2018 metų chorinio gyvenimo aktualijos

 

‎‎

Prof. VIKTORAS MASEVIČIUS

Neprisimenu tokios karštos, kelis mėnesius trukusios vasaros. Gilus, keturiolikos bonių šulinys sode išseko dar liepą, sausa miško paklotė nežadėjo nieko gero grybautojams, o ir uogautojoms. Dar gegužę pasklidus šiluma ne tik veikė žmones, kviesdama judesiui, darbams, bet neretai ir kaitino karštas iš prigimties galvas.


Sakoma, ,,per darbymetį ir akmuo kruta“. 2018-tieji chorams ir jų vadovams tapo išbandymų, kūrybos, meninės potencijos ir fizinės ištvermės metais. Žinomi Lietuvos chorai vyko į gausiai organizuojamus tarptautinius festivalius ir konkursus Europoje, demonstruodami savo meninį potencialą. O ir jų laimėjimai įspūdingi! Štai Vilniaus B.Dvariono muzikos mokyklos choras ,,Viva voce“, vadovaujamas Virginijos ir Raimondo Katinų, Slovakijoje, Bratislavoje, tarptautiniame chorų konkurse pelnė Grand Prix, Vilniaus moksleivių rūmų mergaičių choras ,,Kivi“ (vad. Danguolė Aukselienė) konkurse Bulgarijoje, Balchik mieste – Grand Prix, Šiaulių jaunimo mišrus choras ,,Atžalynas“ (vad. Mindaugas Žalalis) Ispanijoje, VIII tarptautiniame Pau Kasals konkurse – aukso diplomą, Vilniaus moterų choras ,, Liepos“ (vad. Audronė Zupkauskienė) Portugalijoje, VII tarptautiniame ,,Coros de Verao“ konkurse – aukso ir sidabro diplomus, Druskininkų mišrus choras ,,Druskininkai“ (vad. Inga Vainoriutė) Slovakijoje, „Bratislava cantat II“ konkurse – aukso diplomą, Bialystoke (Lenkija) „Cantus gaudeamus“ konkurse aukso diplomus laimėjo Kauno chorai – VU Humanitarinio fakulteto merginų choras ,,Veni gaudere“ (vad. Adelė Mikalkėnienė) ir Vytauto Didžiojo bažnyčios mišrus choras ,,Cantate Domino“ (vad. Rolandas Daugėla). Vaikų choras ,,Ugnelė“ (vad. Valerija Skapienė) tolimoje Indonezijoje laimėjo net du aukso medalius! Tai tik dalis mūsų chorų pergalių užsieniuose!


Lietuvoje įvykusiuose tarptautiniuose chorų konkursuose – XXI S.Šimkaus Klaipėdoje ir XXVI „Cantate Domino“ Kaune – Grand Prix iškovojo Kauno Tautos namų mišrus choras ,,Kamertonas“ (vad. Kęstutis Jakeliūnas). I vietą laimėjo LMTA mišrus choras (vad. Gintautas Venislovas). Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje vykusiame tarptautiniame chorų konkurse ,,Dainuojančios tautos“ triumfavo Vilniaus merginų choras ,,Viva“ (vad. Vilija Mažintaitė), o II vietą laimėjo VDU kamerinis merginų choras (vad. Viktoras Masevičius).

