III-ojo tarptautinio Juozo Naujalio choro dirigentų konkurso įspūdžiai

v-masevicius

 

Prof. Viktoras Masevičius

 

2017 m. spalio 24 -27 dienomis, nuo antradienio iki penktadienio, Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kongresų ir centriniuose rūmuose būta nekasdienio sujudimo, šurmulio – vyko III -asis tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas. Konkursai gerokai paįvairina muzikos ir teatro akademijos kasdienybę, priverčia gerokai paplušėti visus – dėstytojus, koncertmeisterius, studentus, administracijos darbuotojus ir net pagalbinį personalą. Šiam tarptautiniam choro dirigentų konkursui organizuoti LMTA sutelkė savo geriausias pajėgas – subūrė komandą iš Choro dirigavimo katedros (Dainius Puišys, Povilas Gylys, Rolandas Aidukas, Jurijus Kalcas), Meno centro (Ana Ablamonova, Ingrida Alonderė, Justė Jankauskaitė, Erikas Klincevičius), pasitelkta apie 20 fotografų (ar jų darbų). Išleistas skoningas leidinukas apie konkursą ir jo dalyvius. Muzikos fakulteto dekanė Aušra Motūzienė nuoširdžiai rūpinosi, kad konkurso dalyviams nepritrūktų auditorijų ruošiantis varžyboms.

Konkurse dalyvauti pretendavo 34 jaunieji (iki 30 metų – V.M.) dirigentai iš 17 šalių – be kaimyninių šalių (Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos) – chorvedžiai iš Austrijos, Danijos, Švedijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Vengrijos, bei tolimųjų – Japonijos, Pietų Korėjos, Tailando. Pagal pateiktas medžiagas ir jų svorį į konkursą atrinkta 18 dalyvių iš 10 šalių. Ką mums sako šie skaičiai?  Ogi tai, kad Pasaulyje yra plačiai žinomas Lietuvos chorų menas, kolektyvų raiška, dainų švenčių tradicija ir pagaliau, choro dirigentų ruošimo lygmuo Vilniuje, LMTA.

Grįžkim į pradžią, į 1990-uosius metus: Lietuva ką tik atkūrusi Nepriklausomybę. 1990 m. gegužės 4-8 d. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje vyko aukštųjų mokyklų studentų chorų dirigentų konkursas, skirtas J.Naujalio atminimui. Konkursą inicijavo tuometinis choro dirigavimo katedros vedėjas, buvęs ilgametis LRT choro vadovas Lionginas Abarius. Konkurse dalyvavo studentai iš Rygos, Talino, Sankt Peterburgo ir Vilniaus aukštųjų muzikos mokyklų. Studentai-konkursantai dirigavo jungtiniam Baltijos muzikos akademijos chorui (vad. prof. Imants Kokars) ir Lietuvos valstybinės konservatorijos chorui (vad. doc. Povilas Gylys ir vyr. dėst. Jurijus Kalcas). Konkurso dalyviai turėjo atlikti vieną iš J.Naujalio motetų, renesanso epochos, šiuolaikinės nacionalinės muzikos kūrinius. Į komisiją buvo pakviesti žymūs chorvedžiai – prof. Kuno Arengs (Estija), dr. Liudmila Pismennaja (Latvija), doc. Tatjana Chitrova (Rusija), prof. Algimantas Lopas (Lietuva). Pirmininkavo prof. Lionginas Abarius. I-ojo J.Naujalio dirigentų konkurso laureatais tapo dabar gerai žinomi Lietuvoje ir Latvijoje dirigentai – Martynas Staškus (I vieta), Maris Kupčas (II v.), dirigentai ir solistai – Pauls Putninis (III v.), Dainius Puišys (III v.).


II-asis Juozo Naujalio jaunųjų dirigentų konkursas buvo skirtas 125-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms ir įvyko 1994 m. balandžio mėn. 14-16 dienomis Vilniuje. Jis buvo sumanytas kaip tarptautinis, jame dalyvauti buvo kviečiami konkursantai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos. Tačiau svečiai iš užsienio dėl jiems težinomų priežasčių (galimai – finansinių) į šį konkursą neatvyko. Lietuviai iš Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus varžėsi tarpusavyje. Jie dirigavo LMTA ir Vilniaus Arkikatedros chorams. Konkurse III-čias vietas laimėjo Audrius Rubežius ir Edmundas Jucevičius, II-as vietas – dirigentai Modestas Pitrėnas ir Vytautas Lukočius, o pirmąją – dabartinė ,,Jaunystės” choro vadovė Danguolė Beinarytė, kuri taip pat pelnė prizą ,,Už įtaigiausią interpretaciją”, kurį įteikė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (1922 -2001).


Šiuos abu konkursus sieja pasekmė – juose dalyvavę žmonės šiandien plačiai žinomi meno pasaulyje, yra muzikinio vyksmo varikliai.


