Interviu su Čikagos lietuvių bendruomenės „Dainavos“ choro meno vadovu ir dirigentu Dariumi Polikaičiu

 

Čikagos lietuvių bendruomenės choro „Dainava“, įsimintinais renginiais palydėjusio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejinius metus, šiais, 2019-aisiais, laukia ne mažiau reikšmingi projektai JAV ir Lietuvoje. Apie juos – Čikagos Lietuvių meno ansamblio „Dainava“ meno vadovas ir dirigentas Darius Polikaitis.

Dariau, kaip ir viso pasaulio lietuviams, 2018-ieji „Dainavai“ buvo neeiliniai. Chorui, nors ir gana nelengvi, jie buvo verti įdėto triūso…

Darius Polikaitis (nuotr.): Taip, praėję metai buvo labai intensyvūs. Nors numatytiems koncertams pasirengti turėjome įdėti nemažai laiko ir pastangų, tai buvo tikrai verta. Kitaip ir negalėjome – proga buvo ypatinga, o lietuvybės puoselėjimas yra vienas svarbiausių choro tikslų, todėl pakviesti prisijungti prie Nepriklausomybės 100-mečio renginių žinojome, kad turime spėti tiems projektams pasiruošti ir juose dalyvauti. Tradiciškai „Dainava” stengiasi kasmet surengti savo koncertą – kalėdinį arba pavasario. 2018 m. buvo netradiciniai – visuose renginiuose buvome dalis rengėjų ir dalyvių. Tačiau tokie projektai yra labai reikšmingi chorui kaip kolektyvui: dainininkai pamato kitų kolektyvų darbą, net drausmingumo sąvoka įgauna kitokią prasmę – kitaip sakant, choras įgyja kitokios neįkainojamos patirties scenoje.
Pernykščių projektų sąraše – penki koncertai. Ne visi Čikagoje ar jos apylinkėse. Prisiminkime, kur vėjai buvo nunešę dainaviečius.
Renginių maratoną pradėjome vasarį dalyvaudami teatralizuotame koncerte „Lietuviais esame mes gimę”. Manau, kad ir rengėjai, ir dalyviai tuo projektu tikrai gali didžiuotis. Su pasisekimu išbandytos dar kol kas nelabai plačiai mūsiškiuose renginiuose naudojamos techninės galimybės, apjungti įvairūs lietuviški meniniai kolektyvai, muzikantai, solistai. Smagu, kad iš Lietuvos galėjo atvykti ir populiari dainininkė Bjellė. Tokie jungtiniai koncertai tik patvirtina teiginį, kad nesvarbu, kur esame gimę – čia ar Lietuvoje, – visi vis tiek esame lietuviai.


Gegužės mėnesį Nepriklausomybės 100-mečio proga dalis „Dainavos“ narių išvyko į Wisconsin valstijos sostinę Madison. Kartu su to miesto „Sostinės balsų” choristais bei jų svečiais iš kitų JAV miestų valstijos kapitolijuje jie atliko  Kęstučio Daugirdo kantatą „Dainuojanti revoliucija” pagal Rugilės Kazlauskaitės žodžius. Diriguotą iš Los Angeles atvykusio pats kompozitorius. Beje, mums ypač džiugu, kad Kęstutis – buvęs dainavietis, o kūrinys specialiai parašytas ir, jam diriguojant, pirmąkart nuskambėjo 2015 metais Čikagoje vykusioje dešimtojoje Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventėje.


Taip jau sutapo, kad tradicinė kas ketverius metus organizuojama Lietuvos dainų šventė irgi vyko pernai. Žinoma, „Dainava“ – nuolatinė jų dalyvė, taigi, ir praėjusių metų liepą buvome tarp tūkstančių jubiliejinės, dvidešimtosios, dainų šventės „Vardan tos…“ dainininkų Kaune ir Vilniuje. Bet prieš tai dar turėjome progą Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje atlikti programą su Šiaulių berniukų ir jaunuolių choru „Dagilėlis”, vadovaujamu Remigijaus Adomaičio. Tai buvo jau ne pirmas bendras šių dviejų chorų koncertas – kartu esame dainavę prieš porą metų, jiems viešint Čikagoje 2017-ųjų kovą. Šitokie renginiai tik sustiprina kolektyvų muzikinį ryšį ir bendradarbiavimą, todėl stengiamės išnaudoti tokias progas ir esame dėkingi už galimybę scena dalintis su žymiais chorais.


