Chorų profesionalai apie Lietuvos 100-mečio Dainų šventės „Vardan tos…“ Dainų dienos repertuarą ir metą jį svarstyti

‎‎
Rasa Gelgotienė
Lietuvos chorų sąjungos prezidentė, VU chorų meno vadovė ir dirigentė
 
‎ 
Nepaprastai įdomus, turiningas laiškas (Žr. http://www.choras.lt/index.php/choro-eilinio-pamastymai-apie-lietuvos-100-mecio-dainu-sventes-repertuara/).
Dėl Dainų dienos programos visuomet būna šimtai,  tūkstančiai skirtingų nuomonių, nes reikia suderinti skirtingo amžiaus, skirtingo išsilavinimo, skirtingo skonio, skirtingą patirtį turinčių chorvedžių ir choristų nuomones.   Čia neišvengiamas visos tautos ,,susitarimas“ – šiuo atveju muzikinis susitarimas, kompromisas. O kompromisai, kaip žinia, yra tokia susitarimo forma, kai visi lieka nelabai patenkinti.
Tačiau norisi tikėti, jog galiausiai visa tauta stos ir darniai, skambiai  uždainuos. Ir trauks visi iš visos širdies – ir tą labai mėgiamą, ir tą gal kiek neįdomesnę… Juk būtent galimybė visiems susilieti galingoje giesmėje ir yra tikrasis stebuklas, kurio liudininkais mes visi netrukus būsime.

‎‎

Rasa Viskantaitė

VGTU choro „Gabija“ meno vadovė ir dirigentė

 

O kur „choro eilinis“ buvo iki šiol? 2016 metų gruodžio 4 dienos aptarimą mini, o net 2017 metais nesugebėjo to parašyti! Šaukštai po pietų, kai repertuaras išmoktas! Man labai nepatinka, kai prieš pat šventę rašomos tokios mintys… Jei tai būtų tada, kai dar buvo galima kažką keisti, arba po šventės aptarta, kas nepasiteisino, tada taip.

 

Kažin, ar apskritai repertuaras gali įtikti visiems. Tai – 3-jų meno vadovų ir kūrybinės grupės kūrinys.

Negalima iš anksto prognozuoti, kad bus blogai, nepasiteisins. Nepabandžius – nesužinosi. Jei ir nepatiko man kai kas, teko visus kūrinius pamilti ir išmokyti choristus. Džiaugiuosi, jog pirmą kartą repertuaras buvo pateiktas (su išimtimis) pakankamai anksti – prieš pusantrų metų. Jei visi vadovai į tai būtų pažiūrėję patriotiškai, sąžiningai ir prioritetą skyrę svarbiausiam šimtmečio akcentui  – Dainų šventei, dauguma chorų kūrinius mokėtų mintinai ir problemų nekiltų. Viskas dabar priklausys nuo chorų pasiruošimo lygio ir atlikimo.

  • Abejojau dėl „Dunojėlio“, bet kadangi jungtinė Vilniaus studentų chorų repeticija nieko ypatingai blogo neparodė, tikiuosi, nuskambės įdomiai.
  • ‎Augustino „Tėvynei giedu naują giesmę“ buvo mėgiamiausias moksleivių kūrinys Moksleivių dainų šventėje. Jaunimas su malonumu jį trauks.
  • „Geltona žalia raudona“ choras tik pritars, dainuos autorius. Čia, matyt, scenarijui reikėjo.
  • Gaila, kad pamiršo Vydūną, bet gal nerado tinkamo kūrinio?

Lengva kritikuoti. Dirbti, galvoti žymiai sunkiau. Jei taip negerbiam kitų darbo, ar neliks taip, kad niekas nebesiims organizuoti Dainų švenčių?

Straipsnis (K. Burbos „Choro eilinio…“ – red.) tikrai ne laiku… Sakoma: „ką gali pakeisti, keisk, o ko negali, susitaikyk su tuo.“ Man rūpėjo ir rūpi Dainų šventė. Rašiau siūlymus dainų šventės kūrybinei grupei. Džiaugiuosi, jog, matyt, į vieną pasiūlymą atsižvelgė.

 

Džiaugiuosi, atsitiktinai išgirdusi, kaip jauni žmonės didžiuojasi, kad dalyvaus 100-mečio dainų šventėje. „Gabija“ dalyvaus visose 3-jose dainų šventėse ir „Gaudeamus“.

 

‎‎

Prof. Regimantas Gudelis

Muzikologas

Autoriui prašant, jo mintys ištrintos.‎

 
Artūras Dambrauskas
Dainų dienos „Vienybė težydi“ kūrybinės grupės vadovas
Jeigu ir buvo galima kažką keisti, tai reikėjo daryti prieš 1,5 metų. Šventės programa buvo suderinta su LNKC chorų žanrine taryba ir LCHS taryba bei jai pritarta. Likus mėnesiui iki šventės vėlu kažką keisti. O nuomonių, kaip ir kiekvienoje šventėje, yra įvairių. Jos buvo, yra ir bus. Jaunesni dainininkai galvoja vienaip, dainininkai su patirtimi turi savo nuomonę. Visada turi būti protingas kompromisas. 
Dėkoju ponui K. Burbai už jo aktyvią poziciją.

Parašykite komentarą