2016 m. Moksleivių dainų šventė. Dainų diena, liepos 6 d., Vingio parkas.

 

Prof. Viktoras Masevičius

 

 

Prieš 52 metus, būdamas dešimties metų, ir lankydamas M.K.Čiurlionio meno mokyklos ketvirtą klasę,   pirmą kartą savo gyvenime dalyvavau dainų šventėje. Sutapimas – tai buvo ir pirmoji visuotinė moksleivių dainų šventė Lietuvoje. Mokyklos chorui vadovavo mokytojas Antanas Jozėnas. Labai griežtas, kaip mums tada atrodė. Mes tikėjome Mokytoju, dainavome nuoširdžiai, kaip tegali vaikai, o ar gerai? Tada mums dar nereikėjo spręsti, pasitikėjome mokytoju, ir to pakako. Po šios dainų šventės išliko ir kai kas materialaus – M.K.Čiurlionio meno mokyklos direktoriaus Dainiaus Trinkūno Padėka… man, ketvirtos klasės mokinukui už dalyvavimą dainų šventėj. Tais tolimais tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt ketvirtaisiais buvau atlikėju, dabar – tarpe klausytojų. O jų, pastarųjų, Mindaugo karūnavimo dieną, laisvą, bet apniukusią, į Vingio parką susirinko ne ypač skaitlingai. Jei sėdimos vietos su bilietais buvo daugmaž užpildytos, tai už atitvaro plytėjo didžiulė laisva žiūrovams skirta erdvė, vienur kitur paįvairinta klausytojų grupelėmis. Galėjai nevaržomas pasirinkti šventės koncerto stebėjimo vietą, pakalbinti sutiktus pažįstamus ir draugus. Per dainų šventes paprastai nerimastingai žvilgčiojam į dangų – ar nelis, ar nesugadins šventės? Porą sykių pakrapnojo, teko skėčius pasitelkti. Ak, tas liepos mėnuo, ar jis dainų šventėms? Juk ir per vieną repeticijų rimčiau lijo, ir muzikė Raminta Naujanytė  nufotografavo šlapią Katiną (Raimundas Katinas – moksleivių šventės meno vadovas – šio renginio siela – V.M.).

Pirmoji moksleivių dainų šventė (1964) įvyko praėjus keturiems dešimtmečiams nuo Pirmosios Lietuvos dainų šventės. Moksleivių šventės sumanytojas ir jos meno vadovas buvo dirigentas ir kompozitorius Antanas Budriūnas, apjungęs savyje abi mūzas. Būdamas garsiu pedagogu, puikiai suvokė, kad vaikų dainavimas – geriausia investicija į lietuvių kultūrą ir Lietuvos žmogų. Antrosios moksleivių dainų šventės (1969) meno vadovu buvo A.Budriūno mokinys Antanas Jozėnas. Vėliau moksleivių dainų šventės vyko ne nuosekliai, su didesniais, net dešimtmečių tarpais. Meno vadovais yra buvę: Lionginas Abarius (1977), Adolfas Krogertas (1987), Vytautas Miškinis (1997). Nuo 2005 m. moksleivių dainų šventes organizuoja M.K. Čiurlionio menų mokykla, ilgametis jos direktorius Romualdas Kondrotas ir Švietimo ir mokslo ministerija. Meno vadovas (2005, 2012, 2016) – B.Dvariono dešimtmetės muzikos ir M.K.Čiurlionio menų mokyklų pedagogas,  merginų choro ,,Viva voce“ vadovas Raimundas Katinas.

Šių metų moksleivių dainų šventę, kurioje be 246 chorų, 252 šokėjų, 202 ansamblių, 60 pučiamųjų, 40 akordeonistų orkestrų, buvo 35 choreografinės grupės iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, parėmė finansų ministerija, skyrusi 1 mln. 300 tūkstančių eurų, 500 tūkstančius eurų – švietimo ir mokslo ministerija (R.Kondroto duomenys). Daug tai ar mažai? Anot R.Kondroto, tai triskart mažiau, nei skiriama suaugusiems.

Šventė nuo pat pradžios suponavo ir vėliau išlaikė paryškintą patriotinę dvasią. M.K.Čiurliono simfoninių poemų intonacijų obalsiai įvedė į  šiandienos vyksmo prasmę. Petro Bingelio padiriguota pagal partitūrą St. Šimkaus giesmė „ Lietuviais esame mes gimę“ davė toną visai šventei. Deja, antrasis kūrinys, G.Svilainio ,,Giesmė amžinoji“ nuvylė – čia nepadėjo nei kapelos ,,Sutaras“ dalyvavimas, nei žinomo, kelių chorų vadovo, dirigento R. Daugėlos pastangos – kūrinys kaip meninis aktas neįvyko – buvo kažkas, veikiau garsų skambesys, be sistemos ir formos.

