Chorinio gyvenimo apžvalga. 2016 m. vasaris.

 

 

 

 

Prof. VIKTORAS MASEVIČIUS

 

 

Po sausio mėnesio dalinės sausros, šventinio laikotarpio (studentai ilsėjosi po paprastai neprognozuojamos sesijos), vasaris tapo puošnesnis, turtingesnis chorų koncertais, projektais, fiziniu ir kūrybinės minties judėjimu. Panašiai kaip antradienis po pirmadienio jau būna kitoks – darbingesnis ir linksmesnis. Pavasario laukimas – visuotinis, bet… dar negalim pasakyti ,,jau čia jisai“. Todėl televizijos skleidžia milžinišką pozityvą laidose ,,Atspėk dainą“ ar ,,Klauskite daktaro“ rodydamos tokias ,,pavasario kupinas moteris“ kaip Gintarė ar Beata.

 

Vilniuje, kaip ir dera, vieną pirmųjų vasario mėnesio chorinės muzikos koncertų surengė Valstybinis choras ,,Vilnius“, vadovaujamas Vlado Bagdono. Šv. Kazimiero bažnyčioje, vasario 7 d. Religinės muzikos ir susikaupimo valandos metu choras pateikė pluoštą rečiau atliekamų F. Mendelssohn-Bartholdy, M.Regerio, J. Brahmso, H.Wolfo, J.Rheinbergerio sakralinių kūrinių bei A.Brucknerio „Os justi“. Dirigavo LMTA doktorantas Linas Balandis. Moksliniu aspektu gilindamasis į religinės muzikos atlikimo ypatumus, kiekvieno autoriaus išskirtinę stilistiką, minties filosofiją dirigentas surado raktą atverti šiems klodams. Dramatiniai ir lyriniai pradai atsiskleidė F. Mendelssono psalmėje op.78 „Mein Gott, warum hast du mich verlassen?“, H. Wolfo „Einklang“ (aus sechs geistliche Lieder), A.Brucknerio „Os justi“. Studijų metais L. Balandis pasiekė savo užsibrėžtų tikslų, jis puikiai girdi kūrinio formą ir geba pajautos dėka ją pristatyti.

 

Valstybės šventės – tai laikas ir proga, kuomet chorai turi kur pasireikšti. Griežtai nusistovėjusios tokių renginių tvarkos, juo labiau reglamento, nėra, scenarijai skirtingi, visgi juose yra bendrų bruožų: tai šv. Mišios iki pietų, politikų kalbos minėjimuose, Lietuvos himno giedojimas. Vieno ar kito choro dalyvavimas per šventes šv. Mišiose ar giedant Himną minėjimuose tampa prestižiniu faktu. Štai, minint Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Vilniaus karininkų ramovės vyrų choras ,,Aidas“ koncertavo Perlojoje (02.14), o jo vadovas, LMTA profesorius Tadas Šumskas savo gimtadienį (02.16.) su choru atšventė Elektrėnuose, giedodami mišiose ir koncerte.

 

Ir užsienyje lietuviai šventė. Vasario 16-ta buvo minima visur, kur tik yra bent kiek stipresnės lietuvių bendruomenės. Ir kartais, jei galimybės leidžia, į tuos renginius kviečiami ir chorai iš Lietuvos.

 

