„Ginkluotas žmogus“

Dovilė Zuozaitė.

Muzikologė.

*

25 metai praeity po kruvinojo 1991 m. sausio. Kiekvienas branginame savąją patirtį, tiesiogiai išgyventą, paženklintą nerimu ir laukimu stebint įvykius iš tolimesnių vietovių ar perteiktą tėvų, senelių lūpomis. Kad ir kokia patirtis būtų, ji gyva ir alsuojanti, vienijanti ne tik mūsų šalį, bet ir mus pačius su kitomis tautomis, žmonėmis, patyrusiais negailestingus kovos gniaužtus ar tebegyvenančiais karo šmėklos šešėlyje su baime ir skausmu. Kiekvieno ašara aky – sūriausia, kiekvieno skausmas širdyje giliausias, tačiau platesnis žvilgsnis – pranašesnis, telkiantis ar net guodžiantis. Taip į sausio 13-osios atminimą šiemet kvietė pažvelgti valstybinis choras „Vilnius“, kurio iniciatyva garsūs šalies muzikos atlikėjai šių metų sausio 12-ąją buvo suburti unikaliam kūrinio atlikimui, tiesiogiai leidusiam pažvelgti į, ko gero, sunkiausias akimirkas žmonijos istorijoje, dramatiškiausius pasaulio įvykius. Pirmą kartą Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, skambėjo Velso kompozitoriaus, vieno žymiausių šių dienų muzikos kūrėjo Karlo Jenkinso „The Armed Man: Mass for Peace“(„Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“). Kūrinio atlikimą lydėjo istoriniai filmo kadrai su skirtingų laikotarpių karo epizodais, palietusiais ir mūsų amžių, tą tragišką 2001 m rugsėjo 11-ąją. Muzika persipynusi su vaizdais, filmas su „gyvu garso takeliu“ leido dar tikroviškiau pajusti kare tvyrojusią realybę ir tuo pat metu įvertinti dabarties trapumą.

Kūrinio atsiradimo istorija siekia 2000-uosius, kai K. Jenkins iš Nacionalinio ginklų muziejaus (The Royal Armouries Museum) Londone gavo užsakymą parašyti kūrinį, skirtą tūkstantmečio paminėjimui ir Kosovo karo (1999) aukoms atminti. Tuomet NATO bombardavo Serbiją, siekiant jos pajėgas išvyti iš Kosovo. Šis karinis konfliktas palietė apie 1 milijoną islamo religijos gyventojų.

Antikarinės tematikos kūrinys pirmą kartą atliktas 2000 m. balandžio 25 d. Tačiau itin iškalbinga pirmojo CD išleidimo data: tai diena prieš pat islamo ekstremistų atakas Niujorke 2001 rugsėjo 11-ąją. Žvelgiant į šiuos įvykius, dar prieš juos kompozitorius tarsi intuityviai savo kūriniu norėjo paskleisti žinią apie taikos, darnos ir gėrio siekius, priešingai, nei iki tol karinę tematiką palietusio Benjamino Britteno „War Requiem“ (1962), kuris buvo skirtas karui.

K. Jenkinso „Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“ parašytas lotynų, anglų ir prancūzų kalbomis, sudaro 13 dalių, dauguma jų atitinka tradicines katalikų mišias. Kūrinį kompozitorius paįvairina tekstais iš skirtingų religijų, kitų istorinių šaltinių. Remtasi krikščionių Šventuoju Raštu, musulmonų maldomis, Mahabharata – ilgiausiu žinomu epu, kuris sanskritu parašytais mitais ir pasakėčiomis perteikia induizmo enciklopediją. Mišias apjungia pirmoje ir paskutinėje dalyse įvesta renesanso laikotarpio pasaulietinė, to meto kompozicijose naudota daina „L’homme armé“ („Ginkluotas žmogus“). Tam tikros emocinės įtampos suteikia ir karinės tematikos tekstai iš anglų rašytojų kūrybos, fragmentai iš japonų poeto Sankichi Toge eilių. Šis kūrėjas pats išgyveno Hirosimos tragediją 1945 m., o praėjus keliems metams po jos 1953 m. mirė nuo leukemijos.

Su dideliu pasisekimu septynerius metus K. Jenkinso „Ginkluotas žmogus“ koncertuose skambėdavo įprasta atlikimo forma, kartu su choru, simfoniniu orkestru, solistais. Nuo 2007 m. šią K. Jenkinso partitūrą papildo specialiai pagal muziką sukurtas filmas, emocinės kūrinio kulminacijos, dramatizmas ir atoslūgiai palydimi iškalbingu dokumeniu vaizdu. Filmo kadrai perteikia besiformuojantį konfliktą, karius, išlydimus žmonų ir motinų į karo lauką, pasirengimą kovai, pačią kulminaciją, konflikto pasekmes… ir viltingą kūrinio pabaigą apie šviesią ateitį, taikos epochą: „Viešpatie, nušluostyk mūsų ašaras ir nebeleisk mums daugiau to patirti, nei liūdesio, nei skausmo…“ – tekstas iš paskutiniųjų partitūros puslapių.

Filmas suskirstytas dalimis, kad atitiktų kūrinio eigą ir pauzes tarp dalių. Visiškas garso ir vaizdo sinchroniškumas, tikslus tempo laikymasis. Ypatinga precizika ir tikslumas pirmiausia atitenka dirigentui, kad muzika nuskambėtų laiku numatytame kadre. Jis kartu seka ir partitūrą, ir filmą, o atlikėjai su ypatingu atidumu įgyvendina visą muzikinę faktūrą. Nedažnai pasitaikanti tokia sceninė patirtis muzikantams stiprina įspūdį, įkvepia ir pripildo kūrinio atlikimą veržliu, dinamišku emociniu užtaisu.

Tad tikroviškai ir net sukrečiančiai šis kūrinys tąkart susirinkusius Šv. Jonų bažnyčioje vedė istorijos pėdsakais. Pagerbti sausio 13-osios įvykius ir jų didvyrius į pilnut pilnutėlę bažnyčią susirinko ir garbingi valdžios atstovai – ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir kiti. K. Jenkinso „Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“ atliko beveik 200 muzikantų: valstybinis choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), berniukų ir jaunuolių chorai „Ąžuoliukas“ (meno vadovas Vytautas Miškinis), „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis), du LKO orkestrai – Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov), Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas mjr. Egidijus Ališauskas), sopranas Ieva Prudnikovaitė, Abdullah Belge, kuris atliko musulmonų mečetės tarnautojo muedzino maldą, dirigavo Dainius Pavilionis. Valstybinio choro „Vilnius“ rengto projekto-koncerto „In Memoriam“ tiesioginės transliacijos buvo galima klausytis per LRT Klasiką, o valandą po koncerto stebėti per TV LRT Kultūrą.

Vilnius-2

Parašykite komentarą