Na, o metus bei visą veiklos sezoną užbaigėme mums patiems neįprastu vaidmeniu. Būtent – vaidmeniu. Nes pakviesti dalyvauti Lietuvoje garsios choreografės Anželikos Cholinos pastatytame istoriniame miuzikle „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda”, suvokėme, kad tai nebus tik dainavimas. Jame turėjome pasirodyti kai kuriems dabartiniams choristams dar neatrastame amplua – išsinerti iš savo kiauto ir tapti aktoriais. Dainaviečiams buvo suteikta didelė garbė, taigi sutikdami atlikti choro partiją tokiame spektaklyje prisiėmėme ir didžiulę atsakomybę. Tai buvo renginys, kuriam pasiruošti reikėjo ir daug pastangų, ir laiko, ir drąsos. Gera, kad į Čikagos Auditorium teatrą susirinko gausus būrys žiūrovų. Publikos aplodismentai tą spalio 6-osios vakarą ir svečiams iš Lietuvos, ir „Dainavos“ nariams buvo didžiausias triūso įvertinimas.


Palydėti turiningi 2018-ieji. Nauji metai – nauji darbai. Artimiausiuose planuose… po poros metų pertraukos – visai netrukus, kovo 2 d., – nuskambėsiantis „Dainavos“ koncertas „Sustok… pasiklausyk”. Įveikus pastarųjų renginių maratoną norisi nors trumpam stabtelėti. Norisi prisiminti, sugrįžti prie chorinės dainos. Tiesiog atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir leisti sau pasidžiaugti gražia daugiabalsio kūrinio melodija, sukurta ne vieno ir šių dienų, ir prieš kelis šimtmečius gyvenusio kompozitoriaus. Prisiminti, kad ne tik kitos užsienio valstybės, bet ir mūsų Lietuva garsi menininkais, kurių palikimu galime didžiuotis.


Parinkti koncerto kūriniai, tikiuosi, ras kelią į įvairiausio skonio klausytojo širdį. Skambės lietuvių kompozitorių Laimio Vilkončiaus, Vaclovo Augustino, Donato Zakaro, Jono Govėdo dainos. Šiuo renginiu prisiminti, ypatingai pagerbti norime prieš 150 metų gimusį vargonininką, pedagogą, chorų dirigentą, visuomenininką, publicistą, kompozitorių, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėją ir dirigentą, lietuviškos klasikinės muzikos patriarchu laikomą Juozą Naujalį. Tai buvo patriotas, visa širdimi atsidavęs tam, ko jo gyvenimo laikmečiu labiausiai reikėjo Lietuvai, lietuvio tautinės savimonės ir tapatybės formavimuisi. Ne veltui 2019-ieji, švenčiant jo gimimo jubiliejų, Lietuvos Seimo paskelbti Juozo Naujalio metais.


Negaliu nepažymėti ir dviejų jaunų kompozitorių, kurių darbai ypač reikšmingi mums, dainaviečiams. Tai dabartinis choro narys Martynas Matutis bei jau anksčiau mano minėtas buvęs choristas Kęstutis Daugirdas. „Visų galų meistras“ Martynas – ne tik solistas tenoras, dalyvaujantis lietuviškos bei amerikietiškos bendruomenės projektuose, ruošiąs balsų partijų įrašus repeticijoms, akompaniatorius, bet ir talentingas kompozitorius. Šiam koncertui jo sukurtas „Kyrie”, kaip sakralinės muzikos kūrinys, klausytojui netikėtai atsiskleis visiškai neįprastoje šviesoje: jame renesanso ir baroko stiliai susilieja su lietuviškų melodijų elementais, kuriuos keičia Rytų muzikos motyvai. Renginyje skambėsianti Kęstučio daina „Užaugo liepa” sukurta tradicinės lietuvių liaudies sutartinės motyvais ir 2018 metais Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamame naujų kūrinių konkurse laimėjo vieną iš dviejų pirmųjų premijų.