Į Latvijos Jelgavos miesto lietuvių bendruomenės prašymą surengti didelį koncertą, kuriame skambėtų dainos ir gyva lietuvių kalba, atsišaukė Kauno technologijos universiteto mišrus choras ,,Absolventas“, vadovaujamas prof. Viktoro Masevičiaus. Lietuvių Jelgavoje ir aplink ją, kaip sako žmonės, yra daug – virš tūkstančio. Miestas turi savo žemės ūkio universitetą (paralelė A.Stulginskio universitetui), ,,susigiminiavęs“ su Kaunu, yra pasirašytos sutartys. Čia įkurta pirmoji Latvijoje aukštoji mokykla – Akademia Petrina, vėliau tapusi garsiąja Mintaujos (dabartinės Jelgavos) gimnazija. Čia mokėsi pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, politikai, visuomenės veikėjai Vladas Mironas, Mykolas Šleževičius, Jonas Šliūpas, Vincas Justas Paleckis, dailininkai – Petras Kalpokas ir Justinas Vienožinskis. Šiuose 1775 m. pastatytuose klasicizmo stiliaus rūmuose dabar įsikūręs latvių tapybos klasiko, tapytojo Gederto Eliaso vardo Jelgavos istorijos ir meno muziejus. Vasario 13 d. Jelgavos lietuviai, vedami pasišventusio lietuvybei bendruomenės pirmininko Algimanto Burbos, čia jau 26-tą kartą minėjo Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Šioje puikios akustikos salėje choras ,,Absolventas“ dainavo M.K.Čiurlionio, J.Naujalio, J.Tallat-Kelpšos, A.Raudonikio, V.Miškinio, L.Vilkončiaus dainas, V.A.Mocarto, G.Verdžio, J.Štrauso, Ž.Bize kūrinius. Koncertinėje kelionėje kolektyvą lydėjusios VDU muzikos akademijos studentės, solistė Eglė Radavičiūtė ir akompaniatorė Gintarė Ručinskaitė, atliko G.Kačini ,,Ave Maria“ ir A. Raudonikio ,,Švelnumą“. Gausiai susirinkę lietuviai, latviai, baltarusių, lenkų, ukrainiečių, rusų bendruomenių atstovai, Jelgavos miesto meras, katalikų vyskupas labai šiltai priėmė kauniečių choro ir solistės dainavimą. Visa programa akivaizdžiai patiko. Po koncerto šeimininkai surengė pokylį ir net liaudiškus šokius.

 

Kultūrinis turizmas tampa vis labiau populiarus tarp meną kuriančių ir jį priimančių, suprantančių žmonių. Šiandien nieko nestebina melomanas, tarkim, iš Bratislavos į Vieną, ar atvirkščiai atvykęs pažiūrėti vieno ar kito spektaklio, ypač jei jame dainuoja pamėgtas solistas. Čia prisiminiau mūsų chorų patriarchą – Konradą Kavecką. 1990 m. rudenį, kaip paprastai, po repeticijos, paskutiniu traukiniu grįžau iš Kauno. Menkai šildomame vagone (sanitarinė temperatūros norma tuomet buvo 12 laipsnių) išvydau profesorių. Nustebęs paklausiau: ,,Iš kur Jūs?“. ,,Mano mielas, buvau koncerte, filharmonijoje, ten grojo prancūzų pianistas M.Ravelio, K.Debiusy kūrinius. Į Vilnių neužsuko – tai ir nuvažiavau“. Prisiminė savo jaunystės miestą – Paryžių, studijas. 85-erių metų profesoriui tai nebuvo lengva kelionė, tat Vilniuje palydėjau iki namų. Štai jums ir kultūrinio turizmo pavyzdys!

 

Gilias kultūros bei meno rėmimo ir puoselėjimo paskatų tradicijas ne pirmąsyk rodo seniausias Lietuvoje Vilniaus universitetas. Jo nuolatinės paramos dėka šio universiteto chorai eksponuojami kaip svarbiausi meno kolektyvai Lietuvoje ir užsienyje. Štai universiteto merginų choras ,,Virgo“ Nepriklausomybės dieną kartu su vietos lietuvių bendruomenėmis šventė Argentinoje ir Urugvajuje, skambėjo B.Chilcotto, K. Jenkinso, J.Dominguezo, P.Janczako, lietuvių kompozitorių kūriniai bei liaudies dainos. Universiteto chorai ,,Gaudeamus“ bei ,,Pro musica“ viešėjo Liepojoje, kur naujai pastatytoje ,,Lielais Dzintars“ koncertų salėje kartu su Gedimino Gelgoto orkestru ,,Niko“ 02.27. atliko P.Vaskso ,,Dona nobis pacem“ ir O.Gjeilo ,,Saulėtėkio mišias“. VU kultūros centro vadovė, ,,Virgo“, ,,Gaudeamus“, ,,Pro musica“ chorų vadovė Rasa Gelgotienė, LMTA dėstanti chorvedybą, tikrai galėtų vesti kursą ,,chorvadyba“ – chorų pergalės, ar bent dominavimo, tarkim, aukštosiose Lietuvos mokyklose, kursą. Deja, kitos aukštosios mokyklos, su retomis išimtimis (KTU, VGTU, iš dalies VEU) išskaido turimus pinigus įvairioms veikoms, būreliams ar klubams pagal pomėgius ir taip lieka „ant ledo“. Kiekvieno universiteto vedantieji meno kolektyvai negali būti prilyginti klubams, ar savarankiškoms studentų veikloms pagal pomėgiams, nes toks požiūris gramzdina universitetus jei ne į balą, tai jau tikrai į pelkę, kuri skandina ugdymo procesą kaip tokį…

