Įspūdžiai iš 2017 metų Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso

v-masevicius

 

prof. Viktoras Masevičius

Dvi dienas, lietingą šeštadienį (spalio 14-tą) ir sausą, bet vėjuotą sekmadienį (spalio 15 -tą),  Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje nuo 12 valandos vyko Lietuvos chorų varžytuvės – suaugusiųjų chorų – konkurso II turas, kuriame dalyvavo 39 chorai (aštuoni II lygio bei trisdešimt vienas I lygio). Pagal sudėtį: 8 – moterų ir merginų, 4 – vyrų bei 27 mišrūs chorai, suvažiavę iš Lietuvos miestų ir rajonų. Tiesa, tų rajonų chorų nebuvo daug – tik 8 iš 39 dalyvavusių. Tai Vilkaviškio ,,Uosija“, Pakruojo ,,Mūša“, Kretingos ,,Kristale“, Pasvalio ,,Canticum novum“, Naujosios Akmenės, Šakių KC chorai bei Šiaulių rajono ,,Melomanai“. Šie geriausi, pirmame ture atrinkti į finalinį konkursą rajonų kolektyvai kaip ir atstovavo didžiąją Lietuvos chorų veiklos, bent teritorine prasme, dalį. Gražiai dainavę chorai ,,Uosija“, ,,Žemyna“, ,,Mūša“ ne tik laimėjo prizines vietas, bet ir buvo apdovanoti specialiaisiais prizais. Tačiau absoliuti dauguma į finalinį, II-ąjį turą patekusių chorų atstovavo didiesiems miestams ir pirmiausia, Vilniui ir Kaunui – jų buvo 25. Klaipėdos ,,garbę“ gynė moterų choras ,,Dangė“, mišrūs chorai ,,Cantare“ bei ,,Aukuras“. Ši statistika gana iškalbinga, leidžia daryti tam tikras įžvalgas apie chorinio judėjimo situaciją, dainų švenčių repertuaro formavimo klausimus.


Apie patį konkursą. Jei vienu žodžiu – tobulėjam! Mažais žingsniukais, gal ne šuoliais, bet judama pirmyn. Konkurso organizatoriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos chorų sąjunga išties pasistengė, kad išaugtų konkurse dalyvaujančių chorų Pasitikėjimas vertinimo komisija ir jos darbu.


Lyginant su 2013 metais, visas konkurso organizavimas ir eiga tapo labiau apgalvota ir nuoseklesnė. Turbūt sutiksit, kad didžiausia tikimybė (o ir galimybė) padaryti klaidingų vertinimo sprendimų, „patempimų“ buvo (o ir išliko) I -ajame (regionų) ture, kai chorai ,,sudėliojami“ į ,,stalčiukus“ – lygius, iš kurių II -ame ture ,,neišlipsi“… O komisija – nacionalinė! 2013 metais profesijos broliai ir sesės ne tik patys su savo chorais dalyvavo konkurse, bet buvo ir vertintojais. Apie tai rašiau www.choras.lt. 


2017 m. konkurse, kaip objektyvioji pusė, į komisiją buvo įtraukti autoritetingi, nešališki kompozitoriai, nacionalinių premijų laureatai Vaclovas Augustinas, Algirdas Martinaitis, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, dirigentas ir dainininkas, LMTA choro dirigavimo ir pedagogikos katedrų vedėjas Dainius Puišys, o į finalinį vertinimą – garsūs kompozitoriai – lenkas Pawelas Lukaszewskis ir latvis Rihards Dubra. Visa tai suteikė konkurso II -ajam turui deramo solidumo ir legitimumo.


Apie II lygio chorų pasirodymus konkurse šįsyk plačiau nerašysiu dėl etinių dalykų – pats su Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu merginų choru konkursavome su jais. Iš II lygio mišrių chorų I vietą pelnė Vilkaviškio KC kamerinis mišrus choras ,,Uosija“ (vad. Laima Venclovienė) , II vietą – Kauno KC ,,Tautos namai“ choras ,,Gintaras“ (vad. Jovita Kulakauskienė) ir Jonavos KC choras ,,Žemyna“ (vad. Violeta Michelkevičienė). Iš lygių balsų chorų II vietą gavo VDU kamerinis merginų choras (vad. Viktoras Masevičius) ir Lietuvos dailės muziejaus vyrų choras ,,Varpas“ (vad. Jurijus Kalcas), III-čią vietą – Pakruojo rajono Linkuvos KC moterų choras ,,Mūša“ (vad. Methardas Zubas).

