20 chorų iš Lietuvos, Latvijos ir Austrijos dalyvaus V-tajame Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio tarptautiniame chorų festivalyje Kaune ir Raudondvaryje

Šiais metais Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio vardas minimas labai plačiai ir skambiai visoje Lietuvoje. Prieš 150 metų gimusio vargonininko, kompozitoriaus, profesoriaus, choro dirigento, kūrėjo, įvairių spausdintų žinių skleidimo ir mokslo institucijų steigėjo, aktyvaus visuomenės veikėjo ir Dainų švenčių iniciatoriaus visur būta pirmojo. Kas žino, kaip susiklostytų  chorinė kultūra Lietuvoje be šio iškilaus, rūpestingo ir nuoseklaus muzikos patriarcho.


Prieš penkerius metus, švenčiant Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos 70-ąsias veiklos metines, gimė idėja surengti tarptautinį chorų festivalį ir konkursą, dedikuotą Lietuvos muzikos patriarchui Juozui Naujaliui atminti ir jo kūrybą pradėti plačiau skleisti ne tik Lietuvoje.


Balandžio 4 – 7 dienomis V-tajame Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio tarptautiniame chorų festivalyje dalyvaus per dvidešimt kolektyvų iš Austrijos, Latvijos ir Lietuvos. Šešiolika jų varžysis balandžio 5 bei 6 dienų konkursuose Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje (Kęstučio g. 85) bei Kauno Valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5), kur greta laisvosios programos jie išpildys ir Juozo Naujalio, pagal įvairias kategorijas priskirtus, chorinius kūrinius.


Festivalio atidarymo koncertas balandžio 4 dieną lauks chorinės muzikos gerbėjų Juozo Naujalio buvusioje darbo vietoje – Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo  arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1). Balandžio 7 dieną – koncertas po Šv. Mišių Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) Aleksoto g. 3.


Išskirtinis iškilmingas festivalio Gala koncertas skambės Juozo Naujalio gimtajame Raudondvaryje, dvaro menų inkubatoriuje (Pilies takas 1), kur savo programas atliks net 8 chorai. Klausytojai išgirs ne tik laisvai pasirinktus chorų kūrinius, bet ir Juozo Naujalio, Lietuvos muzikos patriarcho dainas, kurias jis kartu su Lietuvos poezijos dainiumi Maironiu sudėjo ir dedikavo Lietuvos tautai.

Silvija Pročkytė

Festivalio koordinatorė

Parašykite komentarą