Gražūs lietuvių chorų laimėjimai tarptautinėse varžybose neginčytini, visgi iškelia vieną opią konkurso organizatoriams ir dalyviams dilemą – kas gali ir turi teisę dalyvauti juose? Prisimenu, anksčiau vykusiuose Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Airijoje ir kitur konkursuose choro vadovas privalėdavo deklaruoti, kad jo choristai – mėgėjai ir nėra aukštųjų muzikos mokyklų studentai ar absolventai. Dabar vis dar liberalėjanti Europa didžiąja dalimi jau netaiko šių reikalavimų ir konkursų organizatoriai leidžia  vienam katile „virti“ ir profesionalams, ir mėgėjams. Kaip reaguotume, jei bokse būtų toleruojamos lengvo ir sunkaus svorio sportininkų tarpusavio kovos? Manyčiau, būtų teisinga bent jau Lietuvoje leisti varžytis tarpusavyje profesionalams (pavyzdžiui, Kauno Valstybiniam ir Operos ir baleto teatro chorams, „Polifonijai“ ir chorui „Vilnius“, „Jaunai muzikai“ ir „Brevis“, „Kamertonui“ ir LMTA mišriam chorui). Chorinio dainavimo mokyklų („Ąžuoliukas“, „Varpelis“, „Dagilėlis“, „Liepaitės“, „Gintarėlis“) chorai turėtų varžytis tarpusavyje, jaunimo ir studentų chorai, senjorai – tarp savęs. Taip būtų sudarytos apylygės sąlygos konkuruoti, o mėgėjams tai būtų rimta paskata dalyvauti ,,švariuose nuo gudručių“ konkursuose. Apie tai pagalvojo KTU ir ,,Jaunystės“ choras (vad. Danguolė Beinarytė), 2019 m. balandžio mėnesį organizuojantys tarptautinį aukštųjų mokyklų chorų konkursą ,,Juventus“. Jame aukštųjų muzikos mokyklų, muzikos akademijų chorai dalyvauti negalės.


2018 metai išsiskyrė organizuotų festivalių, chorų švenčių gausa. Štai balandžio 19 d. Tauragės kultūros rūmuose ,,Mintaujos“ choro vadovės Danutės Petrauskienės iniciatyva įvyko jau IX-tas respublikinis vyrų chorų festivalis ,,Užtrauksim, vyrai, dainą“ kuriame, be šeimininkų, dalyvavo chorai iš Kauno, Vilniaus, Jurbarko, Palangos, Kretingos – „Perkūnas“, „Aidas“, „Sakalas“, „Varpas“, „Ąžuoliukas“, „Bildukas“, „Jūros šauliai“, „Žilvinas“. Į, ko gero, vienintelį šalyje vyrų chorų platesnį susibūrimą atvyko garbūs chorvedžiai, vedini savo chorų: V. Miškinis, J. Kalcas, T. Šumskas, R. Misiukevičius, R. Makarevičius, A. Žilys, D. Lapienė, R. Juozapavičius. Jie ir buvo festivalio dirigentais. Žinant bendrąją vyrų chorų situaciją Lietuvoje, Tauragės šventė buvo labai svarbi ir reikšminga.

Moterų chorų padėtis 2018 metais, lyginant su vyrų, kiek geresnė – jų ir skaičius didesnis, o ir pajėgumai (ypač pridėjus merginų chorus) – didesni. Tačiau bendra moterų chorų žanro padėtis nedžiugina – Lietuvos šimtmečio dainų šventėje jų buvo dešimtimis kartų mažiau, nei mišrių chorų. Atskirų chorų („Dangė“, „Virgo“, „Liepų“, „Liepaičių“, „Viva“, „Veni gaudere“, VDU kamerinio merginų, ,,Viva voce“ ir kt.) pasiekimai – veikiau išimtis iš panoramos. Ilgus dešimtmečius tęsėsi (o ir dabar, mano galva, tebesitęsia) patriarchalinis požiūris į moterų chorų žanrą ir jo galimybes. Na, ką čia tos moterys, va – vyrai dainuoja, berniukai kovoja prieš smurtą ir narkomaniją – stereotipinės klišės, metų metus dominavusios net chorų sąjungos Tarybos narių galvose. Vyrai Lietuvoje dainuoja vis rečiau, o berniukų chorų vadovų ir pačių berniukų kova prieš smurtą ir narkomaniją kitąkart nesubrandina vaisių – nėra ir negausėja tų, kas pakeistų žilagalvius dainininkus. Per visas aukštąsias mokyklas šalyje teturim vieną vyrų chorą – ,,Kariūną“ Karo akademijoje. Tai kur dingsta berniukai, dainavę „Ąžuoliuke“, „Varpelyje“, „Gintarėlyje“, „Dagilėlyje“? Vienetų vienetai iš jų, užaugę, papildo mėgėjų chorų gretas.