Visus I-ojo lygio chorų pasirodymus mačiau, tad noriu pasidalinti kai kuriais įspūdžiais ir pamąstymais. Atvykę į konkursą chorai buvo ,,apgyvendinti“ Mokytojų namų erdvėse bei šv. Kotrynos bažnyčios scenos prieigose. Kiekvienas choras turėjo galimybę akustinei repeticijai – 10 minučių. Akustika konkurso organizatoriai pasirūpino – chorams laiptai buvo pastatyti apačioje (taip kaip ir per I-ą turą Kaune, Tautos namuose), komisija išsidėstė visai arti kolektyvų – gal trečioje eilėje, tai leido stebėti ir girdėti chorus iš arti. Taip buvo išgirsti ne tik galingi ir masyvūs chorai, bet ir kamerinės sudėties kolektyvai.


Konkurse pasirodė trys I-o meninio lygio vyrų chorai – gausus (35 dainininkai), rinktinis Kauno KC ,,Tautos namai“ vyrų choras ,,Perkūnas“, vadovaujamas Romaldo Misiukevičiaus, Vilniaus ,,Ąžuolų klubo“ vyrų choras, vadovaujamas Povilo Gylio ir ,,Ąžuoliuko“ vyrų choras, vadovaujamas Vytauto Miškinio. ,,Perkūnas“ atitiko savo įvaizdį – garso išgavimo būdas – smogiamasis, o taip norėjosi kantilenos, bent jau K.V.Banaičio ,,Valio pjovėjėliai“ ar A.Michailovo harmonizuotoje rusų liaudies dainoje ,,Kartą ankstų rytą“, kurią choras padainavo ne rusiškai, o… lietuviškai.


,,Ąžuolų klubo“ vyrų choras savo pasirodymu įrodė, kad tai šiuo metu pats stipriausias choras tarp vyrų – Lietuvoje jam nėra lygių: tiek menine branda, tiek stilistika ir techninėmis galimybėmis. Įtikinamai suskambėjo F. Mendelssohno Bartholdy ,,Beaty mortui“, op.115. Pasirodo, ir ,,žalia pieva“ gali būti daininga, be daužymo. Žinoma, tai kvėpavimo organizavimo įgūdžiai, švelnus, kantileninis garsų išgavimo (o ne užgavimo) būdas. Choras taip pat atliko intonaciniai sudėtingą V.Miškinio ,,Peccantem me quotidie“, N.Sinkevičiūtės aranž. ,,Išsprok, išsprok, ąžuolėli“. Gausūs plojimai palydėjo V.Tormio „ Tantsulaul“ (Šokio daina). Choras laimėjo I vietą. Mano galva, ,,Ąžuolų“ choras galėjo būti ,,deleguotas“ į kovą dėl Grand Prix.


,,Ąžuoliuko“ vyrų choras padainavo labai švelniai, minkštai, jaunuoliai tembrais dar negali prilygti vyrams, vietom išryškėjo ritminiai netikslumai. Jaunuoliai buvo apdovanoti specialiuoju prizu -menininkų R. ir Ž. Vaičekonių darbu, chorui skirta II vieta.


Iš šešių konkurse dainavusių I lygio merginų ir moterų chorų du buvo skaitlingesni: VU merginų choras ,,Virgo“(29), vad. Rasa Gelgotienė, ir Vilniaus KC moterų choras ,,Liepos“ (37), vad. Audronė Steponavičiūtė – Zupkauskienė. Šie abu chorai skirtingai atliko privalomą kūrinį – L. Kairytės ,,Turėjo liepa“. Pirmasis – greitu tempu, antrasis – lėtai, liūdnai. Man priimtinesnė buvo antroji kūrinio traktuotė. Kiek pastebėjau, ,,Virgo“ visą konkursinę programą dainavo mintinai – mada, po truputį įsivyraujanti tarptautiniuose chorų konkursuose. Gražų, balsingą vokalą B. Chilcott ,,Gloria“ iš mažųjų Džiazo mišių parodė Vilniaus kolegijos merginų choras ,,Vaidilutės“, vad. Genovaitė Kumpienė. D.Zakaro ,,Parbėg laivelis“ „Vaidilutės“ atliko su gera, aiškia dikcija, bet pasitaikė ritminių netikslumų.