III-asis J.Naujalio dirigentų konkursas vyko po didelės pertraukos (23 metai). Jis vyko trimis turais. Pirmame ture konkursantai prie fortepijono dirigavo pačių pasirinktas stambias formas iš pasiūlytų šešių (L.van Beethoveno ,,Meeresstille und Gluckliche Fahrt”, J.Brahmso ,,Ein Deutsches Requiem” VI d., G.Verdi ,,Stabat Mater”, D.Shostakovichiaus ,,The Execution of Stepan Razin”, L. Bernsteino ,,Chichester Psalms” I,II d., I. Stravinsky ,,Sympfony of Psalms” III d., G.Kuprevičiaus ,,Pagonių psalmės” I,II,IV d.). Įdomu, kad iš 18-kos dalyvių – 7 -ni pasirinko G.Verdi kūrinį, 5-ki J.Brahms, po 2 – L.Bernsteino, D.Shostakovichiaus ir I. Stravinsky kūrinius. L. van Beethoveno ir G. Kuprevičiaus kūrinių niekas iš dalyvių nesirinko.


Po pietų, 15 val., LMTA kongresų salėje visi konkursantai dirbo su LMTA mišriu choru (vad. doc. D.Puišys, doc. G. Venislovas, prof. J. Kalcas). Kiekvienas dirigavo burtų keliu ištrauktą vieną iš 8 -nių pateiktų Juozo Naujalio motetų. Stebėjau šių jaunų žmonių darbą su choru, jų J. Naujalio motetų turinio, formos, stiliaus ir visos muzikinės faktūros ,,matymą”, ir galvojau – į konkursą jie atvyko su labai rimtai pasiruošę, su ketinimais nugalėti. Kiekvienas dalyvis ieškojo ,,savojo rakto“, atidarančio duris į vieno ar kito J.Naujalio moteto sacramentą. Vieniems, turintiems specialių žinių ar net mokslinių J.Naujalio religinės muzikos studijų, gero praktinio įdirbio su chorais, sekėsi tvirčiau, jų interpretacija įtikino, kitiems mažiau pavyko atskleisti motetų skambesį dėl stiliaus (ne)supratimo ar repeticijai skirto laiko limito (10 min.) netausojimo. Konkursantai įvairiai tvarkėsi su jauduliu, dauguma – puikiai, tačiau vienai merginai ir vienam vaikinui jis ,,sujaukė“ repeticijos užmanymą ir planą. Į II-ą turą pateko 11 pretendentų.


II turas vyko LMTA Didžiojoje salėje. Konkursantai nuo 10 val. po 20 min. repetavo burtų būdu ištrauktą renesanso ir romantizmo epochų kompozitoriaus kūrinį su valstybiniu choru ,,Vilnius“ (vad. Artūras Dambrauskas), o nuo 15 val. – ekspromtu dirigavo ištrauktą privalomą XXI a. lietuvių kompozitoriaus kūrinį. Tokių kūrinių buvo du: tai Vytauto Miškinio ,,Mano gimtinė“ (žodžiai Maironio) ir Donato Zakaro ,,The Rain has held Back“ (žodžiai Rabindranath Tagore). Konkurso dalyviams talkino LMTA mišrus choras. Į III-čią turą (finalą) pateko šeši daugiausiai II ture tarptautinės komisijos (pirmininkė – Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos choro dirigavimo katedros vedėja, mišraus choro vadovė, prof. Inessa Bodyako, nariai : Romans Vanags – Latvijos Jazepo Vitolo muzikos akademijos profesorius, Jazepo Medinšo kolegijos berniukų choro vadovas; Ants Soots – Estijos muzikos akademijos profesorius; Povilas Gylys – LMTA profesorius, ,,Ąžuolų klubo“ vyrų choro meno vadovas; Dainius Puišys – LMTA docentas, LMTA mišraus choro vadovas) balsų surinkę konkurso dalyviai – Krista Audere (Latvija – Nyderlandai), Linas Balandis (Lietuva), Gintarė Barisaitė (Lietuva), Jurgis Cabolis (Latvija), Mantvydas Drulia (Lietuva) ir Lukasz Hermanowicz (Lenkija).

III-čias (finalinis) tarptautinio Juozo Naujalio dirigentų konkurso turas vyko koncerto forma šv. Kotrynos bažnyčioje. Konkursantams talkino trys profesionalūs mišrūs chorai: LMTA mišrus, valstybinis choras ,,Vilnius“, Vilniaus savivaldybės choras ,,Jauna muzika“ (vad. prof. Vaclovas Augustinas). Kiekvienas iš finalo dalyvių dirigavo po kūrinį šiems trims chorams.