 

Vasario 16-ta buvo gražiai pažymėta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šįkart plačiu užmoju išsiskyrė Šiauliai. Čia erdvioje ,,Saulės“ koncertų salėje buvo sutelktos didelės atlikėjų pajėgos. Šalia vietinių – Šiaulių universiteto mišraus choro ,,Studium“, kamerinio ir pučiamųjų orkestro, koncerte ,,Šalis, kur mane užaugino“ dalyvavo ir kviestiniai svečiai iš Vilniaus – dirigentas prof. Juozas Domarkas, dainininkai prof. Virgilijus Noreika ir doc. Dainius Puišys, Lietuvos Dailės muziejaus vyrų choras ,,Varpas“. Pastarasis, vadovaujamas prof. Jurijaus Kalco, atliko keletą G.Verdžio ir R.Vagnerio operų chorų.

Kaune švenčių tradicijų organizavimo vairą, regis, į savo rankas ima aktyviausioji visuomenės dalis – studentai. Štai vasario 15 dieną tautinė korporacija ,,Neolithuania“ Karininkų ramovėje surengė labdaros pokylį pavadinimu ,,Jie išliks knygose“ (apie kovotojus už laisvę). Koncertavo VDU kamerinis merginų choras, grupė ,,Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Vakaro metu buvo įteiktos korporacijos stipendijos dviems pasižymėjusiems moksle ir mene Kauno aukštųjų mokyklų studentams. Renginyje dalyvavo vicemeras, buvęs meras. Tai atgijusi tarpukario Lietuvos tradicija.

Vasario 20 d. Vilniuje, bažnytinio paveldo muziejuje (šv. Mykolo g. 9), koncertą surengė Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos ,,Liepaičių“ merginų choras, vadovaujamas Jolitos Vaitkevičienės bei ,,Liepaičių“ alumnės – kamerinis moterų choras ,,Melos“. Pristatydama naują, vos metus gyvuojantį kolektyvą, Jolita Vaitkevičienė sakė: ,,Buvusios Liepaitės negalėjo ištverti“. Tarp įsikūrusio choro iniciatorių vadovė paminėjo Anglijoje studijuojančią kompoziciją Jutą Pranulytę ir Dalią Krapaveckaitę, dirigavimą studijuojančią LMTA, prof. V.Miškinio klasėje. Prisipažinsiu, ,,Melos“ mane pavergė. Seniai nėra tekę klausytis taip gerai dainuojančio merginų choro Lietuvoje. Tiesa, moterimis joms vadintis dar gerokai anksti, iš 16-kos galėtų būti gal keturios. Vokalas daug artimesnis merginoms, nei moterims. Jos savo programą pavadino: ,, Naujos sakralinės muzikos žvalgymai“. Projektas ir kūrinių paieškos nusidriekė už Lietuvos ribų. Buvo atlikta Grando V.Miškinio preliudas iš ,,Sonetų“, M.Sokaitės ,,Lavabo me“ (Nuplauk mane), N.J.Deardeno ,,O Crux ave, spes unica“ (Sveikas, Kryžiau, vienintele viltie), Saros Rimkus ,,O vos omnes“ (Visi, einantys keliu, žvelkite: tai yra liūdesys, toks kaip mano), Mato Drukteinio ,,Sanctus“. Dirigavo Dalia Krapavickaitė ir Jolita Vaitkevičienė. Sudėtinga, komplikuota metrikos požiūriu, daugiabalsė skambėjusių kūrinių – motetų ir responsoriumų faktūra iš atlikėjo reikalauja ypač didelio susikaupimo ir koncentracijos. Merginos giedojo nelyginant kamerinis orkestras, kuriame kiekvienas instrumentas tiksliai ir kokybiškai griežia savo partiją, kartu puikiai ansambliuodamos.

Gerą kūrybinį susiklausymą ir tvarką parodė ir po ,,Melos“ dainavęs didysis ,,Liepaičių“ choras. Jis atliko J.Juzeliūno ,,Goštautą“ iš simfonijos ,,Lygumų giesmės“, G.Holsto „Himną Venerai“ – patosinį, romantinį kūrinį E.Elgaro dvasioje, L.Ennso ,,To Music“- neoromantinį kūrinys, kažkuo primenantį Z. Kodaly ,,Naktį kalnuose“. Maloniai suskambo ir kūrinys iš būsimosios 2016 m. Moksleivių dainų šventės repertuaro – Rasos Stoškuvienės ,,Žeme mano“.

