Chorinės žinios iš Kretingos – kupinos atradimų ir gerų idėjų!

2019 metai buvo paskelbti Žemaitijos metais. Daugelis meno kolektyvų turėjo progos sudalyvauti Žemaitijoje organizuojamuose kultūriniuose renginiuose arba tiesiog apsilankyti kaip turistai. Elektrėnų kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė) metams baigiantis taip pat turėjo puikią progą ne tik įrašyti Žemaitijos vardą į savo ansamblio istoriją, bet ir puikiai atšvęsti Kalėdas.


Netikėtas atradimas 


Daugelis Lietuvos miestų turi senas chorinės muzikos tradicijas, tačiau žinia apie tai, kad nedideliame pajūrio miestelyje Kretingoje gruodžio 29 dieną jau 39 kartą bus organizuojamas chorinės muzikos festivalis „Su šventom Kalėdom – pasitinkant Naujuosius“, gerokai nustebino. Pasirodo, kad šį profesionalų ir itin jaukų festivalį organizuoja išties neeilinis žmogus – chorvedys, pedagogas, tenoras, kompozitorius Aloyzas Žilys (nuotr.), jau 50 metų puoselėjantis chorinės muzikos meną.

Enciklopediniame žinyne „Pasaulio lietuvių chorvedžiai“ teigiama, kad A. Žilys yra „respublikinių moterų chorų švenčių – festivalių „Aš atdarysiu dainų skrynelę“ ir Kretingos rajono dainų švenčių organizatorius, režisierius, meno vadovas ir vyr. dirigentas. Ne kartą dirigavo ir zoninėse dainų šventėse, kaip dainininkas talkino kitiems chorams. Sukūrė dainų vaikams, vokaliniams ansambliams, moterų ir vyrų chorams, parašė muziką keliems spektakliams, Mišias vaikų chorui ir instrumentinių kūrinių“. Galbūt žemaičiams visa tai yra ne naujiena, bet Dzūkijoje gyvenančioms „Eldijos“ ansamblio dainininkėms tai buvo džiugi staigmena. Tad visiems norintiesiems apsilankyti Kretingoje primygtinai rekomenduoju į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią vykti tuomet, kai ten vyksta A. Žilio organizuojamas festivalis.

XVII a. pradžioje statyta gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia, turinti septynis altorius ir  drožinėtomis skulptūromis puoštą sakyklą, puiki vieta mėgautis chorine muzika. Tai pajutome ir mes, festivalio dalyviai, ir gausiai susirinkę klausytojai.


Išskirtinė dalyvė – vargonininkė 


Šiemet festivalyje dalyvavo nykštukų kepurėlėmis pasipuošę jaunieji Kretingos mokyklos-darželio „Žibutė“ dainininkai, kuriems vadovauja mokytojas ekspertas A. Žilys, į mišrųjį chorą susijungę Kretingos kultūros centro moterų choras „Svaja“ ir vyrų ansamblis „Žilvinas“ (vadovas A. Žilys), Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“ (vadovas A. Žilys), Elektrėnų vokalinis moterų ansamblis „Eldija“ (vadovė Asta Balnionytė-Grajevskė,  koncertmeisterė Fausta Hopenaitė), Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros centro „Žvejų rūmai“ moterų choras „Dangė“ (vadovė Judita Kiaulakytė), Mažeikių kultūros centro mišrus choras „Draugystė“ (vadovas Ričardas Grušas, koncertmeisterė Inga Grušaitė, chormeisterė Natalija Dapšienė) bei festivalio vargonininkė Laura Gedgaudaitė.