Latvių dirigentė Krista Audere tvarkingai, sakyčiau, ,,be pretenzijų“ pravedė J.Naujalio motetą ,,Tristis est anima mea“ (LMTA), ,,perskaitė“ J.H.Schein(o) ,,Ich freue mich im Herren“ (,,Vilnius“) ir įtikinamai interpretavo LV.Lopo ,,Gloria“ iš ,,Missa brevis quasi grigalis“ (,, Jauna muzika“). Už pastarojo kūrinio atlikimą jai skirtas specialus Lietuvos chorų sąjungos prizas – 300 eurų. Jos tautietis, žinomo choro ,,Ave Sol“ dirigentas Jurgis Cabulis tą patį J.Naujalio motetą ,,Tristis est anima mea“ atliko žymiai sėkmingiau, minkščiau ir subtiliau, prognozuodamas į priekį ir atskleisdamas turinį. Jam LMTA choras dainavo kitaip – jautriai ,,piešdamas“ moteto spalvas. Už šio moteto interpretaciją J.Cabulis gavo specialų Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo prizą – 200 eurų. Daugiabalsis Renesanso epochos vokiečių kompozitoriaus J.H. Schein(o) motetas „Ich freue mich im Herren“, mano galva, nebuvo sėkmingas abiems latviams – tiek Kristei Auderei, tiek Jurgiui Cabuliui, o gal per ,,kietas riešutėlis“ ir pačiam ,,Vilniaus“ chorui. Jautėsi skubotumas, pasigedau ritminio stabilumo. J.Cabulis gerai suvokė ir įprasmino V.Augustino kūrinį ,,Mykolo Kleopo Oginskio priesakai sūnui“ ( ,,Jauna muzika“).


Trečiuoju numeriu, po latvių dirigentų pasirodęs Linas Balandis atskleidė savo diriguojamų kūrinių stilių, palydėdamas juos ryškia, įsimenančia interpretacija. Jo diriguojamo J.Naujalio moteto ,,Eram quasi Agnus“ vidurinė dalis buvo gyva ir įtikinama. Kompozitoriaus Antono Brucknerio moteto ,,Os justi“ romantinę dvasią ir jos pajautą Linas Balandis įgyvendino priimtinai ir pelnė specialų prizą ,,Už privalomojo romantinio kūrinio atlikimą (,,Vilnius“). Užtikrintai, koncertiškai šis dirigentas padirigavo ir Vytauto Miškinio „ Jubilate Deo“nr.2. (,,Jauna muzika“). Meninė dvasia ,,atpirko“ ,,mažas technines nuodėmes“ – turiu omeny pradžias – jaudulys daro savo.


Patiko ir lenkų dirigentas Lukasz Hermanowicz. Jis, kad ir kiek didokais manualiniais judesiais, sėkmingai atskleidė J.Naujalio moteto ,,In monte Olivetti“ (LMTA) stilistiką, įtikino O. di Lasso ,,Salve Regina“ (,,Vilnius“). L. Hermanowicz yra vokalinio kvarteto ,,Collegium Vocale Bydgoszcz“ narys. Šis kolektyvas gilinasi į senąją muziką. Tvarkingai šis dirigentas padirigavo ir Giedriaus Svilainio ,,Sodai sodai leliumoj“ (,,Jauna muzika“).


Ypatingu muzikalumu pasižyminčiam jauniausiam (1995) J.Naujalio konkurso dalyviui Mantvydui Druliai teko nemažai iššūkių – jo patirtis dar nedidelė, o ir burtai lėmė ištraukti vieną sudėtingiausių ir komplikuočiausių kūrinių – Algirdo Martinaičio ,,Saluto alla beata Vergine Maria“ iš ciklo ,,Penkios invokacijos šv. Pranciškui“ (,,Jauna muzika“). Jei J. Naujalio motetu ,,Tristis est anima mea“ M.Drulia neišsiskyrė, tai G. Verdi ,,Pater noster“ švytėjo ta šviesa, kuri yra šiame nuostabiame kūrinyje (,,Vilnius“). Dirigentas suvokė mintį ir atskleidė šių G.Verdi ir A.Martinaičio kūrinių muzikines formas.


Kylančia linija vyko ir paskutinės konkurso finalo dalyvės – Gintarės Barisaitės pasirodymas. Jei J.Naujalio motetas ,,Omnes amici mei“ buvo ,,per smulkus ir per kuklus“ trykštančios energija dirigentės stiliui (LMTA), tai F.Mendelssohn Bartholdy ,,Denn er hat seinen Engeln befohlen uber Dir (91 psalmė) (,,Vilnius“) bei D.Zakaro ,,Laiškai Sofijai“(,,Jauna muzika“) atlikimas įrodė, kad dirigentė stipriai išjaučia, išgyvena, valdo kūrinio faktūrą ir chorą, moka ,,piešti muzikinį paveikslą“. Dirbanti LEU mišraus choro ,,Ave Vita“ chormeistere (tėvas, Kastytis Barisas – ,,Ave Vitos“ meno vadovas – visakeriopai tai skatina), G.Barisaitė turi puikias galimybes save realizuoti.
Už tikrai pakilų pasirodymą G.Barisaitė pelnytai laimėjo Publikos simpatijų prizą.