Vilniaus karininkų ramovės kamerinis moterų choras ,,Guostė“ (vad. Gabrielė Rastenytė – Mališauskienė) tiesiog pavergė mane savo konkursine programa – A.Lopo aranžuota lietuvių liaudies daina ,,Žalias ąžuolėli“ buvo labai nuoširdžiai ir įtikinamai padainuota, galėtų būti rimta pretendente į būsimųjų dainų švenčių repertuarą. Šis choras nuotaikingai kartu su fortepijono moderniai išvystyta savarankiška partija atliko ir Jono Govėdo liaudies dainos plėtotę ,,Pasėjau dobilą“. ,,Guostei“ priekaištas dėl J.Naujalio ,,Lietuva brangi“ atlikimo: dainuota nekartojant priedainio.

,,Liepoms“ gal kiek mažiau pavyko J. Gallus motetas 2 chorams ,,Haec Dies“, jautėsi balsų nuovargis, skaidrumo stoka. Tačiau kitus kūrinius, kaip pavyzdžiui J.Kalco ,,Treputė martelė“ choras padainavo kone be priekaištų. ,,Guostė“ įvertinta III vieta, ,,Liepos“ – II vieta.


Gausiai į šv. Kotrynos bažnyčią sugužėję klausytojai su nekantrumu laukė bene prieš šešerius metus įsikūrusio Vilniaus miesto merginų choro ,,Viva“ pasirodymo. Konkurse merginos padainavo V.Augustino ,,Tėvyne mūsų“ (labai lėtai ir išlaikytai, kaip maldą), D. Zakaro ,,Parbėg laivelis“, V. Miškinio ,,Exultate Deo Nr.2“, lietuvių liaudies dainą, išplėtotą šio choro vadovės ir kompozitorės Vilijos Mažintaitės ,,Ne dėl žalio vyno“. Kūrinių atlikimo eiliškumo forma buvo pateikta kylančia linkme. ,,Ne dėl žalio vyno“ – labai įdomus kūrinys, kuriame sugula bel canto vokalo samprata, folklorinio dainavimo būdas, ,,gerklinis“ garsas, harmonijos koloritas, į karą kviečiantis būgno ritmas. Tokio pobūdžio faktūra kūriniui suteikė daug gyvybės ir efekto raiškos. Pati V.Mažintaitė pasirodė kaip labai plastiška dirigentė ir gabi muzikos interpretatorė. Šios savybės ir asmeninis dirigentės žavesys leido surinkti pačius aukščiausius balus tarp lygių balsų chorų ir tapo kelialapiu į Grand Prix. ,,Viva“ programoje pasigedau 2018 metų Dainų šventėje skambėsiančio privalomo kūrinio.

Sekmadienį, spalio 15 d., konkurse pasirodė dvidešimt vienas I laipsnio mišrus choras, penki jų – iš rajonų. Didesnė dalis rajonų chorų rinkosi gal kiek paprastesnes programas, tačiau jas kruopščiai atliko.


Kretingos KC kamerinis mišrus choras ,,Kristale“ (vad. Kristina Rimienė) išsiskyrė savo subtilumu. Švelniai, išlygintai, tarytum dangiško įkvėpimo pagautas choras padainavo J. Naujalio ,,Vasaros naktis“, sakraliai – V. Augustino ,,Tėvyne mūsų“. Patiko, kad net esant forte dinamikai kulminacinėse vietose dirigentė choro neforsuoja. D.Zakaro kūrinį ,,O kai sauliūtė tekėjo“ choras dainavo be įvadinių garsų (foršlagų).


VGTU choro ,, ARTyn“ (vad. Erika Žilinskaitė) pasirodymas pirmame ture, vykusiame balandžio mėnesį LEU salėje, buvo ryškesnis. Šįkart ,,Anoj pusėj“ pritrūko temos, sopranai – lyg nestabilūs, O. Gjeilo ,,Šiaurės pašvaistėj“ trūko stipresnių emocijų.


Didžiulis (27 vyrai, 40 moterų) VU mišrus choras ,,Pro musica“ (vad. Rasa Gelgotienė) konkurse parodė religinės tematikos kūrinių programą ir privalomąjį kūrinį – A. Martinaičio ,,Aušros žvaigždę“. Man regis, vidurinė ,,Aušros žvaigždės“ dalis buvo perdėm greita, ant panikos ribos, o kraštinės – labai įtaigios. Klausiausi R.Gelgotienės interpretuojamų J. Tavenerio, S.Rachmaninovo kūrinių,- dirigentė turi simfoninį mąstymą.


