Aloyzo Žilio šventė Kretingoje

‎‎

Prof. Regimantas Gudelis

 

Birželiui baigiantis Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje įvyko lyg ir dvejopas renginys – penktasis ALOYZAI LIETUVOJE – LIETUVAI sambūris, lyg festivalis su Šv. mišiomis. Jo metu – žinomo Žemaitijos muziko Aloyzo Žilio kūrybos vakaras: jo giesmių knygos „Tavo vardui giedam šlovę“ pristatymas ir koncertas.

Knygą pristatė kompozitorius prof. Remigijus Šileika. Koncerte dalyvavo šeši chorai: Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos jaunimo choras, vad. Romualdas Gražinis, chormeisterė Gitana Trimirkaitė; Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios choras, vad. ir festivalio vargonininkė Laura Gedgaudaitė; Marijampolės kamerinis choras „Suvalkija“, Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų ir jaunuolių ansamblis, vad. Virginija Junevičienė; Senosios Akmenės bažnyčios choras, vad. Žydrūnė Kazlauskaitė; Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bendruomenės vokalinė instrumentinė grupė „Tas kelias“; Kretingos rajono kultūros centro moterų choras „Svaja“, vyrų ansamblis „Žilvinas“, moterų ansamblis „Svajonių aidas“, mokyklos-darželio „Žibutė“ jaunučių choras, vad. A. Žilys.


Kaip tituluoti, kokiu profesiniu vardu derėtų vadinti Žemaitijos regione ir visoje Lietuvoje žinomą chorinio meno veikėją? Pristatytos giesmių knygos įžangoje – prof. R. Šileikos ir doc. dr. Linos Dumbliauskaitės-Jukonienės pasisakymai. R. Šileika knygos autorių įvardina taip: „Iškilus lietuvių muzikas, mokytojas ekspertas, chorų dirigentas (…)“, toliau – tiesiog maestro. L. Dumbliauskaitei-Jukonienei jis – kompozitorius.


Atmeskime įtarimą, jog R. Šileikos žodžiuose galėtų terptis profesinė arogancija ar noras kalbėti iš Kompozitorių sąjungos tribūnos. Žiūrėkime paprasčiau: kompozitorius, dažniausiai profesionalas, užsiima vien muzikos kūryba, jos atlikimą ir propagavimą palikdamas kitiems. Vargonininkui, tegul jis tuo pačiu būtų mokytojas ar dėstytojas, tenka pačiam rūpintis savosios kūrybos atlikimu ir sklaida. Romos katalikų bažnyčių vargonininkai-chorvedžiai kokios nors institucinės paramos ne ką gauna, nes sistemingai funkcionuojančios ir juos remiančios organizacijos Lietuvoje apskritai nėra. Buvo susitvėrusi Šv. Cecilijos draugija, deklaravo aukštus siekius, bet, neilgai veikusi, tyliai ramiai užgeso. Taigi, bažnyčių chorų telkimas, chorinių renginių organizavimas ir visa kita palikta pačių vargonininkų iniciatyvai. A. Žilys yra vienas iš tų muzikų, kurie vertina savo asmeninę chorvedybinę ir kompozicinę veiklą, ramiai, neišsišokdamas, bet atkakliai rūpinasi savo darbų propaganda ir sklaida. Muzikos kūryba – svarbi jo veiklos sritis. Jau vien faktas, jog Giesmių knygoje yra apie pusantro šimto kompozicijų, neskaitant dainų vaikams, kurias dainuoja chorai (kelios jų net buvo atliktos Dainų šventėse), kalba, jog kūryba A. Žiliui yra ne koks fakultatyvus pomėgis, o rimta, daugelį metų puoselėjama profesinės veiklos sritis. Gal formaliai jo kompozitoriumi vadinti ir netikslu, tačiau pats jo gyvenimo būdas sakytų, jog toks vardas jam tiktų.


Kaip chorinės muzikos kūrėjui A. Žiliui, atrodo, labiausiai aktualus yra einamasis repertuaras, t.y. toks, kurį vidutinio pajėgumo mūsų bažnyčios chorai gieda kiekvieną sekmadienį, gali spėti išmokti be komplikacijų ir būtų pasiruošę varijuoti juo. Greičiausiai dėl to jis nesivaiko modernybių, įmantrybėmis neperkrauna savo muzikinės kalbos, tiesiog tęsia giedojimo bažnyčioje tradiciją. Tęsia, reiškia ne atkartoja ar plagijuoja ką nors, o kūrybiškai atnaujina bendrą himnodiją. Būtent taip A. Žilio kūrybą apibendrino prof. R. Šileika: „Savo mišiose, giesmėse jis (A. Žilys – R.G.) perėmė ir kūrybiškai pritaikė daugelį būdingų bažnytinių giesmių intonacijų, jas savitai atnaujindamas“. L. Dumbliauskaitė–Jukonienė pabrėžė, jog A. Žilys „yra įvaldęs muzikinę formą, harmoninė kalba logiška, balsų vedimas natūralus ir patogus.“


Tą šventišką šeštadienio vakarą Kretingoje giedojo šeši chorai, tiesa, gal nepilnos, kamerinės sudėties. Mišias – A. Žilio „Mišios šv. Aloyzo garbei“ – balkone, t.y. prie vargonų choro (taip šią vietą įvardina lietuviškoji Muzikos enciklopedija, nors toks terminas yra visai neparankus kai norime nusakyti choro stovėjimo vietą.). Po mišių vyko koncertas: chorai jau giedojo „žemai“, stovėdami ties presbiterija. Skambėjimas bažnyčioje akustiniu požiūriu geras kaip reta.


