Ar atsiras chorvedžių tarpe tyrėjas, kuris paneigs ar patvirtins E. Kavecko disertacijoje pateiktus teiginius?

Šių metų vasario 5 ir liepos 16 dienomis choras.lt tinklapyje buvo paskelbti dr. Linos Dumbliauskaitės straipsniai, kritikuojantys dirigento Egidijaus Kavecko doktorantūros meninio tyrimo darbą: „…disertacijoje skelbiami postulatai neatitinka nei istorinių faktų, nei disertacijoje keltos problemos esmės. […] Nejaugi galime likti abejingi Lietuvos chorinės kultūros raidos neatsakingiems iškraipymams? Ar gali mums nerūpėti mūsų pačių – t.y. chorų ir jų vadovų veiklos praeitis, dabartis ir ateitis?…“

Kadangi jau kurį laiką choras.lt skaitytojai negali patys išsakyti savo nuomonės choras.lt  Komentaruose (yra sutrikęs choras.lt ir Facebook’o ryšys, bet yra pažadėta jį atstatyti), buvo kreiptasi laiškais į Lietuvos chorų dirigentus ir muzikologus, prašant išsakyti savo nuomonę minėtu klausimu. Jų atsakymus pateikiame čia (asmeninio pobūdžio atsakymų neskelbiame ir ateityje neskelbsime):

Prof. V. Miškinis, atstovavęs E.Kavecko meninės dalies doktorantūros studijoms:

‎ 

Sveiki, gerbiamieji. Ar atsiras chorvedžių tarpe tyrėjas, kuris paneigs ar patvirtins disertacijoje pateiktus teiginius? Vargu bau. Reikia būti mokslininku ar teoretiku. Nebent profesorius R. Gudelis ar pati Lina Dumbliauskaitė. Kritikuojant reikia pateikti faktus arba alternatyvią nuomonę. Galų gale darbui vadovavo mokslinės dalies profesorė bei konsultantai. Jie gali atsakyti apie darbo formą bei turinį.

‎ 

Rasa Gelgotienė, LCHS vadovė

Visiškai pritariu prof. Vytauto Miškinio nuomonei. Bent jau aš tikrai nesijaučiu taip gerai žinanti mūsų choro meno istorijos mokslą, kad galėčiau ginčyti Egidijaus Kavecko teiginius. Priešingai – pažįstu Egidijų kaip talentingą muzikantą ir labai darbštų žmogų ir esu linkusi manyti, jog jis tikrai nuveikė didelį darbą šioje mažai tirtoje srityje. Ir būtent todėl, kad ta sritis pernelyg mažai tyrinėta, galimas dalykas, jog yra ginčytinų teiginių. Manau, jog bet kokie lietuvių dirigavimo mokyklos tyrinėjimai yra sveikintini, taip pat ir diskusijos ar netgi ginčai. Turime būti dėkingi ir gerbiamai Linai Dumbliauskaitei, kuri iš tiesų rimtai įsigilino į Egidijaus Kavecko mokslinio darbo turinį ir kviečia visus padaryti tą patį ir išreikšti savo nuomonę.
Ingrida Alonderė, chorvedė, muzikologė:
 

Manau, jog Egidijaus Kavecko darbas vertas diskusijos, juolab po tokių gerb. Linos Dumbliauskaitės – Jukonienės minčių. Kadangi Egidijų Kavecką pažįstu kaip darbštų chorvedį, asmeniškai po „Laiško Lietuvos chorvedžiams“ panorau įdėmiai perskaityti ir surasti apie ką kalbama, kodėl buvo iškeltos abejonės dėl darbo. 

Todėl nuoširdžiai sau ir kitiems linkiu nedaryti išankstinių išvadų, o tiesiog perskaityti darbą¹ ir padiskutuoti.

 

Linas Balandis, chorvedys:

Manau, kad tai ganėtinai sudėtingas dalykas – diskutuoti apie meninį tyrimą, kurį perskaitė mažuma (detaliai, matyt, darbo vadovė, darbo autorius, recenzentas, gal Dumbliauskaitė). Aš esu perskaitęs Egidijaus darbą (nors mes, būsimieji meno daktarai, disertacijų nerašome – tai meninis tyrimas), tačiau nesu kompetentingas, kad galėčiau kalbėti apie reikalus, kurie man nėra pažinūs (pvz, Kazakauskienės, Perelšteino dirigavimo mokyklos ir pan.). […]

Ir, berods, pas autorę tekste įsivėlė klaida. Arba kažko nesuprantu. Cituoju: „Čia noriu pacituoti gražią Giedriaus Kuprevičiaus mintį: „… kaip negalima modernizuoti aušros ar sutemų, taip ir opera nepakenčia jos dėsnių laužymo („Muzikos barai“, 1918, balandis)“. Giedrius Kuprevičius? Nes dabar tada jam turėtų būti apie 120 metų:))

 

¹ E. Kavecko darbą „LIETUVOS CHORINIO DIRIGAVIMO MOKYKLOS: IDENTIFIKACIJOS, SĄVEIKOS IR MODERNĖJIMAS“ galima perskaityti internete

 

Komentarai ( 2 ):

  1. „Miela Lina, ką tik darsyk peržiūrėjau Jūsų straipsnį „Laiškas Lietuvos chorvedžiams“. Tuomet, kai skaičiau buvo nurodytas šis citatos šaltinis – „Muzikos barai“, 1918 m., balandis. Dabar data pakeista į 2018 m.
    P.s. net ir Viktorui Kuprevičiui 1918 m. buvo kiek per anksti apie operą taip mąstyti:)
    P.s.s. o Giedrius Kuprevičius – puikus kompozitorius ir puikus mąstytojas!“

    Linas Balandis

  2. DISKUSIJA
    Labai apsidžiaugiau, „choras.lt“ radusi kolegų atsiliepimus dėl mano kelto klausimo apie E. Kavecko daktaro disertaciją. Nuoširdžiai dėkoju kolegoms V. Miškiniui, R. Gelgotienei, I. Alonderei už išsakytą savo nuomonę. Taip pat dėkoju Linui Balandžiui. Tik noriu paklausti: kodėl Jūs gerb. Linai, taip pasendinote Giedrių Kuprevičių??? Jam dabar ne 120 metų. Jis gyvena Kaune ir sėkmingai rašo gerą muziką.
    Dėl šviesios atminties N. Kazakauskienės nėra ko diskutuoti. Visi vyresnės kartos kolegos gerai prisimena Jos veiklą Lietuvoje.
    Taip pat man ne visai suprantamas terminas meninis tyrimas. Gal aš ko nesuprantu? Iki šiol man teko susidurti su moksliniu tyrimu. O meninis tyrimas gal vyksta per meninę kūrybą?..
    Kadangi ši problema nėra nei mano, nei kitų privatus reikalas, nepakanka „atsifutbolinti“ tik keletu parašinėjimų internete. Aš įsitikinusi, kad būtinai reikia plačios žodinės diskusijos. Turiu vilties, kad Chorų sąjungai labai tiktų tuo užsiimti. Beje, nereikia ieškoti asmeniškumų. Aš asmeniškai nepažįstu gerb. Egidijaus. Mačiau, kad jis puikiai diriguoja. Tik nesupratau, kur tas jo dirigavimo modernumas… – Aliuzija į jo paties disertaciją.

    Dar kartą – džiaugiuosi, kad pajudėjome iš mirties taško. Judinkime smegenis, nemiegokime.

    Su gilia pagarba visiems kolegoms – Lina Dumbliauskaitė Jukonienė

Parašykite komentarą