,,Tarmių blokas“- visai neblogas. Jį pradėjo J.Kalco harm. Aukštaičių krašto daina ,,Šių naktį par naktį“, dirigavo ukmergiškė Jūratė Martinkutė. Repeticijų eigoj choristai suprato dirigentės emisiją.

Dvi Nijolės Sinkevičiūtės subalsuotos, Pamario krašto ,,Ei kilo kilo“ (dirigavo Daiva Pielikienė, Šilutės meno mokyklos direktorė), bei suvalkiečių  ,,Vai daugiel daugiel“ (dirigavo Roma Ruočkienė, Prienų ,,Žiburio gimnazijos mokytoja-ekspertė) dainos – įtikino. Ypač sėkmingai dešimttūkstantinę jaunųjų choristų ,,armiją“ savo energetika apvaldė Daiva Pielikienė. Lyriškai suskambo R.Katino harmonizuota dzūkų krašto daina ,,Cykiai cykiai“, kurią dirigavo Vidas Simanauskas. Mažiau pasisekė žemaičių krašto labai populiariai Antano Adomaičio harmonizuotai dainai ,,Pempel pempel“. Dėl pasirinkto lėto tempo (dirigavo Valerija Skapienė) ši posminė daina neteko savo grakštumo ir žaismingumo, buvo nuobodoka, negelbėjo situacijos ir paskutinio posmo pagreitinimas, vaikai jo gerai neatliko. Po šio ,,tarmių bloko“ sekė J.Naujalio ,,Lietuva brangi“, kurią meistriškai padirigavo chorinės dainos atlikimo patriarchas Lionginas Abarius. Ji tapo pirmąja  koncerto kulminacija.

Antrąjį šventės bloką, pavadintą ,,Mus mažus užaugino“, pagal sumanymą turėjo atlikti jaunučių chorai. Šių chorų šventėje buvo daugiausia – gerokai virš šimto. Jie ir dainavo, tačiau neįprastai vokaliai brandžiais balsais. Mažytė paslaptis – juos rėmė merginų ir  jaunių chorai. Būdingo jaunučiams balso tyrumo, pypliško vaikiškumo neliko. Praradimas? Žinoma! Bet kita vertus, be jaunių paramos su šiuo repertuaru jaunučiai būtų ,,nuskendę“.

Šį bloką pradėjo L.Vilkončiaus ir J.Degutytės daina ,,Gimtinė“, kurią dirigavo Pakruojo muzikos mokyklos choro vadovė Ingrida Tuomienė. Ši laiko patikrinta daina suskambo visai įtikinančiai, gal kiek nedėmesingas po didesnės pertraukos buvo orkestras – akompanuodamas vėlino.

Visų Lietuvos vaikų dainą – Vytauto Paltanavičiaus ir Kosto Kubilinsko ,,Tau, mano mamyte“ dirigavo Šiaulių ,,Juventus“ progimnazijos jaunučių choro ,,Pelėdžiukai“ vadovė Loreta Stankuvienė. Gerbiamai mokytojai dar reikėtų vystyti ir tobulinti dirigavimo techniką.

Gerą įspūdį paliko Editos Narmontienės (,,Ąžuoliuko“ mokykla) sudiriguota Fausto Latėno ir Elenos Mezginaitės daina ,,Rojaus obuoliukai“. Šio bloko sunkiausi kūriniai – tai L.Vilkončiaus ,,Šarkos vestuvės“ ir Deivydo Zvonkaus „ Nepaskutinis suktinis“. Abi dirigentės – M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovės Eglė Ganusauskienė bei Saulė Kriščiūnaitė – puikiai susitvarkė su nelengvomis ritmo, formos ir interpretacijos užduotimis. D.Zvonkaus kūrinys pačių atlikėjų – vaikų – buvo bisuotas, jie šaukė „pakartot“, ir buvo pakartota.

Trečias blokas – stipriausios moksleivių dainų šventės pajėgos: jaunimo, merginų ir mišrūs chorai.  Jis buvo įvardytas ,,Dainomis Tave apjuosim“ teze. Dvi dainas – M.K.Čiurlionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą ,,Oi giria“ (dirigavo Kęstutis Daugirdas iš Los Anželo) bei St.Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „,Bijūnėlis žalias“ (dirigavo Donatas Jokūbonis) chorai atliko a cappella. Jei pirmoji nepavyko – jaunas dirigentas dar nepajėgus lietuvių liaudies dainą interpretuoti įdomiai, išieškotai – visi keturi posmai suskambo vienodu tempu ir  viena dinamika, tai  D. Jokūbonio diriguota ,,Bijūnėlis žalias“ apgalvota, išmąstyta interpretacija pavergė savo įtaiga ir tikrumu. Pagalvojau – meistrai yra Meistrai.

