„Gabijos“ viešnagė Rusijoje: „Nepakartojamas Peterburgas“

 

Atėjus pavasariui ir saulei krašteliu nušvietus dangų, žvarbų vėją ir lietų norisi tik prisiminti, ir ne kiekvienas išdrįstų  nukeliauti į šaltą Šiaurės-Vakarų pusę Rusijoje – Sankt Peterburgą. Palydėdami Lietuvos vaizdus ir tikėdamiesi grįžę rasti tikrą pavasarį, balandžio 19-ą dieną, ankstų ketvirtadienio rytą, VGTU choro „Gabija“ dainininkai pajudėjo iš Vilniaus Sankt Peterburgo link.

Vieną vakarą praleidę Taline ir susipažinę su šio miesto senamiesčio vaizdais bei valstybės šimtmečio puošmenomis gabijiečiai judėjo toliau. Besigėrėdami pro langus matomais vaizdais, pagaliau pasiekę Estijos-Rusijos sieną, pilni jėgų ir energijos, bei pasistiprinę, pasiekė Peterburgą. Akies krašteliu nužiūrėjo gigantišką skraidančią lėkštę primenantį Sankt Peterburgo stadioną bei 300-mečio parką. Pasivaikščioję ir pakvėpavę grynu oru, kaip ir priklauso pavyzdingiems choristams, visi keliavo į Primorsko raj. vaikų kūrybos namus, kur vyko repeticija. 

Šeštadienio rytą gabijiečiai, sočiai papusryčiavę, turėjo neįtikėtinai puikią progą paklausyti gidės ir pažinti miestą bent pro autobuso langą. Kaip vaizdinių visuma pro akis prabėgo šarvuotasis kreiseris „Aurora“ (laivas), Petro I-ojo pirmasis namas, tvirtovė, kelios bažnyčios ir cerkvės, mečetė, skulptūros, paminklai. O lietus – įprastas mieste reiškinys – panoramos bei kraštovaizdžio tikrai nesugadino.

Labai greitai prabėgus laikui teko skubėti į A. Suvorovo memorialiniame muziejuje vyksiančią jungtinę repeticiją su jaunimo choru „Rondo“ ir vėliau prasidėsiantį koncertą. Labai jauki, tačiau tuo pačiu ir iškilminga aplinka nuteikė choristus jausmingam, bet kartu ir užtikrintam dainavimui. Atlikti kūriniai – „Už jūrių marių“, „Man liūdna“, „Tėvynei giedu naują giesmę“, „Skriski, skriski Lietuvėlėn!, “Vienas žodis – Lietuva“, „Anoj pusėj Dunojėlio“, „Tai gražiai gieda lakštingalėlė“, „Laisvės daina“, „Tėve mūsų“ ir kt. – sujaudino ir sudomino be galo supratingą ir palaikančią publiką. Erdvė užsipildė padėkomis, susižavėjimu, ašaromis ir „bravo“ šūksniais. Po gražaus „Rondo“ choro, kuris gruodį svečiavosi „Žiemos šviesoje“, pasirodymo abu chorai susijungė. Skambėjo U. Sisask „Omnis una“, G. Savinienės „Lietuva“ bei V. Plešako „Nepovtorimyj Peterburg“ (Nepakartojamas Peterburgas).

Tą patį vakarą choras „Gabija“ turėjo progą apžvelgti jau tamsoje paskendusį didingą miestą. 


Sekmadienio rytą „Gabija“ keliavo ne tik dalyvauti, bet ir išklausyti XVI tarptautinio Pavlovo M. Glinkos vardo festivalio dalyvių į Akademinę kapelą (buv. M.Glinkos kapela). Suėję į sceną su V. Augustino „Anoj pusėj Dunojėlio“, padainavę G. Kuprevičiaus „Skriski, skriski, Lietuvėlėn!, J. Naujalio „Man liūdna“, M. Malevič „Zastupnice userdnaja“, F. Viskanto „Ežerėlius“, dainuodami M. Aslund „Kom!“ choristai išėjo į salę ir atsisėdo klausytis kitų vienuolikos chorų. Diplomu ir taure pripažinti kaip festivalio laureatai, kantriai išklausę kitų dalyvių, pasistiprinę jau pažįstamoje „Arkados“ kavinėje, choristai išsiskirstė kas sau. Vieni aplankė „Ermitažą“, kurio viduje esantiems paveikslams apžiūrėti prireiktų turbūt 10 metų, kiti apžiūrėjo miestą ir jame slypinčias įdomybes. Galų gale visi draugiškai susirinko paklausyti chorų koncerto Petro ir Povilo sobore.

Vėlai vakare dar ilgai skambėjo dainos ir juokas viešbučio kambaryje, kuriame visi iki vieno choro pirmokai pagaliau turėjo progą tarti žodį ir dar labiau suartėti su bendražygiais. Labai tvarkingai ir gražiai įrengtuose kambariuose dar buvo galima nužvelgti miesto vaizdus. Galbūt ne pastatų grožiu ar tobulai atrodančiomis gatvėmis, o savo istorija, dvasia, žmonėmis ir jų pasaulio pajauta mus pakerėjo Sankt Peterburgas. Labiausiai įstrigo į atmintį tikriausiai ne vaizdai, o koncerto metu jausmas, kad čia mes laukiami tokie, kokie esame. Savo muzika sujaudinęs didelę dalį publikos, choras atliko savo priedermę. Rusai visur pabrėžė, jog muzika jungia tautas.


Po visų įspūdžių ir nuotykių, balandžio 23-ią dieną gabijiečiai susėdo į autobusą, tarė: „Sudie“ šiam nepakartojamam miestui ir kirtę sieną iškeliavo namo. Žinoma, pakeliui su derama pagarba Kronštate apžiūrėjo neapsakyto grožio „Morskoj sobor Nikolaja Čudotvorca“, Peterhofą su jau veikiančiais fontanais, pravažiavo pro didingą prezidento V. Putino rezidenciją bei kinų statytą pavyzdinį kvartalą „Baltijskaja žemčiužina“ (Baltijos perlas), aplankė kunigaikščio Daumanto statytą Kremlių ir cerkvę su jo palaikais sidabriniame karste Pskove (kunigaikštis Daumantas juk Rusijoj Šventasis!). Išvargę ir nusikamavę choristai visgi dar rado jėgų dainoms bei žaidimams, tačiau nebe ilgai, ir galų gale autobuse pasklido jauki tyla. Taip gabijiečiai kaupėsi toliau skleisti muziką klausytojams ir ruošėsi vis naujiems koncertams.

Grytė Šeštokaitė ir Žydrūnė Dūdaitė

Parašykite komentarą