Festivalio pradžioje jungtinis choras dalyvavo mišiose ir atliko A. Žilio sukurtas jaunimo globėjui šv. Aloyzui skirtas Mišias bei kalėdines giesmes. Po šv. Mišių vyko spalvingas festivalio dalyvių koncertas, kurį vainikavo jungtinio choro sugiedotos giesmės „Kalėdų gėlės“ (muz. A. Žilio, ž. B. Brazdžionio, dirigentas A. Žilys), „Džiaugsmingų šventų Kalėdų (autorius nežinomas, dirigentai J. Kiaulakytė, R. Grušas ir A. Žilys) ir įspūdingai L. Gedgaudaitės atlikta Charles-Marie Widor Tokata iš vargonų simfonijos Nr. 5. Šios išskirtinės festivalio dalyvės pasirodymas ne tik praturtino koncertą, bet kartu suteikė progos visiems susirinkusiesiems pajusti Kretingos bažnyčios grožį ir įsileisti į sielą tikėjimo slėpinius. Taip pat nudžiugino koncerto vedėja Dalia Bieliauskienė – sukurti sąmojingą ir nuotaikingą atmosferą pavyksta ne kiekvienam konferansjė.

Festivalio dūzgės – proga užmegzti ryšius


Po koncerto visi festivalio dalyviai buvo pakviesti pasistiprinti prie suneštinių ir organizatorių paruoštų vaišių stalo. Čia turėjome progos kartu su festivalio siela – A. Žiliu – pasveikinti visus, padėjusius organizuoti šį šaunų renginį, pabendrauti su kolegomis, pasidalyti ateities planais ir užmegzti tvirtesnius ryšius. Taip pat buvo be galo smagu išgirsti gerų žodžių apie mūsų ansamblio pasirodymą ir galimybę ateityje vėl susitikti: kretingiškiai vasarą organizuoja dar vieną festivalį, o Elektrėnuose jau įgavo pagreitį rudenį bažnyčioje A. Balnionytės Grajevskės organizuojamas šv. Cecilijai skirtas festivalis. Būtų nuostabu, jeigu garsųjį A. Žilį išgirstų ir mūsų krašto chorinės muzikos gerbėjai.


Koks tortas be uogos


Iš dūzgių „Eldija“ ištrūko truputį anksčiau nei kiti festivalio dalyviai. Pirma, mūsų laukė tolimas kelias namo. Antra, labai norėjome nors viena akimi pamatyti garsųjį Kretingos dvaro Žiemos sodą. 1875 metais grafas Juozapas Tiškevičius nupirko nuo XVI amžiaus žinomą dvarą, rekonstravo rūmus ir pristatė oranžeriją. Joje įkūrė Žiemos sodą, kuriame augo vėduoklinės palmės, bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, o iš vieno tvenkinio tryško aukštas fontanas. Vėliau oranžerija buvo sumažinta, o 1940 metais rūmuose įsikūrus raudonarmiečiams išvis sunaikinta. Tik 1987 metais Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų rūpesčiu Klaipėdos restauracinės dirbtuvės įgyvendino Žiemos sodo atkūrimo projektą.


Taigi per 30 metų atkurtas Žiemos sodas jau turi kuo nustebinti lankytojus – šiuo metu čia auga daugiau kaip 170 rūšių apie 5 000 vienetų augalų. Žiemos sodo baseine auga vandens lelijos ir viksvuolės, tarp kurių plaukioja ryškiaspalviai japoniniai karpiai. Prie vandens kaskados puikuojasi pjautuviškas cirtomis, odijantas, bilbergija, monstera, o tarp kaktusų galima pamatyti ir „Nakties karaliene“ vadinamą sukulentą. Antrajame Žiemos sodo aukšte pasigrožėjome irezinėmis, spurguotėmis, fuksijomis, puansetijomis, kalijomis ir kitais atogrąžų augalais. Pabendravome su balinių vėžliukų šeimyna bei margaspalve papūgėle Barbora. Tačiau labiausiai nustebino kokių 4 metrų aukščio aukštoji araukarija. Greičiausiai tokia pat augo J. Tiškevičiaus įkurtame Žiemos sode. Šis įspūdingas atkurto sodo augalas priminė, kad gerais ketinimais grįsta veikla visuomet duoda gerų vaisių. Kaip ir kitąmet jau 40-ąjį gimtadienį švenčiantis A. Žilio festivalis.


Pasigardinome savo kelionės „tortą“ gražia ir sultinga uoga ir kupinos naujų idėjų grįžome namo. Kad ir kokie buvo 2019-ieji, juos ansamblis „Eldija“ užbaigė išties įspūdingai.


Beatričė Jaroševičienė,

„Eldijos“ seniūnė

Parašykite komentarą