karalius Jogaila, beje, tuo metu buvęs ir faktinis kasyklos šeimininkas, vėliau – jo vaikaitis ir sosto paveldėtojas Aleksandras Jogailaitis. Tad lietuviški pėdsakai Veličkos kasykloje buvo palikti dar XIV-XV a. Suprantama, choras išbandė akustiką ir vienoje iš daugybės kasykloje įrengtų koplyčių – tikrai neblogai skamba!

Veličkos kasyklos – ne vienintelė vieta, kur „Cantate Domino“ dainavo ne festivalio rėmuose: mūsų dainos bei giesmės skambėjo ir Vavelio pilies kieme, ir Turgaus aikštėje šurmuliuojant kalėdinei mugei, ir bažnyčiose, į kurias tiesiog užeidavome pasigrožėti, ir kavinėse prie pietų stalo. Choristai sako, kad kelionėse tokie neformalūs pasirodymai labiausiai „veža“, o atsitiktinių praeivių dėmesys ir aplodismentai – patys brangiausi.

Visgi važiavome į konkursą, tad choro rezultatai jame taip pat labai svarbūs. Gala koncertas vyko Šv. Katerinos bažnyčioje. Ten kiekvienas choras prieš rezultatų paskelbimą atliko po vieną pasirinktą kūrinį. Nustebino, kad dar lipant ant scenos sulaukėme nemažų ovacijų (galbūt pasistengė festivalyje taip pat dalyvavęs Druskininkų choras – ačiū jiems). O ir atliekant „Alelluja“ čia girdėjome visus balsus, ne tik savo, kaip konkurso vietoje. Paskelbus rezultatus, paaiškėjo, kad  mūsų choras „Cantate Domino“ surinko 86 balus ir iškovojo sidabro diplomą. Tai buvo trečios vietos mišrių chorų konkurse vertas įvertinimas. Nusileidome lenkų chorui iš Zabžės ir jau minėtiems estams. Tuoj po mūsų liko choras iš Rygos, kurį buvome girdėję konkurse ir pripažinome, kad skamba tikrai neblogai. Tai gal, vis dėlto, ir mūsų pasirodymą žiūri girdėjo geriau, negu mes patys?..

Parašykite komentarą