Moterų chorai, kaip išmanydami, mėgina keisti požiūrio į juos negatyvias (tegul ir neoficialiai tarpstančias) nuostatas, daug koncertuoja, plečia pasirodymų geografiją, vis dažniau demonstruoja tarpusavio solidarumą. Jų vadovų ir vadovių užsispyrimo dėka, chorvedės Zinaidos Gerasinos ir Kauno karininkų ramovės moterų choro ,,Indraja“ iniciatyva 2018 m. gegužės 12 d. Ramovės salėje jau 19-tą kartą įvyko merginų-moterų chorų festivalis ,,Ave Maria“, skirtas Motinos dienai. Šioje giliai prasmingoje šventėje dalyvavo chorai iš Vilniaus („Eglė“, „Vaidilutės“, LMTA merginų), Kretingos („Svaja“), Kauno („Indraja“, „Kanklės“, VDU kamerinis merginų), kiti kolektyvai. Kasmet kyla ,,Ave Maria“ festivalio prestižas ir jo meninis lygis. 2019 m. festivalis ,,Ave Maria“ bus XX-tas, jubiliejinis, tad nusipelno išskirtinio Kultūros ministerijos, Kultūros Tarybos ir Kauno savivaldybės prioritetinio dėmesio.

Mišrių chorų situacija 2018 metais buvo pati įvairiausia – nuo III ir IV lygio mėgėjų chorų, neretai nepažįstančių natų ir sąlygotų garbaus amžiaus vidurkio (tokiems išties nelengva buvo įsisavint ambicingą, o gal ir per sunkų Lietuvos 100-mečio dainų šventės repertuarą ) – iki po mėgėjų chorų iškaba pasislėpusių profesionalų – aukštųjų muzikos mokyklų ar konservatorijų auklėtinių, profesionalių chorų ar teatrų chorų dalyvių. Šio lygmens chorų vadovams, manyčiau, būtų profesiniai etiška ir privalu deklaruoti šias svarbias aplinkybes.

Aukštųjų mokyklų studentų chorai – tai bene pagrindinė ir stipriausia Lietuvos chorinio judėjimo sudedamoji dalis. Būtent čia pirmiausia gimsta naujos idėjos ir sumanymai, studentai, kaip niekas kitas, drąsūs ir atviri ieškojimams. Čia yra susiformavusi palanki terpė naujai sukurtų lietuvių kompozitorių kūrinių atlikimui. Studentų chorams 2018 metai buvo nepaprastai intensyvūs: birželio 22-24 dienomis Tartu m. ( Estija) įvyko XVIII-tas Latvijos, Estijos, Lietuvos studentų dainų ir šokių festivalis ,,Gaudeamus“, Lietuvos 100-mečio Dainų šventė Kaune (birželio 30 d.) ir Vilniuje (liepos 6 d.), jubiliejinis XX-tas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Klaipėdoje (lapkričio 16 -18 d.). Festivalio baigiamojo koncerto, kuris įvyko Marijos Taikos karalienės bažnyčioje lapkričio 18 d. 16 val. metu jungtinis mišrus choras, Klaipėdos kamerinis orkestras ir solistė Lina Dambrauskaitė atliko Donato Zakaro iškilaus kūrinio ,,Magnificat“ premjerą. Dirigavo Tomas Ambrozaitis. Kūrinys suskambo nepriekaištingai tiek darnos, tiek interpretacijos požiūriu. Jungtinis merginų choras, su soliste Lina Dambrauskaite ir kameriniu orkestru, padainavo įspūdingą ir reto grožio norvegų kompozitoriaus Ole Gjeilo kūrinį ,,Tundra“ (dirigavo Rasa Gelgotienė). Kitas kūrinys, kurį apsijungusios merginos bažnyčioje padovanojo gausiai susirinkusiems klausytojams buvo Laimučio Vilkončiaus ,,Tokia esu“. Dirigavo prof. Viktoras Masevičius, elektriniais vargonais akompanavo Vita Rusteikienė. Abu merginų atliekamai kūriniai po bažnyčios skliautais suskambo itin įtaigiai ir prasmingai. Jungtinis merginų choras kaip koncertinis vienetas jau yra pasirodęs prieš metus Vilniuje, XIX-ame studentų chorų festivalyje. Tuomet merginos paruošė ir bendrai atliko džiazo stiliuje parašytą kompozitoriaus Jurijaus Kalco kūrinį – ,,Missa brevis“. Dirigavo autorius – prof. J.Kalcas. Tuomet merginos bažnyčioje dainavo nuo viškų su vargonais. Kaip matome, merginų chorai kuo toliau, tuo vis labiau pajaučia savo vertę ir svorį bendroje chorinio gyvenimo panoramoje, ir tai džiugina. Atrodo, maža detalė, bet XX-tame studentų chorų festivalyje pirmą kartą jo istorijoje Lietuvos chorų sąjungos prezidentės Rasos Gelgotienės iniciatyva ir užsispyrimu jungtiniam merginų chorui bažnyčioje buvo leista pasirodyti prie altoriaus, kaip ir mišriems chorams.

