Chorinio gyvenimo apžvalga. Kovas ir balandžio 1-oji.

 

 

 

 

Prof. Viktoras Masevičius

 

 

Kovas buvo įdomus ir įsimintinas chorų surengtomis šventėmis šio žanro gerbėjams. Gal tik pirmoji savaitė nelepino klausytojų: chorai kaupė jėgas ir gludino savo koncertines programas būsimiems pasirodymams – kas per kovo 11-tą, kas per gavėnią, šv. Velykas, o kas ir po jų.

Šiauliuose, didelėje Saulės koncertų salėje Nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), 16 val., koncerte ,,Mes – Lietuvos ateitis“ dainavo veiklus ir populiarus berniukų ir jaunuolių choras ,,Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio.

Kaune, tą pačią dieną, tik 15 val., Tautos namuose koncerte, pavadintame ,,Laisvės varpas“, pasirodė keturi šio miesto mėgėjų chorai: mišrūs chorai ,,Gintaras“ (vad. Jovita Kulakauskienė), „Ainiai“ (vad. Mindaugas Šikšnius), ,,Diemedis“ (vad. Audrius Petrauskas) bei vyrų choras ,,Perkūnas“ (vad. Romaldas Misiukevičius, fono nuotr. ).

Gražią dovaną kovo 11-osios dienos proga klaipėdiečiams įteikė vienas geriausių Lietuvos chorų „Bel Canto“ (Vilnius) bei choras „Cantare“ (Klaipėda). Abiejų kolektyvų vadovas – Artūras Dambrauskas. Atnaujintame Klaipėdos dramos teatre 19 val. jie surengė didelį labdaros koncertą ,,Nubusk pasikeitęs“, kur labdara tapo nupirktas bilietas į koncertą kitam, neišgalinčiam nusipirkti. Į perkančio bilieto kainą įėjo ir bilieto kaina antram žmogui. Dviejų dalių koncerte skambėjo moderni pasaulinė chorinė muzika: D.Zakaro išplėtota lietuvių liaudies daina ,,O kai sauliutė tekėjo“, E.Ešenvaldo „O salutaris Hostia“, Guy Farley „Ave Maria“ ir „My Reason“ iš kino filmo ,,Modigliani“, G. Verdi  „La Vergine Degli Angeli“ iš operos ,,La Forza del Destino“, Naomi Shemer ,, Jerusalem of Gold“, John Williams  ,,Schindler’s List“, Eric Whitacre  ,,Sleep“, Ola Gjeilo  ,,Sunrise Mass“. Gausiai susirinkę klausytojai negailėjo aplodismentų.

Šis gavėnios laikotarpis vilniečiams, geros, rimtos ir solidžios muzikos gerbėjams, pateikė išskirtinę staigmeną – tarptautinį dviejų chorų bendrą koncertinį projektą – J.S.Bacho Pasijos pagal Joną ( BWV 245) atlikimą. Intriga užsimezgė iškart, sužinojus, jog šį iškilų kūrinį ruošia mėgėjų chorai iš Lietuvos ir Norvegijos. Neturėjau didelių vilčių, ir eidamas į koncertą, prisipažinsiu, abejojau kruopštaus skambesio tikimybe.

Žodis pasija yra kilęs iš lotyniško žodžio passio, kuris reiškia skausmą. Krikščioniškasis tikėjimas, pirmiausia, yra tikėjimas ne pačiu savimi, bet tikruoju Dievu ir tikruoju žmogumi. Neįsivaizduojama, tačiau Kristaus meilė triumfuoja, kai jis kenčia. Tikraisiais žmonėmis tampame, kai mūsų gyvenimas kyla iš Jo, kai linkime gėrio kenčiančiam pasauliui. Pasija yra gyvenimo Viltis! J.S.Bachas rašė pasijas tam, kad suteiktų mums egzistencinį sutapatinimą su Jėzaus laiku, nešdamas žinią, jog viskas, ką Jėzus darė, buvo dėl mūsų. Tai įvyko šiandien! Kompozitorius dirbo labai kruopščiai. Nors Pasijos pagal Joną premjera įvyko Leipcige 1724 metais, dar 25 metus ją tobulino. Po J.S.Bacho mirties, daugiau kaip 80 metų ji nebuvo atliekama, ir tik 1883 m. apie ją vėl prisiminta. Šis stambios formos, dviejų dalių, chorui, solistams, kamerinei orkestro sudėčiai kūrinys – iš 40 numerių (padalų), jame yra arijos, arijozo, chorai, choralai, giesmės, evangelistas, personažai – tarnaitė, Petras, tarnas, Pilotas, Jėzus. Ši bažnytinė misterija vyksta non stop principu – chorą keičia evangelistas, jo pasakojimą – barokinę giedamąją rečitaciją -choralas, akimirksniu keičiasi tempai. Atlikėjams tai rimti iššūkiai, reikalauja susikaupimo ir koncentracijos, nuolatinės budrumo būsenos. Kūrinio trukmė – apie 1 val. 40 min.