Pasvalio mišrus choras ,,Canticum novum“ (vad. Rimvydas Mitkus) padainavo retai koncertuose girdimą Romualdo Gražinio įdomiai išplėtotą lietuvių liaudies dainą ,,Vai ūžia gaudžia“. Kitų kūrinių interpretacija, pvz. J.Naujalio moteto ,,In monte oliveti“, kiek neįprasta ir vargu, ar pamatuota. Tokie dinaminiai kontrastai nuo pp iki ff ant riksmo ribos J. Naujalio stiliui nėra būdingi. Dirigentui sunkiau sekėsi suvaldyti ritminį ir balsų ansamblį.


Kitos jaunos dirigentės, Ingos Vagnoriūtės, vadovaujamas mišrus choras ,,Druskininkai“ (18 žm.) su interpretacijos ar stilistikos sampratos stoka nesusidūrė – įtikino privalomas kūrinys ,,Anoj pusėj Dunojėlio“, subrandintas L. V.Lopo ,,Gloria“ iš ,,Missa brevis quasi grigalis“. Gal kiek ritminių nesklandumų buvo J.Bašinsko ,,Voverėje“.

‎‎
Į konkursą buvo atrinkti ir pasirodė trys bažnytiniai chorai. Vienas jų – Kauno švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios choras, vadovaujamas Rolando Daugėlos. Choras gražiai, įtikinamai padainavo privalomą kūrinį – V.Augustino ,,Anoj pusėj Dunojėlio“, R.Varno ,,Lek, gerve“ – išplėtotas tris žemaičių dainas. Z. Lukašo ,,Tuba mirum“ ir P.Janczako ,,Ave maris stella“- šiam etapui techniškai ir intonaciniai – vokaliai – chorui per sudėtingi.


Naujosios Akmenės kamerinis mišrus choras (vad. Meilutė Girskienė) atliko paprastesnę, bet spalvingą programą. Kameriniam chorui yra pavojinga ,,paleisti“ balsus, forsuoti, o šito buvo tiek D.Zakaro ,,O kai sauliūtė tekėjo“, tiek T.Leiburo ,,Vilniaus mozaika“.


Vilniaus Bernardinų bažnyčios choras ,,Langas“ (vad. Rita Kraucevičiūtė), įkurtas 1990 m. – labai kūrybingas kolektyvas, atviras ieškojimams ir atradimams, turintis gražų minkštą vokalą (ypač užburiantys sopranai), paslaptingą sakralinę aurą ir filosofinę prieigą prie giedamo ar dainuojamo kūrinio. Konkurse choras dainavo mintinai, vadovė rinkosi gilius, įprasmintus kūrinius. Pasirodymą pabaigęs D.Zakaro kūriniu ,,O kai sauliūtė tekėjo“, choras buvo palydėtas ,,bravo!“ šūksniais. Už geriausią šios dainos atlikimą ,,Langui“ skirtas specialusis prizas.


,,Bravo“ šūksniais buvo palydėtas ir Šakių KC mišrus choras ,,Lituanica“. Choras dvasingai atliko D. Zakaro ,,In monte oliveti“, gražųjį V.Miškinio ,,Kyrie eleison“ nr. 2. Chore gerai išlygintas ansamblis. Man pasirodė, kad estų kompozitoriaus U. Sisask ,,Laudate Domino“ choras sugiedojo per greitai.


Šiaulių rajono KC jaunimo mišrus choras ,,Melomanai“ (9 jaunuoliai, 14 merginų, vad. Jovita Bražukienė) papirko ne tik gražiu dainavimu, bet ir didžiuliu nuoširdumu, tikėjimu tuo, ką daro. Savo tyru balsu sužavėjo ,,Anoj pusėj Dunojėlio“ solistė, puikus G.Kalino ,,Anksti rytą keldama“ dainos atlikimas, vaikai (nepanašūs jie man į suaugusius – V.M.) su dideliu džiaugsmu giedojo jaunimo chorų mėgstamą V.Miškinio giesmę ,,Cantate Domino“. Palinkėjimas dirigentei – mažiau ,,dirbti“ rankom.


