Chorinės muzikos seminaras Jurbarke: Lauryno Vakario Lopo „Septynios liuteronų giesmės“

Rugpjūčio 12-18 dienomis Jurbarke vyko Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos  (LEBMS) organizuotas chorinės muzikos seminaras, kuriame dalyvavo muzikai profesionalai ir mėgėjai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Trakų, Biržų, Indijos kaimo (Šilalės raj.) ir Jurbarko. Jau 25-tus metus vasaros seminarus organizuojanti Muzikos sandrauga kiekvienais metais kruopščiai atrenka seminaro tematiką, repertuarą, kviečia profesionalius bažnytinės muzikos specialistus, dažniausiai iš Vokietijos, tačiau yra buvę ir iš Šveicarijos bei JAV.


Šiemet seminaro chorui vadovauti buvo pakviestas kompozitorius, chorvedys ir pedagogas Laurynas Vakaris Lopas (nuotr. dešinėje). Seminaro tema – „Septynios liuteronų giesmės“:  projektinis seminaro choras repetavo  kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo naujam gyvenimui prikeltas, restauruotas ir  subalsuotas senąsias liuteroniškas giesmes, atkeliavusias net iš XVII amžiaus. Jas savo rankraščiuose užrašė  Sartininkų kaime (Tauragės raj.) gyvenęs ir dirbęs evangelikų liuteronų bažnyčios vargonininkas Jurgis Paliokas (1923-2008).  

‎“Senelis Jurgis buvo Sartininkų, o prireikus, ir Tauragės bei kitų jos krašto parapijų vargonininkas sovietmečiu, lygiagrečiai su sandėlininko ir kitomis pareigomis kolūkyje, – leidinio „Septynios liuteronų giesmės“ pratarmėje pasakoja J. Palioko anūkė LELB vyskupo Mindaugo Sabučio žmona Vilma Sabutienė, – visą gyvenimą daug skaitė, švietėsi, mokėsi. Suaugęs, būdamas jaunas šeimos vyras ir tėvas, išmoko groti vargonėliais. Užteko, kad pamokytų kartą į jų namus prieglobsčio keletui dienų užklydęs vokietis vargonininkas, traukęsis iš Karaliaučiaus ir su savimi turėjęs fisharmoniją. Taip ir liko liuteroniška muzika visam gyvenimui. Tada – patarnavimas bažnytėlėje, apėmęs ir natų paieškas bei persirašymą. Nebeatseksiu, kada Senelis kurią giesmę iš ko nusirašė; jo sąsiuviniuose yra ir klasikiniai visame pasaulyje skambantys šedevrai, ir liturgija su papildomais elementais, ir savitos, tik tuose rankraščiuose ir jų pirmtakuose bei kopijose randamos giesmės. Būtent iš pastarųjų ir parinktos septynios šiame natų sąsiuvinyje publikuojamos giesmės.“

Kaip J.Palioko surinktos ir užrašytos giesmės atsirado kompozitoriaus L. V. Lopo rankose? „Prieš 20 metų, 1999-ųjų vasarą po pamaldų Vilniaus liuteronų bažnyčioje, susipažinome su p. Vakariu – choro, tą sekmadienį apsilankiusio ir giedojusio pamaldose, vadovu, – pasakoja V. Sabutienė, – pietų metu gerokai įkaitusioje diskusijoje apie muzikos reikšmę ir kokybę Liuteronų bažnyčioje nuskambėjo retoriniu turėjęs būti klausimas: “Štai savamokslio Senelio ranka nurašytos gaidos, tik kas imtųsi?” ir… netikėtas staigus kompozitoriaus: “Aš!” Pradžioje šios giesmės buvo kompozitoriaus išplėtotos ir paruoštos vargonams, parodant ir atskleidžiant didesnes vargonininko galimybes. Praėjus daugiau nei 15 metų, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų atsirado poreikis ir noras šias giesmes subalsuoti ir pateikti choriniam atlikimui. „Įvyko stebuklas, – džiaugėsi LEBMS vadovė Laura Matuzaitė Kairienė, – giesmės, pasmerktos išnykimui (kai kurių giesmių jau nebeliko liuteronų naujajame bažnytiniame giesmyne “Krikščioniškos giesmės”), šiandien skamba naujai, jos yra išleistos naujame ir gražiame leidinyje!“ 

 

Kaip pasakojo pats išplėtotų giesmių autorius, prieš imdamasis darbo, jis apsilankė keliuose liuteroniškų chorų renginiuose – Giesmių šventėse ir kituose – kad muzikinis tekstas būtų įkandamas realiai šiandieninei chorų sudėčiai. Kaip parodė darbo eiga seminare, choristams, neskaitantiems muzikinio rašto, „Septynios liuteronų giesmės“ – gana kietas riešutėlis. Kita vertus, tai šiuolaikiškai skambanti, įdomi, simbolikos persmelkta, graži muzika, kurią verta ir teisinga turėti ir pasaulietinio (taip pat ir katalikų bažnyčios) choro sakraliniame repertuare. 