Štai tokio kūrinio atlikimo ėmėsi Vilniaus evangelikų liuteronų ir Norvegijos Hokksund(o) parapijų chorai, vadovaujami Astos Saldukienės ir Haug bažnyčios Hokksund(e) kantoriaus Abram Bezuijen (g.1966).

Kovo 12 d., šeštadienį, prieš 18 val. į Evangelikų liuteronų bažnyčią Vilniuje rinkosi žmonės. Nedidelė, jauki erdvė sunkiai talpino norinčius patekti, tad stovinčių buvo apstu. Lietuvių ir norvegų jungtinį chorą sudarė apie 60 dalyvių, iš jų 20 vyrų ir 40 moterų balsų. Iš penkių solistų tris vyrus – Frack Fritschy (labai aukštą ir lengvą puikų tenorą, koncertuojantį visame pasaulyje, įvardyčiau kaip,,koloratūrinį tenorą“), du žemiau dainuojančius – tai Magnus Ingemund Kjelstad bei Jan Morten Helgestad – atsivežė norvegai. Beje, šioje pasijoje solistams-vyrams darbinis krūvis – pats didžiausias, ypač evangelistui (Franck Fritschy). Žaviai sudainavo solistės lietuvaitės – eilę konkursų ir festivalių laimėjusi tyro balso savininkė Lina Dambrauskaitė (sopranas) bei Renata Dubinskaitė (mecosopranas). Žinoma, šio projekto siela buvo J.S.Bacho, J.Rheinberger(io), F.Poulenc(o) muzikos žinovas, vargonininkas ir dirigentas Abram Bezuijen. Diriguodamas tiksliais minimaliais judesiais, fraze, išgaudamas tikrai precizišką orkestro ir choro artikuliaciją, surinko ir atskleidė šio veikalo formą ir mintį.

Šį J.S.Bacho kūrinį chorai ruošė metus laiko. Rezultatas pranoko lūkesčius – mėgėjų chorai, jei, vedami patyrusio meistro, rimtai ir kantriai dirba, gali pasiekti meninių aukštumų.

Kovo 13 d., 14 val., Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje, ,,Sekmadienio muzikos“ programoje sakralinę muziką giedojo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras ,,Dagilėlis“, vadovaujamas Regimanto Adomaičio. Buvo atlikti T.L.de Victoria, A.Bruckner, J.S.Bach, G.F.Handel,E.Elgar, G.Foure, G.Caccini, kitų kompozitorių kūriniai.

Kovo 17 -19 dienomis LMTA vyko Europos muzikos mokytojų konferencija. Pedagogai skaitė mokslinius pranešimus apie muzikinio ugdymo ypatumus, visur sklandė anglų kalba. Konferencijos metu pasirodė eilė moksleivių muzikinių kolektyvų, t.p. ir iš Vilniaus, Klaipėdos.

Konferencijos puošmena tapo Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choro koncertas šv. Kotrynos bažnyčioje. Arvydo Girdzijausko vadovaujami tautiniais drabužiais apsirėdę vaikai parodė virš valandos non stop programą, kurią pavadino ,,Nuo sutartinių iki folk roko“. Koncertą pradėjo M.K.Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina ,,Aš padainuosiu dainų dainelę“, vėliau sekė autentiškos lietuvių liaudies dainos chorui ,,Žaliam berži“, ,,Treputė martela“, skudutininkų pasirodymai, ,,Pjovė lankoj šieną“, trumputės dainos keitė viena kitą. Vaikai padainavo N.Sinkevičiūtės ,,Skrido bitė ta ta to“, stipriai A.Noviko išvystytą sutartinę ,,Sodauto“ (versija su skudučiais), parodė gerą daugiabalsiškumo įvaldymą. Koncerte suskambo ir premjera – L.V.Lopo ( V.Palčinskaitės ž.) ,,Paprašykime paukščių“. Tai rimta partitūra kiekvienam vaikų chorui. Visko čia yra: skudučiai, kanklės, švilpynės, ritmo spalvos, sutartinės aliuzija, nelaipsniškos slinktys balsovadoje. Ir visa tai nuosekliai sugula į darnią formos ir turinio visumą. Neabejotina autoriaus kūrybinė sėkmė. Su kuo ir sveikinam! Į koncerto eigą įsiliejus folkroko grupės ,,Atalyja“ muzikantėms ir muzikantams, LMTA studentėms, atlikus keletą liaudiškų kompozicijų, kartu su choru suskambo liaudies dainų siuita. Dirigentas Arvydas Girdzijauskas užtikrintai pravedė šią komplikuotą muzikinę drobę.