Vienas iš didžiausių konkurse pasirodžiusių chorų, vos tilpusių į šv. Kotrynos bažnyčioje parengtą chorams vietą – Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras ,,Gaudeamus“, vadovaujamas Rasos Gelgotienės – 24 vyrai, 45 merginos. Tai vienas geriausių Lietuvos chorų, pagal konkurso rezultatus patenkantis į geriausiųjų aštuntuką. Choras įtikino P. Janczako kūriniu ,,Libera me“, gal kiek susvyravo proporcijos tarp vyrų ir moterų balsų V.Miškinio kūrinyje ,,O salutaris hostia“ (gausiai vyrų grupei nepavyko ,,pramušti“ moterų balsų, nors būta ir šauksmo), A.Martinaičio ,,Aušros žvaigždės“ vidurinė dalis gavosi pernelyg motorinė ir greita.


Jei kalbėtume apie vaidybą, tai čia neabejotinu viso konkurso lyderiu būtų Lietuvos edukologijos universiteto akademinis mišrus choras ,,Ave Vita“ (vad. Kastytis Barisas). Šio kolektyvo pasirodymas priminė gerai surežisuotą spektaklį. Ar tai būtų O.di Lasso ,,Matona mia cara“, ar J.Štarkos ,,O Rambyne“, G. Svilainio ,,Jau aušt aušružė“, pagaliau, lenkų kompozitoriaus J. Neske ,,Deus ex macine“ – visa tai lydėjo rankų, kūno, galvos judesiai, apsikabinimai, merginų pritūpimai eilėmis ir etc. Man patiko, žiūrėjosi, juolab, tarkim, ,,Matona mia cara“- posminė variacinė forma, penki ar šeši posmai, veiksmo vizualizacija suteikia kinetinės energijos šiaip jau gana statiškai faktūrai. Įdėtas didelis darbas, gal būt prasilenkta vietomis su partitūra, perspausta su ieškojimais (diametrali tempokaita J.Štarkos ,,O Rambyne“), bet naujumo sudedamoji buvo. Manau, ,,Ave vita“ choras ir vadovai turi geros potencijos ateičiai.


Šiaulių KC jaunimo kamerinį mišrų chorą ,,Atžalynas“ (vad. Mindaugas Žalalis) jaunu įvardinti galima būtų širdyje. Gražiai suskambo G. Kalino ,,Ave Maria“, kažkuo primenanti J.Tamulionio ,,Ave Maria“, įtikino E.Loydo Webberio ,,I don’t know how to love him“, mažiau sėkminga buvo V.Klovos ,,Rūta žalioj“.

Sekmadienį, po pertraukos, konkurso atmosfera ėmė vis labiau ,,kaisti“. Ant konkurso ,,podiumo“ išėjo, sakyčiau, patys pačiausi – gražuoliai ir gražuolės dirigentai su savimi pasitikinčiais chorais. Kiekvienas jų buvo paruošęs po staigmeną – kūrinį, galintį lemtingai išskirti tą ar kitą chorą iš kitų tarpo, juolab, kad atstumai tarp konkuruojančių chorų lygmens sumažėjo iki minimumo, kaip pasakytų dirigentas ir šios komisijos narys Dainius Puišys – skyrėsi ,,per Marytės plauką“. Mano manymu, tokiais kūriniais buvo: chorui ,,Langas“ – ,,O kai sauliūtė tekėjo“, chorui ,,Gabija„ – „Saulelė raudona“, chorui ,,Kamertonas“ – ,, Anoj pusėj Dunojėlio“ ir F.Mendelsono ,,Richte mich Gott“, chorui ,,Cantare“ – L.Vilkončiaus ,,Šūvis“, chorui ,,Jaunystė“ – P. Beinario ,,Dovanos“, chorui ,,Neris“ – V. Augustino ,,Tykus tykus“, chorui ,,Bel canto“ – V.Augustino ,,Mykolo Kleopo priesakai sūnui“.

