Brolis Mindaugas Slapšinskas OP: „Vienuolinio gyvenimo esmė yra neatsiejama nuo muzikos“

 

Nuo pat senų laikų kiekvienam vienuoliui muzika yra maldos būdas, todėl visi broliai rytą pradeda ir vakarą baigia giedodami giesmes ir psalmes,“ – sako Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje tarnaujantis dominikonų vienuolis brolis Mindaugas. Ši bažnyčia tapo pirmąja vieta, kurioje kiekvieną rudenį jau aštuonerius metus vyksta Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis, pritraukiantis sakralios muzikos mylėtojus iš Lietuvos ir viso pasaulio. Mintimis apie muziką, šventąjį kelią ir vis labiau populiarėjantį Šv. Jokūbo festivalį dalinasi Brolis Mindaugas, kuris su visu Dominikonų ordinu bei Koncertine įstaiga valstybiniu choru „Vilnius“ organizuoja šį renginių ciklą.

Kuo svarbus Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago) tikinačiajam ir ne tik?

Viduramžių pradžioje tai buvo pavojingas kelias pėsčiomis, kuomet prieš išeinant privalėdavai susitvarkyti visus teisinius palikimo reikalus, jei kartais negrįžtum, tačiau tuo pat metu jis buvo reiškinys, vienijantis skirtingas tautas ir asmenybes. Esu bendravęs su tikinčiaisiais, kurie ėjo vardan savo tikėjimo, ir netikinčiaisiais, kurie tai darė tik dėl sportinio intereso, visi sakė, jog tai tampa asmenine, dvasine ar egzistencine prasme keičiančiu keliu. O man pačiam tai yra kol kas nerealizuota svajonė, kuri vis dar niekaip neišsipildo.

Ką bendro turi Šv. Jokūbo kelias ir Šv. Jokūbo festivalis?

Žiūrint istoriškai, kuomet žlugo Romos imperija, žlugo ir kultūrinis vientisumas, tuomet įvairių šalių piligrimai bei pirmieji turistai, einantys Šv. Jokūbo keliu ir buvo vieninteliai dalykai, vienijantys visą Europą. Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis taip pat turi bendrą tikslą kultūrine prasme vienyti, didinti bendrumo jausmą per chorinę muziką, per tyrą melodiją, įsimintinus balsus ir visus atvykstančius žmones iš artimų bei tolimų kraštų.

Kuo Šv. Jokūbo festivalis išsiskiria iš kitų renginių?

Šv. Jokūbo festivalis prasideda čia, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, vienuolyne, mūsų namuose, todėl mums, dominikonams, tai – svarbiausias išskirtinumas. Renginio svečius ir dalyvius mes, šeimininkai, pasitinkame su didžiausiu malonumu ir džiaugsmu, dalinamės savo namais ir tikimės, jog čia praleistas laikas jiems bus ne tik ypatingas, tačiau ir leis patirti bei išsinešti kažką nepaprasto. Nėra kito festivalio Vilniuje, kuris po bažnyčių skliautais sutelktų tiek chorinės muzikos. Beje, man pačiam tai kiekvienais metais primena apie draugystę, užsimezgusią tarp brolių dominikonų ir nuostabaus choro „Vilnius“. Šv. Jokūbo festivalis yra tas draugiškas rūpestis, kuris kiekvienais metais nuo rugsėjo iki spalio pasibeldžia į bažnyčios duris.

Kuo išskirtinis yra Šv. Jokūbas?

Tradiciškai žiūrint Šv. Jokūbas turėjo labai gerą iškalbą, aštrų liežuvį ir begalinę drąsą. Broliai dominikonai Bažnyčios tradicijoje yra pamokslininkai, todėl, manau, kiekvienas brolis norėtų turėti tą aštrų liežuvį, gerą iškalbą, gebėti patraukti ir žodžiu, ir drąsa. Būtent dėl šių savybių  Šv. Jokūbas mums yra išskirtinis.

Kas pasikeitė per aštuonerius  Šv. Jokūbo festivalis?

Pamenu, jog per pirmuosius metus ilgai svarstėme, kur darysime festivalį, bijojome, ar daug žmonių ateis, ar jiems bus įdomu, ar pajus tai, dėl ko mes šitai darome, tačiau, prasidėjus festivaliui, abejonių neliko. Jis tapo tradiciniu, kasmet vis daugiau žmonių pritraukiančiu renginiu. Manau, jog kiekvienas organizatorius, rengiantis kultūrinius įvykius bei norintis, jog jie būtų daugkartiniai, praeina pro rašytojo Antuano de Sent Egziuperi „Mažojo princo“ knygoje aprašytą „Lapės pamoką“, kuomet lapė sako Mažajam princui: „Prisijaukink mane, tą pačią dieną, tą pačią valandą ateik, ir aš jau girdėsiu, kad tai tu“. Šv. Jokūbo festivalis vyksta aštuntus metus, žmonės jau žino, kas mes, kokios kokybės gali iš mūsų tikėtis ir atpažįsta festivalio simbolius. Manau, jog žmonių prisijaukinimas džiugina ne tik mane, tačiau ir chorą „Vilnius“, kurio koncertai, beje, būna gausiausi ir pritraukia didžiausius klausytojų būrius.

Dėl ko, anot Jūsų, verta apsilankyti šiame festivalyje?

Pirmiausia manau, jog graži muzika jau yra svarbu, tačiau graži muzika nuostabioje erdvėje, leidžiančioje pajusti visą jos jėgą, yra kur kas nuostabiau. Kuomet susideda bažnyčios erdvė bei festivalio dalyvių balsai, tai leidžia išgyventi pačią tikriausią kultūrinę patirtį, juk muzika yra visiems suprantama kalba.

Ko palinkėtumėte šio interviu skaitytojams?

Palinkėčiau gražaus rudens, atsargaus vairavimo, kantrybės, ir kuomet dienos bėgyje darbai bei rūpesčiai „suvalgo“ visus nervus, kviečiu į Šv. Jokūbo festivalio koncertus tam, kad šie balsai, bei muzika sukurtų tuštumą, kuri ramybę atneštų į mūsų širdis ir mintis.

Šv. Jokūbo festivalio koncertai vyks spalio 12 d. Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, spalio 13 ir 14 d. Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, spalio 14 d. Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.

 

Parašykite komentarą