Šio koncerto kūrėjai dar kartą įrodė, kad lietuvių liaudies dainos – neišsemiamas tautos kūrybos lobynas, vertingiausia, ką turim, kuo privalom ugdyti vaikus, idant nenuskęstume kosmopolitinių požiūrių jūroje.

Kovo 19 d. 13 val. Taikomosios dailės muziejuje koncertavo Vilniaus kultūros centro moterų choras ,,Liepos“, vadovaujamas Audronės Steponavičiūtės Zupkauskienės. Tai brandus, balsingas, galintis pasipuikuoti sodriais altais, choras. Šį sykį moterys ramia tėkme atliko išimtinai lietuvių muziką – vienuolika išplėtotų lietuvių liaudies dainų (plėtočių autoriai: V.Augustinas, A. Arminas, T.Brazys, Vl.Jakubėnas, D. Zakaras, M.Urbaitis, Z.Venckus, J.Kalcas, A.Budriūnas, G.Kalinas, V. Klova) ir tris originalias – R.Baranausko ,,Pajūrio vaikai“, L.Abario ,,Širdis“ bei V.Miškinio ,,Gražiausias sodas“. Įtaigiai praskambėjo V. Augustino išplėtota lietuvių liaudies daina ,,Anoj pusėj Dunojėlio“ (solistė Dalia Krapavickaitė, ji ir chormeisterė), A.Armino – ,,Ir išaušo aušrytėlė“, Vl.Jakubėno – ,,Augino močiutė“, M.Urbaičio ,,Obelėlė“. ,,Liepos“ sugretino dvi skirtingas tos pačios sutartinės ,,Trepute martela“ aranžuotes – J.Kalco ir A.Budriūno. Buvo įdomu sulygint. Jos abi sėkmingos, viena daugiau paplėtota, kita mažiau. Čia reikėtų prisiminti, jog didžiausias nuopelnas sutartinių plėtotei priklauso klasikui Juozui Gruodžiui. Jo ,,Gegutė sode“ vyrų chorui – sudėtingumo ir meistriškumo viršūnė, kurios dabar vyrų chorai nemėgina siekti. Gaila, kad tą šeštadienį į koncertą atvyko mažokai klausytojų – gal kokie 45-ki… Moterys labai stengėsi, į galą pavargo, tad paskutinis skambėjęs, V.Miškinio ,,Gražiausias sodas“, mažiau pavyko.

Verbų sekmadienį (kovo 20 d. 13,30 val.) apsilankiau šv. Kazimiero bažnyčioje. Čia valstybinis choras ,,Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas) bei vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur atliko belgų-prancūzų kompozitoriaus Cesar Franck ( 1822 -1890) „ Septynis paskutinius Jėzaus žodžius nuo Kryžiaus“. (Šia tematika kūrinius yra rašę kompozitoriai H.Schutz, J.Haydn, Ch. Gounod, T.Dubois). Jei C.Franck(o) kūriniai vargonams plačiau žinomi, tai choriniai kūriniai Lietuvoje nėra labai paplitę, tačiau visi žino jo ,,Panis angelicus“ įvairias versijas. ,,Septyni paskutiniai Jėzaus žodžiai nuo Kryžiaus“, sukurtas 1859 m., ilgą laiką buvo užmarštyje, ir tik 1954 m. buvo surastas rankraštis. Lietuvą pasiekė apie 2012- 2013 metus, kuomet kauniečių choras ,,Exaudi“, vadovaujamas jėzuito Eugenijaus Puzynios, jį atliko Garliavos bažnyčioje. XX-ame Pažaislio festivalyje Kauno valstybinis choras su aštuoniais solistais ir orkestru padainavo kitą C.Franck kūrinį – oratoriją ,,Palaiminimai“.

,,Septynis paskutinius Jėzaus žodžius nuo Kryžiaus“ choras Vilnius savo repertuare turi jau keletą metų. Kūrinys patrauklus dėl savo muzikinės kalbos – melodingų intonacijų, lyrinių ir dramatinių, lėtesnių ir veržlių epizodų, skaidrių choralų, tempokaitos, dinaminės skalės nuo pp iki ff, pulsuojančios gyvybinės energijos. Įžanga primena G. Pergolesi ,,Stabat Mater“. Didžiulis krūvis tenka solistams (šiame koncerte juos keitė choro artistų soli grupės – ir – sėkmingai). Labiausiai įsiminė galingi, kaip iš G.Verdžio operų, viso choro unisonai. Kūrinio trukmė – apie 37 min. Dirigentas Artūras Dambrauskas sumaniai tvarkėsi, atskleisdamas emocionalųjį kūrinio pradą.