Muzikiniai ,,tvarkingais“ ir, sakyčiau, inteligentiškais drąsiai galima būtų įvardyti Kauno mišrų chorą ,,Saluto“ (vad. Ramutė Štreimikytė) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinį mišrų chorą ,,Gabija“ (vad. Rasa Viskantaitė). ,,Saluto“ chore dainuoja rinktinė komanda, kurios branduolį sudaro Kauno J. Gruodžio konservatorijos auklėtiniai ir absolventai, ,,Gabijoje“ – VGTU studentai. Abu chorai konkurse parodė  stilistiškai artimas programas. ,,Saluto“ chorą deramai išskyrė N.Sinkevičiūtės daina ,,Prasvydo“, kurią choras padainavo laikydamasis tradicijų ir skoningai. ,,Gabija“ pelnė klausytojų simpatijas ir specialųjį prizą už G. Kalino dainos ,,Saulelė raudona“ interpretaciją. Čia daug ,,prisidėjo“ žaisminga, įdomi, koloratūrinė solistės partija. Abu chorai surinko po lygiai balų – 94,0.


Po lygų skaičių balų – 97,3 – surinko ir dviejų Kauno aukštųjų mokyklų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mišrus choras ,,Neris“ (vad. Tomas Lapinskas) bei Kauno technologijos universiteto akademinis mišrus choras ,,Jaunystė“ (vad. Danguolė Beinarytė). Šie chorai laimėjo II vietas ir kartu su rinktiniu Kauno KC ,,Tautos namai“ choru ,,Kamertonas“ – (III vieta, vad. Kęstutis Jakeliūnas), Vilniaus merginų choru ,,Viva“ (I vieta lygių balsų grupėje, vad. Vilija Mažintaitė) bei Vilniaus mokytojų namų choru ,,Bel canto“ (I vieta, vad. Egidijus Kaveckas) pateko į kovą dėl Grand Prix.

Vienintelis iš chorų, tautiniais drabužiais pasipuošęs ir lietuvišką programą įtaigiausiai dainavęs konkurse, buvo choras ,,Jaunystė“. Šis choras, be kitų kūrinių, kovoje dėl Grand Prix nepriekaištingai atliko ir sudėtingą D. Zakaro kūrinį ,,Laiškai Sofijai“. Rimtą ,,kozirį metęs“- E. Whitacre kūrinį ,,Leonardo Dreams of His Flyng Machine“ (Leonardo sapnas apie skraidančią mašiną), Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso Grand Prix pelnytai iškovojo išskirtine saviverte ir puikiu dainavimu garsėjantis Vilniaus mokytojų namų mišrus choras ,,Bel canto“, vadovas Egidijus Kaveckas.

Sveikiname visus konkurso dalyvius, laureatus, organizatorius ir, pirmiausia, šios šventės koordinatorę Aureliją Andrejauskaitę, kantrią, profesionalią, nepalenkiamą komisiją su gerai atliktu darbu – šventės sukūrimu mums visiems! Norisi tikėtis, kad konkursas paakins visus chorus, ne tik konkurse dalyvavusius, sąžiningai ruoštis 2018 metų Šimtmečio dainų šventei. Būtų labai miela, jei įvykęs konkursas koreliuotų su visa dainuojančia Lietuva, o dainų švenčių naujasis repertuaras (čia ateičiai) būtų įmanomas atlikti ir ,,nekonkursiniams“ chorams, nes tokių chorų Lietuvoje – absoliuti dauguma. Man regis, dainos tinkamumas atlikti dainų šventėje – aukščiausias kūrinio įvertinimas. Mano galva, toks kūrinys – Donato Zakaro ,,O kai sauliūtė tekėjo“.

‎‎

Konkurso nuotraukos: 

https://www.facebook.com/gabrielius.jauniskis/media_set?set=a.10210171098743016.1073741919.1505345809&type=3

Komentarai ( 2 ):

  1. Mieli Klaipėdos dainorėliai,gerbiama Ieva, Dangės, Cantare, Aukuro chorų vadovai! Nedovanotinas mano apsižiopsojimas, juolab visus Jus girdėjau. Iš klaipėdiečių tikiesi visuomet daug – dar niekada nesat manęs nuvylę savo nuolatiniu siekiu atsinaujinti programomis, kūrybiškumu, dėmesiu vokalui ir raiškiai dikcijai. Taip buvo ir šį kartą. Dangė – negausus – vos virš 20-ies moterų, bet skambi vokalo emisija, pavydėtini,gryni, kaip geri alpinistai, sopranai.Įdomus ir įvairus Lioj, Ave Maria atsiskleidė palaipsniui.Šūvyje Cantare parodė, ką ir kiek gali geras choras.Aukurui – greiti tempai užveda, bet priesakai įtikina.

Parašykite komentarą