III-jame Juozo Naujalio dirigentų konkurse dalyvavo 8 merginos ir 10 vaikinų. Vieni jų iškopė į konkurso finalą, kitiems pasisekė mažiau. Nekvestionuodamas garbingos komisijos sprendimų (ji matė viską visose situacijose), norėčiau paminėti pavardes tų, kas man ryškiai patiko (neskaitant finalistų). Tai: Marija Bacytė (Lietuva), Rahela Durič (Slovėnija – Austrija), Sigita Petrauskaitė (Lietuva), Nora Žeigurė (Latvija). Džiaugiaus vienos iš dalyvių – Sigitos Petrauskaitės – išsakyta mintimi: ,, pajutau skonį, užsivedžiau, mielai dalyvaučiau tokio lygio konkursuose“.


III tarptautiniame Juozo Naujalio dirigentų konkurse I vietą ir Lietuvos Chorų sąjungos piniginę premiją – 1500 Eurų laimėjo latvis Jurgis Cabulis, II premiją ir UAB ,,Eika“ premiją – 1000 Eurų laimėjo lietuvis Linas Balandis, III vietą ir 700 Eurų Sauliaus Karoso paramos fondo premiją – Mantvydas Drūlia (Lietuva). Apie specialiuosius prizus jau minėjau aukščiau.


J.Naujalio dirigentų konkursas buvo suorganizuotas aukšta gaida. Dar niekad iki šiol jame nebuvo tiek dalyvių su plačia geografija, į vieną vietą sutelkti 3 profesionalūs chorai (paprastai  profesionalūs chorai vengia tarpusavio konkurencijos, nes tokiu būdu paaiškėja, kuris iš jų – pajėgesnis). Norėtųsi, kad ši tradicija įgautų pagreitį, o Šimtmečio dainų šventėje, kaip kad yra Estijoje, dalyvautų visi profesionalūs chorai – ar tai būtų valstybiniai, savivaldybių, muzikinių teatrų ir panašiai…


Ar konkurse viskas buvo sklandu? Žinoma, ne! Mano galva, reikėjo išskirti Renesanso ir Romantizmo muzikos dalis į savarankiškas, o ne sumesti į bendrą ,,burtų traukimo katilą“. Nes vieniems konkursantams nusišypsojo laimė – jie ištraukė romantizmo kompozitoriaus kūrinį. Kitiems ,,atiteko“ Renesansas – o tai jau reikia išmanyti, juolab komisijoje nebuvo Renesanso muzikos atlikimo ekspertų, tarkim, Mariaus Kupčo, Latvijos muzikos akademijos Senosios muzikos katedros vedėjo, I -ojo J.Naujalio dirigentų konkurso II vietos laimėtojo. Kodėl tai sakau? Ogi todėl, kad konkursantai turėjo būti vienodose sąlygose – kiekvienas turėjo padiriguoti ir Renesanso, ir Romantizmo epochų kūrinį. Bet reglamentas kažkodėl to nenumatė… Lemtis buvo palikta burtams.


III-čiajam Juozo Naujalio dirigentų konkursui buvo ruoštasi nuosekliai ir, sakyčiau, solidžiai – pradedant dalyvių atranka, komisijos sudarymu, profesionalių chorų įtraukimu šiam bendram reikalui, kokybiško konkurso leidinio pateikimu, sėkminga rėmėjų paieška, baigiant žavių konkurso vedėjų – Justės Jankauskaitės, Ingridos Alonderės darbu.


III-čiasis tarptautinis Juozo Naujalio dirigentų konkursas jau tapo istorija. Gražia, įsimintina istorija su laiminga pabaiga, o jo dalyviams – ir skrydžiu į didžiojo meno kūrybos aukštumas. Šį, trečiąjį konkursą inicijavo LMTA choro dirigavimo katedros vedėjas doc. Dainius Puišys. Ir kaip čia neprisiminti Stasio Šimkaus žodžių, pasakytų per Juozo Naujalio laidotuves 1934 m. rugsėjį Petrašiūnų kapinėse: „Tikras gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio /…/ Žinoma, greit išnyks iš atminties rami Naujalio eisena per Kauną, jo gražus, klasiškas veidas, vis balstanti barzda, bet kas pavartys Lietuvos muzikos darbų lapus, kad ir po šimto ir po kito metų, jį tinkamai paminės ir pagerbs“. Taip ir įvyko.

Parašykite komentarą