Vasario 27 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje koncertavo svečiai iš Druskininkų, M.K.Čiurlionio meno mokyklos mišrus choras, prieš metus suburtas LMTA absolventės Ingos Vagnoriūtės. Choro pagrindinė sudėtis atliko M.K.Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų kompoziciją, G.P. da Palestrinos ,,Jesu Rex Admirabilis“, K.Jenkinso, V.Kernagio, L.Abariaus, J.Gudavičiaus kūrinius (dirigavo I.Vagnoriūtė), o jo kamerinė grupė (6+6) – V.Augustino ,,Anoj pusėj Dunojėlio“, tris dalis iš L.V.Lopo ,,Missa brevis quosi grigalis“, retai atliekamą K.V. Banaičio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą ,,Anksti rytą nedėlioj“, to paties autoriaus ,,Už jūrių marių“, harmonizuotas J.Juzeliūno ,,Tu svotel“ bei J.Bašinsko ,,Voverė“ (dirigavo L.V.Lopas). Linkėdamas chorui ir dirigentei sėkmės aukštumų, noriu pastebėti, kad kviestiniai choro dalyviai nevisuomet pasitarnauja subalansuotam skambesiui.

 

Vasario 28 d. Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje didelį koncertą (55 min.) surengė Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrus choras ,,Krantas“, vadovaujamas Leonido Abario ir Dovilės Mačiukaitės Krasauskienės. Didžiulis kolektyvas (virš 50 žmonių), pasiskirstęs grupėmis, atliko 9 sakralinius kūrinius ir šviesiąsias Christopherio Tamblingo mišias ,, Missa Festiva.“ Minkštas ir gražus choro vokalas atsiskleidė F. Strolios ,,O Kazimierai kilnus“, J.Schreiberio ,, Ave Maria,“ M.L.Lightfoot ,, Dona nobis pacem“. Visada galima pasimokyti iš L.Abario gebėjimo parinkti chorui programą pagal kolektyvo galimybes ir sampratą. Ypač tai aktualu jaunimo chorams. Gal mažiau atsiskleidė tik H.Nybergo ,,Cantate Domino“, ir tai dėl tirštokos bei greitokos vargonų faktūros.

Lietuvoje chorams nusimato karšta  vasara. Birželio 4 d. Kaune, o birželio 11 d. Klaipėdoje įvyks regioninės Dainų šventės. Jų rengėjų sudaryto dainų repertuaro konsepcijos diametrialiai priešingos. Jei Kaune dominuos dar neskambėję dainų šventėse kūriniai, tai klaipėdiečiai ima laiko patikrintus. Nesiimu spręsti, kas geriau – laikas parodys. Dainuojamų kūrinių išskirstymas pagal amžiaus kategorijas gal ir leis kokybiškai pasiruošti dainų šventei Kaune, svarbu, kad nevyrautų devizas ,,Visi dainuoja viską!“

O Vilniuje šiemet vyks Moksleivių dainų šventė. Jos meno vadovas, buvęs profesoriaus Konrado Kavecko  studentas, M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytojas-ekspertas Raimondas Katinas, atrodo, surado moksleiviams įdomų ir vertingą repertuarą.

 

Vasarį chorinę bendruomenę pasiekė nerimastinga žinia. Profesorius, „Polihymnia“ fondo įkūrėjas ir buvęs Kauno ,,Leliumų“ choro vadovas Albinas Petrauskas kultūros ministrui Šarūnui Biručiui pateikė statistiką, jog Lietuvoje iš anksčiau vidurinėse mokyklose buvusių 13000 mišrių chorų teliko 19. Ministras šią žinią paskleidė internete, pažymėjęs, kad tai kelia grėsmę ateities Dainų šventėms. Viliuosi, kad bent vienas iš šių skaičių nėra tikslus.

 

Vasarį sulaukėme ir gerų naujienų: Kauno Vytauto bažnyčios choras ,,Cantate Domino“ (vad. Rolandas Daugėla) iš konkurso Prahoje parsivežė laurus, o buvusiam ilgamečiui Radio ir televizijos choro vadovui, LMTA choro dirigavimo katedros vedėjui, daugybės Lietuvos dainų švenčių dirigentui, dainorėlių numylėtiniui ir chorinės muzikos Patriarchui profesoriui Lionginui Abariui už Viso gyvenimo nuopelnus paskirta Vyriausybės Kultūros premija. Sveikinam!

Parašykite komentarą