Mišrus seminaro choras „Septynias liuteronų giesmes“ paruošė per keturias dienas, repetuodamas apie 6-7 val. per dieną. 200 egzempliorių tiražo gaidų rinkinys skirtas mišriam chorui, bet autorius, gerai žinodamas Lietuvos mėgėjų chorų sudėtį (trūksta vyrų, ypač tenorų!) yra paruošęs ir variantą chorui su vienu vyrų balsu bei tik merginų/moterų chorui.

 

Pirmasis koncertas (o jų buvo net penki), vainikavęs seminaro darbą, įvyko penktadienį, rugpjūčio 16 d., Jurbarko K. Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje ir buvo skirtas Jurbarko miesto 760 metų jubiliejui. Koncerto metu buvo trumpai pristatytos visos giesmės:

1. „Dievui dėkui po visus“ – tai Advento, pasirengimo Kristaus Gimimo šventei giesmė. Melodija liaudies, užrašyta J. Palioko, išplėtota L.V.Lopo. Giesmės žodžiai yra išlikę ev. liuteronų giesmyne “Krikščioniškos giesmės” (2007 m.). Teksto autorius –  Heinrichas Heldas, teisininkas ir giesmių tekstų kūrėjas, gyvenęs nuo 1620 m. Prūsijoje.  Tai džiugaus laukimo giesmė.

2. „Kai nuodėmės kankinti ims“  – Gavėnios giesmė, kurios tekstas dar yra randamas giesmyne “Krikščioniškos giesmės” (giesmės Nr. 62). Teksto autorius – vokiečių teologas ir giesmių kūrėjas Justus Gesenius, 1646m. 1720 metais į lietuvių kalbą šią giesmę išvertė Karaliaučiuje gyvenęs kunigas Petras Gotlybas Milkus. Melodija liaudies, užrašyta J. Palioko, išplėtota L.V. Lopo.

Giesmės metras – kintantis: 5/4; 3/4; 6/4.

3. „Septynis Jėzaus žodelius“ –  Didžiojo penktadienio giesmė.  Melodija liaudies, užrašyta J. Palioko, išplėtota L.V.Lopo. Yra sopranų divisi. Metras kintantis: 4/4; 2/4; 3/4.

Teksto autorius – vienas žinomiausių pasaulyje evangelikų liuteronų teologas Paulas Gerhardtas, 1656 m.

Koncertuose, prieš giedant šią giesmę, septyni choristai skaitė septynis Jėzaus žodžius, ištartus nuo kryžiaus:
1. TĖVE, ATLEISK JIEMS, NES JIE NEŽINO, KĄ DARĄ. (Lk 23,34)
2. MOTERIE, ŠTAI TAVO SŪNUS! … ŠTAI TAVO MOTINA! (Jn 19,26-27)
3. IŠ TIESŲ SAKAU TAU: ŠIANDIEN SU MANIMI BŪSI ROJUJE. (Lk 23,43)
4. MANO DIEVE, MANO DIEVE, KODĖL MANE APLEIDAI?! (Mt 27,46)
5. TROKŠTU! (Jn 19,28)
6. ATLIKTA! (Jn 19,30)
7. TĖVE, Į TAVO RANKAS ATIDUODU SAVO DVASIĄ. (Lk 23,46)

4. „Aš linksminuos, ir siela džiaugsmo gavo“ – Sekmadieniui skirta giesmė. 122-os psalmės tekstas, Melchioro Švobos (1624–1663) išverstas į lietuvių kalbą. Šią giesmę su kita, Mikelio Genio melodija, galima rasti liuteronų giesmynuose, tačiau Jurgio Palioko rankraštyje išlikusi nuostabi senoviška liaudies melodija naujos balsuotės dėka išliks ateities kartoms kaip nuostabus mūsų liaudiškų giesmių melodijų pavyzdys.

Giesmės metras kintantis: 5/4; 4/4; 

5. „Bėdoj esu aš jau“ – giesmė apie Paskutinio teismo dieną ir prisikėlimą iš numirusių, ji skirta paguodai sunkioje ligoje ar prisiartinus mirčiai. Šios giesmės jau nebėra naujajame liuteronų Giesmyne nei melodijos nei teksto pavidalu. Ji buvo išspausdinta „Pagerintoje Giesmių Knygoje” Karaliaučiuje 1905 metais, o taip pat „Giesmių ir maldų knygelėje“, tačiau be melodijos nuorodų, o štai vargonininko Jurgio Palioko rankraštyje užrašyta nuostabi melodija, išplėtota L.V. Lopo, šiandien vėl atgyja naujai, prisikelia naujam gyvenimui. ‎Į lietuvių kalbą išvertė Melchioras Švoba (1624–1663).