Viena populiariausių dainų jau eilė metų lietuviškoje estradoje – Andriaus Kulikausko ,,Gintarai“. Ją dirigavo klaipėdietė Jolanta Vyšniauskienė. Estradoje užsiplieskė ugnelės. Nors dirigentė posmus atliko vienodai, be ryškesnės interpretacijos ir dinaminės raiškos, visgi dėka puikios ir turtingos R.Katino aranžuotės suskambo gerai ir pačių atlikėjų prašymu buvo pakartota.

Vienas labiausiai kontraversiškų kūrinių moksleivių dainų šventėje buvo L.Vilkončiaus ir S.Gedos ,,Žmonės ant kalvų“. Tai judraus, šokinio charakterio, techniškai įmantrus kūrinys, su paslėptais lojimo ar jojimo įvaizdžiais. Vieni chorvedžiai jį vertina kaip prastą, kūrinį be minties, kiti (jų tarpe ir patys dainorėliai) – kaip smagų ir ,,užvedantį“. Manyčiau, vaikų žaidimai tik jiems tesuprantama kalba čia įgavo muzikinį kūną, bet… Žiūrovui reikėjo tai paaiškinti – kūrinio atsiradimo istoriją, gal net mintį, nes… ,,žmonės ant kalvų sustoję vieversius gaudo ir rėkalioja“ – kam?! Šį kūrinį gerai pravedė Tomas Ambrozaitis.

Į dainų šventę buvo įtraukta eilė naujų, stilistiškai inovatyvių kūrinių, atlaikusių koncertinės praktikos patikrą. Turiu omeny kūrinius merginų chorams – Rasos Stoškuvienės ,,Žeme mano“ (dirigavo Jolita Vaitkevičienė) bei Ramintos Naujanytės ,,Brolužis“ (dirigavo Daina Kavaliauskienė). Abu kūrinius teko dainuoti su VDU kameriniu merginų choru. Puikiai skambantys kūriniai chorui, bet su autorėmis- solistėmis – vargu. Šis variantas nepasiteisino – chorinė faktūra nublanko, o ir solisčių balsai deramai nesuskambėjo.

Jauniai ir merginos kartu su grupe „Thundertale“ pakiliai atliko R.Katino muzikinę kompoziciją ,,Palinko liepa šalia kelio“. Po to sekė jungtinio pučiamųjų orkestro koncertinis pasirodymas ,,Aukso dūdos žaižaruoja“, lydimas merginų-šokėjų.

Šventės finalas buvo paženklintas ryškia patriotizmo dvasia, į jį sudėtos populiariausios pastarųjų 10- 15 metų dainos. Tai G.Savinienės ,,Lietuva“ (dir. V.Katinienė), L.Vilkončiaus ,,Dėl tos dainos“ (dir.A.Zupkauskienė), D.Zvonkaus ,,Mes čia“ (dir. R.Daugėla), V.Kernagio ,,Baltas paukštis“ (dir.R.Adomaitis), K.Mašanausko ,,Lietuva“. Jos padainuotos pakiliai, gražiai. Man asmeniškai buvo nepriimtina V.Kernagio dainos aranžuotė su skaitovu; ankstesnis, V.Miškinio variantas, manyčiau, prigijęs daugiau.

Iš finalo dalies labiausiai įstrigo puikus V.Augustino kūrinys ,,Cantate Patriae canticum novum“ (,,Tėvynei giedam naują giesmę“), dirigavo Tomas Ambrozaitis. Tai  labai kompaktiškas, patriotine dvasia persmelktas, klasikine stilistika grįstas, su styginiais instrumentais, būgnais, deklamacija  kantatinio pobūdžio kūrinys. Neabejotina kompozitoriaus sėkmė!

Dvejus metus ruošta, puoselėta moksleivių dainų šventė ,,Tu mums viena“ iš tiesų tapo švente ne tik jos dalyviams, vaikams, mokytojams, bet ir visiems choro žanro gerbėjams. Šventės meno vadovo Raimundo Katino pasiaukojamo darbo dėka buvo surastas įdomus vaikams ir didesne dalimi vertingas repertuaras. Rekordą sumušė dainų dienos trukmė – keturios valandos ir keturiasdešimt minučių (palyginimui, kauniečiai savo šventę ,,sudėjo“ į dvi valandas). Gal ir nereikėtų su vaikais tokių rekordų…

Dainuojantis vaikas – geresnis ir tauresnis, jis tikrai nedarys, tarkim, nusikaltimų. O jei dainuos vaikai, dainuos ir suaugę, bus vaikų dainų šventės – gyvuos ir Lietuvos dainų švenčių tradicija.

 

Parašykite komentarą