Šv. mišias šventiškoje aplinkoje atnašavo Telšių kunigų seminarijos rektorius Saulius Sturba,  ir tai suteikė tam įvykiui – A. Žilio kūrybos reprezentacijai – oficialų vertinimą iš bažnytinės hierarchijos pusės. Mišių metu jungtinis choras giedojo „Mišias šv. Aloyzo garbei“. Jos kompaktiškos, ordinarinių keturių dalių. Kiek nustebino, sakyčiau, išgiedrinta, išskaidrinta muzika; visos dalys mažorinėmis tonacijomis, beveik diatoninės ir net be pabrėžtinų minorinių akordų. Šviesus skaidrumas kai kam galėtų ir pabosti, bet, kiek pastebiu, tai yra būtent išskirtinė A. Žilio muzikos savybė, žymė.


Būdingas A. Žilio muzikinės kalbos bruožas, atrodo, yra savita chorinė faktūra. Balsų audinys mišiose ir giesmėse–motetuose lyg permatomas, ažūrinis, apvalytas ir išgrynintas nuo senosiose vargonininkų giesmėse vyraujančio choralinio klampumo, sustingusių melodijai pritariančių balsų. Toks „stilius“ Klaipėdos regione, kaip žinia, buvo išplitęs, ir tų protestantiško tipo schematiškų giesmių gali bažnyčioje išgirsti dar ir dabar. A. Žilio kompozicijose to seno kvapo nėra. Jose girdime melodingą frazių vedimą grakščiomis chorizontalėmis, pinant moterų ir vyrų balsų derinius bei priešpriešas. Taigi, moterų ir vyrų balsai eksponuojami kaip lygiaverčiai, soliuojantys, o vientisą tutti dažniau girdime tik kadencijose ar ekspresijos pakilimo taškuose. Chorinės rašybos požiūriu tai, mano galva, ir bus išskirtinė jo chorinės rašybos žymė. Netaikyčiau tokiai faktūrai epiteto „lengvai klausoma“, nes nebūtinai aiški, skaidri muzika yra skiriama vien neįgudusioms ausims.


Grįžtu prie R. Šileikos minties, jog A. Žilys „perėmė ir kūrybiškai pritaikė daugelį būdingų bažnytinių giesmių intonacijų  (išskirta – R.G.) jas savitai atnaujindamas.“ Geras terminas, kadangi jis leidžia aiškiai įvardinti tai, ką girdime bažnyčių muzikinėje praktikoje, nes juk visa taikomoji bažnytinė himnodija, ne toji paradinė, missa solemnis aukštybių, o kassekmadieninė, yra skirta didžiajai daliai giedotojų. Juk Romos katalikų bažnyčia nėra aptverta nacionalinėmis sienomis, ji praktikuoja universalų maldyną, didele dalimi ir bendrinių intonacijų giesmes, kurios mus pasiekia per kitur leistus giesmynus. Kita vertus, jeigu mes A. Žilio muzikoje girdime kažką iš Juozo Naujalio ar kitos mūsų nacionalinės himnodijos – tai yra geras ženklas. Pavyzdžiui, be kita ko Aloyzo mišiose dėmesį patraukia maldingų frazių–segmentų (Kristau pasigailėk etc.) patrauklus variantinis vedžiojimas. Principas, žinome, ateina iš senų laikų, tačiau mums malonu girdėti, jog tame kažkiek esama iš Anapilin išėjusio G. Purlio muzikos.


Po Šv. mišių – sveikinimai, gėlės ir koncertas. Kiekvienas renginyje dalyvavusių chorų pagiedojo kažką savo. Vis dėlto išskirsiu Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos jaunimo choro pasirodymą su A. Žilio keturbalsėmis giesmėmis–motetais. Dirigavo R. Gražinis, keletą jų pravedė choro dalyviai, tikriausiai, būsimieji chorvedžiai. Yra tokia aksioma: nekokybiškas atlikimas sumenkina kūrinio vertę, kokybiškas iškelia, padidina. Šio choro pasirodymas, sakysiu neperdėdamas, buvo kažkas tobulatobulas menas. Nežinodami tų giesmių partitūrų klausėmės įšsižioję, kaip muzikos gurmanai, o giesmių autorius po koncerto sakėsi esąs labai patenkindamas dėl to, kad choras su ypatingu kruopštumu atliko tai, kas jo partitūrose yra nurodyta, iškėlė visus balsų vingius bei visas kitas subtilias detales.


Belieka palinkėti vargonininkams atidžiai susipažinti su A. Žilio giesmių knyga „Tavo vardui giedam šlovę“ ir kai ką įtrauktį į savų bažnyčių liturginį repertuarą. Klaipėdoje po Šv. Kalėdų vyksta „Kalėdinių giesmių festivalis“, prieš kurio koncertą, pamaldų metu, jungtinis choras gieda kokias nors mišias. Savo ruožtu festivalio organizatoriui Algirdui Šumskiui pasiūliau atidžiai pavartyti „Mišių šv. Aloyzo garbei“ partitūrą.

Parašykite komentarą