… Ir vis tik, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorai, nepaisant jų svarbos, milžiniško indėlio į chorinę ir bendrą Lietuvos muzikinę kultūrą, pergyvena sunkius laikus. Likviduoti buvusios Veterinarijos akademijos, Mykolo Riomerio universiteto mišrūs, LMTA merginų, buvusio Edukologijos universiteto merginų chorai, ,,optimizuotas“ VDU kamerinis merginų choras – vadovas jau 2 metus dirba be atlyginimo, atleidimo lapeliai įteikti VDU Švietimo akademijos choro ,,Ave Vita“ vadovams, ruošiamasi naikinti vieną seniausių Lietuvoje – „Dainos“ chorą, Šiauliuose – neaiškus merginų choro ,,Pavasaris“ likimas. Dar pavasarį Lietuvos chorų sąjungos Prezidiumas raštu kreipėsi į Lietuvos aukštųjų mokyklų Rektorių konferenciją, atkreipdamas dėmesį į susidariusią padėtį ir prašydamas išsaugot kolektyvus, kaip svarbiausias studentų muzikinio švietimo grandis, atsakymas – tyla. Nė vienas rektorius iš Lietuvos nesudalyvavo studentų festivalyje ,,Gaudeamus“ Tartu, beje, kaip ir Jos Ekscelencija Prezidentė. Toks elgesys Estijoje, Latvijoje – neįsivaizduojamas. Šventėje dalyvavo jų Prezidentai ir visų aukštųjų mokyklų rektoriai. O Lietuvoj – kaip Lietuvoj, čia kitaip! Čia gali optimizuoti, t. y. uždaryti, universitetus, savo ruožtu, jie gali, remdamiesi autonomija, išnaikint meno kolektyvus, atimant iš studentų teisę į muzikinį ugdymą. Atrodo, kai kuriems universitetų vadovams kultūros sklaida – misija neįmanoma. Suvokiama tik formulė: verslas – biznis – viešieji ryšiai – komunikacija.
Neseniai iš Suomijos grįžusi studentė pasakojo, jog tenai suomiai sutaria dėl svarbiausių prioritetų. Tai gynyba, kultūra ir švietimas. Ir tuo viskas pasakyta…

…Turtingi įvykiais buvo 2018 -tieji. Šimtmetis, Dainų šventė, Popiežiaus Pranciškaus vizitas, LMTA įkūrimo 85-metis, ilgos, koncertais papuoštos baltos Kalėdos… Atradimų ir, deja, praradimų laikas.


O visiems choristams ir kolegoms dirigentams 2019 metais noriu palinkėti solidarumo – kaip mūsų Himne išguldyta – … ,,Vienybė težydi“!

 

Parašykite komentarą