Antrąją šv. Velykų dieną (kovo 28 d. 13.30) šv. Kazimiero bažnyčioje koncertavo kitas profesionalus kolektyvas – Vilniaus savivaldybės choras ,,Jauna muzika“, vadovaujamas Vaclovo Augustino. Koncertą pradėjo vargonų muzikos Patriarchas Leopoldas Digrys, atlikdamas C. Franck(o) Fantaziją A-dur. Himniško prado melodijos, krintančio sekvencijos su pasikartojančiu rondiškumu užpildė bažnyčios skliautus. Choras pagiedojo H. Schutz (1585 – 1672) ir V. Augustino (1959) ,, Teesie Tavo valia, Valdove“, amerikiečio postminimalisto D. Lang (1957) ,,Devintą valandą Jezus sušuko“( solistė Agnė Markevičiūtė), D. Lang ,,I lie“ iš P. Sorrentino filmo ,,Didysis grožis“ (solistė Ieva Skorubskaitė), du J. Tavener (1944 – 2013) velykinius himnus -,,As one who has slept“ ir ,,Mother of God, here I stand“. Koncertą pabaigė išplėtota J.Naujalio giesme ,,Linksma diena mums nušvito“. Choras man pasirodė išaugęs – 13 moterų ir net 17 vyrų. Šio choro vokalinė kultūra žavi, paperka. Dauguma šių kūrinių Lietuvoje atlikta pirmą kartą. Vakare ,,Jauna muzika“ giedojo šv. Kotrynos bažnyčioje, kur parodė kompozitoriaus David Lang kantatą – pasiją „Mergaitė su degtukais“ (pagal H.K. Anderseno pasaką).

Šiauliuose praėjo tradicinis ,,Et Resurexit“ festivalis, Kaune įvyko pirmoji būsimos dainų šventės (birželio 4 d.) repeticija… 

1579 m. balandžio 1 d. Vilniuje buvo įkurtas Universitetas. Jo Gimtadienį chorai ,,Gaudeamus“ ir ,,Pro muzika“ pažymėjo 19 val. šv. Jonų bažnyčioje, giedodami Gioachino Rossini ,,Mažąsias iškilmingas mišias“, dirigavo chorų vadovė Rasa Gelgotienė, o Valdovų Rūmuose, 18 val. „Ąžuolų“ klubas šventė savo įsikūrimo 20-metį. Tais tolimais 1996 m. į klubo inauguraciją atvyko ,,Ąžuoliuko“ choro įkūrėjas Hermanas Perelšteinas. „Ąžuolų“ klubas buvo įkurtas ,,Vaidilos“ teatre. Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas prof. Povilas Gilys. Jis ir vedė 2016 m. balandžio 1-mos, ,,Ąžuolų klubo“ 20-mečio vakarą. Į jį  buvo pakviesti Izraelio ambasadorius Lietuvoje, dirigentas J. Domarkas, žymūs chorų vadovai – V.Augustinas, A.Vildžiūnas, L.V.Lopas, V.Miškinis, G.Venislovas, nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Rafailas Karpis, kiti. Po klubo pirmininko D. Čižo, J. Domarko, V.Miškinio kalbų, ilgai koncertavo aktorių trio – S. Bareikis, O. Ditkovskis, K. Smoryginas. Šių puikių dainuojamosios poezijos grandų pasirodymas išsitęsė… O dar laukė pagrindinė vakaro kulminacija, ilgametė „Ąžuolų“ klubo svajonė, prof. P.Gilio suburto „Ąžuolų“ klubo vyrų choro pirmasis prisistatymo koncertas. Ir jis įvyko! Trisdešimt aštuonių balsingų vyrų choro atlikti dviejų rusų kompozitorių kūriniai (tikslių autorių pavardžių išgirst nepavyko, nes prof. P. Gilys, pranešdamas kalbėjo labai tyliai, o programėlių nebuvo – V.M.), padainuoti originalo kalba, pavergė įtaiga ir interpretacija. Tas pats pasakytina apie M.K.Čiurlionio harmonizuotos dainos ,,Šėriau žirgelį“ bei J.Žilevičiaus ,,Vaikščiojau“ ir J.Tallat- Kelpšos ,,Čiūto“ interpretacijas. Gal kiek pritrūko susirepetavimo dainuojant senosios muzikos kūrinius ir F. Schubert(o) ,,Naktį“. O susirinkę klausytojai labai šiltai ir geranoriškai sutiko naująjį kolektyvą. Tikiuosi, kad „Ąžuolų“ klubas visais įmanomais būdais rems ir ugdys šį puikų užgimusį chorą. Tokio vyrų choro Lietuvai reikia!

Tai toks buvo kovas ir balandžio pirma.

Parašykite komentarą