‎Metras kintantis: 4/4;  2/4.

6. „Gerą kovą išlaikiau“ –  giesmė, priskiriama laidojimui ir mirčiai, tačiau yra neįtikėtinai šviesi ir teikianti vilties. Giesmę galima rasti liuteronų giesmyne „Krikščioniškos giesmės“ nr. 533. Teksto autorius – Heinrichas Albertas (1604–1651) – buvo žymus baroko epochos kompozitorius ir evangeliškų giesmių kūrėjas.
Melodija liaudies, užrašyta J. Palioko, išplėtota L.V. Lopo. Yra sopranų divisi.

7. „Prie upės Kristus atėjo“ – Krikšto giesmė. Žodžiai Martyno Liuterio 1541 m.

Melodija liaudies, Mikelio Genio užrašytas variantas, Tilžė, 1894 m. Išplėtota L.V. Lopo. Yra sopranų divisi. Kintantis metras: 4/4; 3/4; 2/4; 5/4.

Visos šios giesmės įvairia tvarka buvo atliktos dar keturis kartus: Raseiniuose ev. liuteronų pamaldose; koncerte Sartininkų liuteronų bažnyčioje (ir tai buvo apskritai pirmasis koncertas šioje bažnyčioje per jos gyvavimo istoriją); Kapinių šventėje Vertimuose po ąžuolais ir Krikšto pamaldose Garliavos diakonijos centre. Vargonais akompanavo Sandra Rimkutė Jankuvienė (nuotr.).

 

Kaip pavyko? Kokie klausytojų atsiliepimai? Kokie pačių choristų vertinimai? Puikūs, nors giedota labai skirtingos akustikos erdvėse – naujuose pastatuose, senose medinėse bažnytėlėse ir net lauke po ąžuolais! Reikia pripažinti, kad L.V. Lopas sugebėjo sutelkti skirtingo amžiaus ir patirties choristus, įtraukti juos į nuoširdaus muzikavimo procesą, ir tai suteikė visiems – klausytojams ir dainininkams – didžiulį pasitenkinimą.

 

Pažymėtina, kad tai pirmasis LEBMS seminaras, kuriame buvo atliekama šiuolaikinio lietuvių autoriaus chorinės muzikos programa lietuvių kalba (Prieš gerą dešimtmetį buvo atlikta V. Jakubėno kantata „Pranaše didis“, dirigavo Algirdas Kaminskas iš JAV; 2017 metais – V. Miškinio „Cantate Domino“, dirigavo Augustas Kvedaravičius iš Kauno). Tai tikrai džiugina. Belieka tikėtis, kad ir ateityje į programas bus įtraukiama šiuolaikinė lietuviška chorinė muzika. „Seminaro tema „Septynios liuteronų giesmės“ pasirinktos neatsitiktinai, – sakė seminaro rengėja, LEBMS vadovė Laura Matuzaitė Kairienė, –  visi mes labai gerai žinome, kokį gilų ir prasmingą lobyną turime savose bažnyčiose. Giesmės su XVII-XVIII amžiaus tekstais ir šiandien yra mums aktualios. Tai mūsų visų dvasinis pagrindas ir turtas.“

O dabar pora žodžių apie seminaro buitinius reikalus. Šiemet seminaras jau trečią kartą  ir labai sėkmingai buvo suorganizuotas Jurbarko K. Donelaičio evangelikų liuteronų parapijoje, kurioje dalyviai širdingai priimti su nakvyne ir nuostabiai gardžiu ir sveiku maistu parapijos namuose pas šeimininkę Virginiją bei puikiomis giedojimui skirtomis erdvėmis, už kurias tiesiog būtina nuoširdžiai padėkoti kunigui Mindaugui Kairiui. Vakarais, po repeticijų (po 21 val.), bažnyčia būdavo atvira visiems (taip pat ir Jurbarko gyventojams) laisvoms improvizacijoms vargonais, el. vargonėliais, mušamaisiais ir gitaromis, kuo džiugiai naudojosi ne tik seminaro jaunimas, bet ir vyresnieji.

 

Kitas LEBMS vasaros chorinio giedojimo seminaras – 2020 metų birželio 21-28 dienomis Vokietijoje. O dar šių metų spalio 4-5 d. Palangoje rengiamas grigališkojo giedojimo seminaras. Planuojamas ir choro koncertas.

Nuotraukoje: LEBMS seminaro choras su kunigu Mindaugu Kairiu prie Garliavo diakonijos centro.

Parašykite komentarą