Programoje pristatysime ,,Dainavos”, kamerinio orkestro bei solistų atliekamas įspūdingo skambesio Mišias Nr. 2 G-dur, vos per kelias dienas sukurtas devynioliktojo šimtmečio pradžios melodijos meistru, dainos karaliumi tituluojamo austrų genijaus Franzo Schuberto. Įdomu, kad šias nuostabaus grožio Mišias jis parašė būdamas tik aštuoniolikos metų, bet jau turėdamas sukurtą nemažą pluoštą įvairiausio žanro kūrinių. Koncerte skambės ir amerikiečių kompozitorių Keith Hampton bei Jake Runestad kūriniai, kuriuos „Dainava” atliko amerikietiškai ir Lietuvos auditorijai, bet čia, vietiniams savo gerbėjams, dar nėra dainavusi. Taip pat noriu išskirti Rockford, IL gimusio, bei chorinės muzikos roko žvaigžde vadinamo J. Runestad „Please Stay”. Idėjų pastarajam kūriniui kompozitorius pasisėmė iš 2016 metų rudenį Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai organizuotos kampanijos. Jos metu žmonės buvo pakviesti pasidalinti patirtimi, išsakyti savo mintis. Taip gimė nepaprastai jaudinanti daina: joje paliesta depresijos, savižudybės tema šiandien aktuali visame pasaulyje, o ypač Lietuvoje. Taigi tikiuosi, kad „Dainavos” mylėtojai praleis tą vakarą su mumis ir, stabtelėję, įsiklausys, kiek daug galima pasakyti universaliausia pasaulio kalba – muzika.


Įprastai tokie pavasariniai „Dainavos” renginiai lyg ir užbaigia choro veiklos sezono pasirodymus. Tačiau šių metų balandį dar laukia netikėta kelionė Lietuvon. O ten – pasirodymas didelei auditorijai. Pasidalinkime šia džiugia žinia.

Taip, po pasisekusio spektaklio Čikagoje netikėtai mus pasiekė kvietimas prisidėti prie miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” pastatymo Kauno „Žalgirio” arenoje balandžio 3-ią dieną. Tai mums didelė garbė ir didžiulis įpareigojimas. Todėl po šito koncerto dainaviečiams nebus kada ilsėtis – vėl kibsime į darbą. Turime prisiminti, ką buvome išmokę. Plačiai skleidžiama šio vienintelio pasirodymo Lietuvoje reklama, mūsų ten laukiama, privalome nenuvilti. Jau minėjau, kad yra ypač gera, kai tokiais jungtiniais renginiais galime parodyti, jog nėra skirtumo, kur – ten ar čia – gimėme. Visi esame tos pačios Lietuvos vaikai. Reikia kuo daugiau tokių tiltų, jungiančių mus visuose pasaulio kampeliuose.


Dainaviečiams tikrai smagu, kad yra reikalingi, kviečiami prisijungti prie įvairių renginių. Ir kad Lietuvoje vis daugiau žmonių, išgirdę „Dainavos“ vardą, žino, koks tai kolektyvas ir iš kur. Ačiū, Dariau, už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta Urbietienė
Nuotraukos iš „Dainavos“ archyvo

LMA „Dainava“ koncertas „Sustok… pasiklausyk” įvyks 2019 metų kovo 2 d., šeštadienį, 7 v.v. Trinity Christian College Ozinga Chapel Auditorium (6601 W. College Drive, Palos Heights, IL 60463)


Bilietus galima įsigyti internetinėje svetainėje www.dainava.us, Pasaulio Lietuvių Centro raštinėje (Lemont), lietuviškose parapijose prieš ir po Šv. Mišių. Kaina: $25 perkant iš anksto, $30 koncerto dieną, $10 jaunimui iki 17 m. (nerekomenduotina vaikams iki 9 m.).

Parašykite komentarą